Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2014-07-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 090291 A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių tesiės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 85 str. 6 d., už tai kad 2014 m. liepos 18 d. 22 val. (duomenys neskelbtini), Medžiotojų klubo “ (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete jis (Medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas medžioklės vadovu, ties (duomenys neskelbtini) mišku sumedžiojo stirnos patiną neteisėtai. A. K. prieš pradėdamas sumedžioto stirnos patino gabenimą, licencijos neįvėrė į sumedžioto gyvūno ausį, ir neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabeno automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje. A. K. neteisėtai sumedžiojo stirnos patiną su graižtviniu medžiokliniu ginklu “Tikka T3“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 p. reikalavimus.

A. K. atstovė advokatė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai T. B. ir D. J. apžiūrėdami A. K. naudojamo automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, kurioje buvo sumedžiotas stirnos patinas, naudojo technines priemones - vaizdo kamerą, tačiau galimai tyčia tinkamai neužfiksavo vaizdo įrašu, kaip buvo pervertas plombos (licencijos) dirželis per gyvūno ausį, bei ar buvo šios plombos dirželis užtrauktas per metalinį užraktą. Taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo peržiūrėtas minėto įvykio metu darytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad nei A. K., nei K. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, siekdami išvengti galimos administracinės atsakomybės. Priešingai, tiek A. K., tiek ir K. K. sumedžioto gyvūno ir automobilio apžiūros metu elgėsi korektiškai bei vykdė visus pareigūnų T. B. ir D. J. nurodymus, todėl D. J. nebuvo jokios būtinybės prieš pradedant fiksuoti minėtą apžiūrą vaizdo kamera ištraukti iš sumedžioto gyvūno ausies licenciją. Tokiais savo neteisėtais veiksmais pareigūnai T. B. ir D. J. užkirto kelią teismui nustatyti objektyvias įvykio aplinkybes, t.y. ar A. K. buvo tik pervėręs plombos (licencijos) dirželį per sumedžioto gyvūno ausį, bet ir ar šios plombos dirželį buvo užtraukęs per metalinį užraktą.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad sumedžioto gyvūno stirnos patino ausyje minėta licencija buvo tik perverta, tačiau plombos dirželis nebuvo užtrauktas per metalinį užraktą. Bylos nagrinėjimo teisme metu apžiūrėjus licenciją, joje nebuvo nustatyta lenkimo žymių. Teismas darydamas išvadą, kad ant licencijos turėjo likti lenkimo žymės, rėmėsi tik prielaidomis, kurios nėra patvirtintos jokiais objektyviais bylos duomenimis.

A. K. atstovės advokatės L. J. skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Apeliantas sutinka su jo padarytų pažeidimų kvalifikavimu (teisiniu įvertinimu), tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. A. K. skunde teigia, kad pažeidimą jis padarė dėl neatsargumo ir neturėjo jokios tyčios bei apylinkės teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes.

Patikrinęs byl1 įrodymų vertinimo aspektu apygardos teismas nustatė, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (ATPK 257 str.).

Byloje esančiais duomenimis yra neginčijamai įrodyta, kad medžiotojas A. K. turintis teisę medžioti, būdamas medžioklės vadovu 2014-07-18, apie 22 val. Kaišiadorių rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės vienete, sumedžiojo stirnos patiną neteisėtai, t.y. A. K. prieš pradėdamas sumedžioto gyvūno gabenimą neįvėrė per metalinį užraktą ir neužveržė licencijos plombos dirželio ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų 2000-06-27 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, su vėlesniais pakeitimais (toliau - Medžioklės taisyklės) 22 punkto reikalavimus.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Medžioklės taisyklės) 22 punkte nurodyta, kad Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti galioja tik tame medžioklės plotų vienete, kuriam buvo išduota, o gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija: plombos dirželis perveriamas per sumedžioto gyvūno ausį ir iš licencijos – holograminio lipduko – pusės, ties pažymėta rodykle ir užrašu „Insert“, perkišamas per metalinį užraktą tiek, kad jo negalima būtų ištraukti atgal. Atvykus į gyvūno dorojimo vietą, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą, į medžioklės lapą įrašomi panaudotų licencijų numeriai. Pradėjus doroti sumedžiotą gyvūną, specialios paskirties plomba išimama iš sumedžioto gyvūno ausies, nupjaunant plombos dirželį. Plombos informacinė plokštelė, su ant jos priklijuota licencija, nupjaunama ir saugoma teisės aktų nustatyta tvarka. Už teisingą sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų pažymėjimą pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną.

ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą, apklausė liudytojais pareigūnus fiksavusius pažeidimą D. J. ir T. B., kurie nurodė, kad licencijos plombos dirželis buvo įkištas į sumedžioto žvėries ausį, tačiau nebuvo pervertas per metalinį užraktą ir užtrauktas. Apeliaciniame skunde A. K. advokatė teisingai teigia, kad protokole ir tarnybiniame pranešime pareigūnai nurodė, kad licencija nebuvo perverta per gyvūno ausį, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apklausiami pareigūnai posėdžio metu neneigė, kad licencija buvo įverta į gyvūno ausį, tačiau nesulenkta ir tinkamai neužfiksuota per metalinį užraktą (b.l. 79), todėl pareigūnas D. J. ją skubiai išėmė, kad A. K. jos neužfiksuotų. Šiuo atveju neturi reikšmės ar licencija buvo įverta į gyvūno ausį ar neįverta, nes pažeidimo esmė yra netinkamas licencijos plombos užfiksavimas, kitaip tariant licencijos plombos dirželis turėjo būti perkišamas per metalinį užraktą tiek, kad jo negalima būtų ištraukti atgal. Kuomet plomba yra tinkamai panaudota, t.y. pervėrus per užraktą yra užveržiama, jos panaudoti antrą kartą yra neįmanoma. Kad tinkamai neužveržus plombos, licencija gali būti panaudota antrą kartą, patvirtino ir liudytoju apklaustas medžiotojų būrelio pirmininkas V. K. (b.l. 70). Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą netikėti pareigūnų D. J. ir T. B. parodymais. Šiuo atveju aplinkybė, kad pareigūnas ištraukė licenciją iš sumedžioto gyvūno ausies, siekiant išvengti, kad A. K. ją tinkamai užfiksuotų, nekeičia pažeidimo esmės ir neturi reikšmės A. K. kaltės formai, kadangi byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad licencija nebuvo tinkamai užfiksuota, kad jos nebūtų galima ištraukti atgal.

Nors A. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 85 str. 6 d. pripažino dalinai, nurodęs, jog pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jo kaltė, padarius šį administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktais įrodymais - rašytiniais įrodymais, liudytojų ir paties A. K. parodymais. Byloje nustatyta, kad A. K. yra medžiotojas nuo 2007 m. birželio 5 d., turintis ilgą medžiotojo patirtį, jam suteikta teisė organizuoti medžiokles. Šią aplinkybę patvirtina bylos rašytiniai dokumentai - išduotas medžioklės lapas Nr. 646613, iš kurio matyti, kad A. K. buvo iš 2014 m. liepos 18 d. į 19 d. organizuotos medžioklės vadovu. Kiekvienas medžiotojas privalo laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimų. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad A. K. privalėjo žinoti Medžioklės taisykles, jomis vadovautis bei įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas individualizuodamas nuobaudą nenustatė nei atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. K. dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, tik administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimą jis pripažįsta tik iš dalies, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 85 str. 6 d. (2014 m. gegužės 15 d. Nr. XII-893 įstatymo redakcija) nurodyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-3132/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonės, kuri buvo panaudota sumedžiotam gyvūnui gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimas yra proporcingas teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus.

Kaip matyti iš bylos dokumentų turinio, automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė V. P. buvo iškviesta į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą ir 2014 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja dėl aplinkybių, susijusių su automobilio panaudojimu pažeidimo padarymo metu ir išreiškė nesutikimą dėl automobilio konfiskavimo. Automobilio savininkė nurodė, kad A. K. automobiliu naudojasi žodiniu susitarimu, jos neinformuodavo kur kiekvieną kartą vyksta, tačiau jai buvo žinoma aplinkybė, kad šiuo automobiliu A. K. važiuodavo į medžioklę.

Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2013).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą ir A. K. atstovės advokatės L. J. skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.