Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, Kauno AVPK turėjo įvertinti, ar pareiškėjas objektyviai negalėjo užkirsti kelio savo ginklo vagystei iš automobilio. R. S. įvykdė pareigas, siekdamas užtikrinti turimo ginklo saugumą - ginklas buvo įdėtas į dėklą ir saugiai užrakintas automobilio bagažinėje. Policijos įstaiga nesivadovavo protingumo bei racionalumo principais ir pareikalavo iš pareiškėjo daugiau pareigų negu numato teisės aktai ir bendros elgesio normos, nors jis, atsižvelgiant į įvykio vietą, aplinką, asmenines savybes, nebuvo įpareigotas veikti atidžiau ir rūpestingiau nei veikė. Esant tokioms aplinkybėms Kauno AVPK be pagrindo konstatavo R. S. kaltę dėl aplaidaus ginklo saugojimo, nenurodė ir dokumento, kuriame konstatuota, jog R. S. aplaidžiai saugojo ginklą, kaip tai numato Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 92.5 ir 93 punktai.

2013-07-29 gautas Kauno AVPK Kėdainių r. PK pranešimas Nr. 20-66-IL-4409, kuriame nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 66-1-00751-13 pagal LR BK 254 str. 1 d. („tas, kas pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis <...>“) dėl R. S. priklausančio medžioklinio ginklo vagystės. Pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), iš automobilio VW Golf pavogtas medžioklinis ginklas, priklausantis R. S. .

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261; 2012, Nr. 81-4221) 32 str. 3 d. nurodyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. <...>. Iš 2013-07-03 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad R. S. savo ginklą paliko „stačiai pastatytą ir atremtą į galinę automobilio sėdinę“ be priežiūros ir nuėjo į pastatą, t. y. neužtikrino ginklo saugumo.

2013 m. rugpjūčio 9 d. 1. e. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos viršininko pareigas patvirtintu sprendimu Nr, 20-1 l-IL-5869, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 63-2875; 2011, Nr. 28-1365; 2012 Nr. 90-4718) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIII skyriaus 92 p., 92.5 p., 93 p., nuspręsta panaikinti R. S. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2011-07-04 Kauno AVPK Kėdainių r. PK R. S. išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 453 (prijungti administracinio teisės pažeidimo „Dėl R. S. “ dokumentai b.l. 37, l. 16). 2013-08-09 Kauno AVPK Kėdainių r. PK pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 66AN-2840305-13 už tai, kad 2013-07-03 R. S. aplaidžiai saugojo šaunamąjį ginklą LOS 4, Nr. 870392 ir šaudmenis, tuo pažeisdamas ATPK 196 str. 3 d. (prijungti administracinio teisės pažeidimo „Dėl R. S. “ dokumentai b.l. 37, l. 1 ). 2013-08-09 Kauno AVPK l.e. viršininko pareigas patvirtintu sprendimu Nr. 20-11-IL-5869, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 d. 7 p. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 “Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIII skyriaus 92 p., 92.5 p., 93 p., 94 p., 95 p., nuspręsta R. S. panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 453 (b.l. 11).

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno AVPK 2013-08-09 sprendimo Nr. 20-11-IL-5869, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas Nr. 453 laikyti (nešiotis) ginklus. Šis sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas neužtikrino, jog jam priklausantis ginklas ir šaudmenys būtų tinkamai saugomi, dėl ko jie buvo pavogti iš automobilio.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Pagrindai panaikinti leidimus nešiotis ir laikyti ginklus bei šaudmenis yra nustatyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau ir – GŠKĮ) 40 straipsnyje. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus panaikinamas, kai fizinis asmuo dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą. Analogiška nuostata numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau ir – Taisyklės) Taisyklių 59.5 punkte (2012 m. rugsėjo 28 d. redakcija).

Taigi, GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos dvi sąlygos, kurioms esant leidimas nešiotis ir laikyti ginklus panaikinamas: pirma, fizinis asmuo pažeidė ginklų ir šaudmenų apyvartos taisykles ir, antra, dėl šių taisyklių pažeidimo asmuo prarado savo ginklą. Byloje vertinamu atveju nekyla ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas savo šaunamąjį ginklą prarado. Pareiškėjas iš esmės teigia, kad jis minėtų ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių nepažeidė, nes jis įvykdė savo pareigas, siekdamas užtikrinti turimo ginklo saugumą - ginklą įdėjo į dėklą ir saugiai užrakino automobilio bagažinėje.

Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes pažymėtina, kad GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendro pobūdžio imperatyvas, reikalaujantis, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai užtikrintų jų saugojimą, taip pat nurodyta, jog konkrečias ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Ši nuostata įtvirtinta ir Taisyklų 98 punkte, nustatančiame, jog ginklo savininkas, naudotojas ginklą laiko, nešiojasi, gabena ir naudoja Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-03 patvirtinto įsakymo Nr. 5-V-180 „Dėl reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtinimo“ (toliau ir – Reikalavimai) 35 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ginklus ir šaudmenis turi laikyti gyvenamojoje patalpoje, metalinėje vidine spyna užrakinamoje dėžėje (seife), pritvirtintoje prie sienos ar grindų taip, kad ja negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Metalinės dėžės (seifo) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 milimetrų. Taip pat ginklai ir šaudmenys gali būti laikomi pritvirtintose prie grindų arba sienų metalinėse spintose (seifuose), kurie atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar minėto standarto SI ar S2 klasėms keliamus reikalavimus. Metalinės spintos (seifo) įsirengti nereikia, jei ginklai, šaudmenys laikomi atskiroje patalpoje, kurioje Įrengtos II saugumo klasės durys, o ant langų įrengtos apsauginės grotos. Reikalavimų 36 punkte nurodyta, kad jeigu yra aplinkybių, dėl kurių ginklai ir jų šaudmenis laikyti gyvenamojoje vietoje nėra saugu, suderinus su teritorine policijos įstaiga, ginklą (-us) galima laikyti kitose vietose, kuriose užtikrinamas ginklo (-ų) saugumas ir ginklu (-ais) negali pasinaudoti kiti asmenys.

Įvertinusi minėtas teisės normas teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir atsakingai, net ir trumpam laikui negalėjo palikti ginklo be priežiūros. Sistemiškai aiškinant GŠKĮ, Taisyklių ir Reikalavimų nuostatas darytina išvada, kad juose įtvirtinta bendra asmens, laikančio ir nešiojančio ginklą, pareiga imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad ginklas nebūtų prarastas, elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nors teisės aktai išsamiai nereguliuoja, kaip turi būti užtikrinta ginklo apsauga ir priežiūra tuo metu, kai jis nėra laikomas gyvenamojoje patalpoje, itin aukšti apsaugos reikalavimai, taikomi šaunamojo ginklo apsaugai laikant jį gyvenamoje patalpoje, suponuoja, kad savo pobūdžiu, pasekmėmis analogiški apsaugos reikalavimai taikytini ir kitose situacijose. Nors pareiškėjas teigia, kad šaunamojo ginklo automobilyje nepaliko tinkamai nepasirūpinęs ginklo apsauga, tokį teiginį paneigia tai, kad ginklas vis dėlto buvo prarastas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, jog ginklas buvo saugiai paliktas užrakinto automobilio bagažinėje, kuriame buvo įjungta signalizacija (pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės), skiriasi nuo pareiškėjo, kuris buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje, apklausos protokolų (prijungti administracinio teisės pažeidimo „Dėl R. S. “ dokumentai, b.l. 37, l. 37). Pareiškėjas apklaustas liudytoju, nurodė, kad nepamena ar palikus ginklą automobilyje, jis buvo užrakintas. Šias aplinkybes pareiškėjas iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad jis nematė ar automobilis, kuriame paliko ginklą, buvo užrakintas ir įjungta signalizacija, tačiau jis tuo buvo įsitikinęs. Pažymėtina, kad ginklas automobilio bagažinėje buvo paliktas atremtas į sėdynę ir, kaip paaiškino pareiškėjas, pašvietus buvo galima pamatyti automobilyje paliktą ginklą. Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad pareiškėjas nesielgė atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė visų įmanomų atsargumo priemonių, jog ginklas nebūtų prarastas.

Dėl išdėstytų priežasčių, teisėjų kolegija vertina, kad byloje aptariamu atveju pareiškėjas, nesiimdamas visų būtinų saugumo priemonių, pažeidė GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Vertinant pažeidimo šiurkštumo ir, atitinkamai taikytos priemonės proporcingumo klausimą, dėmesys visų pirma atkreiptinas į tai, kad GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata – esant šioje teisės normoje įtvirtintoms sąlygoms leidimas nešiotis ir laikyti ginklą privalo būti panaikintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginklo praradimas negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis, nes jis gali sukelti itin neigiamas pasekmes (pvz., ginklo panaudojimas darant nusikaltimus). Analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis administracinių teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (LVAT 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-3360/2011, LVAT 2013 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1075/2013).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas, prarasdamas ginklą dėl aplinkybių, kurios nėra nepriklausančios nuo jo valios, padarė šiurkštų pažeidimą, o priimtas atsakovo sprendimas panaikinti leidimą bei realizuoti ginklus – pagrįstas ir proporcingas, todėl pagrindo tenkinti skundą nėra, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.