Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. (2000 09 26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 11 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš R. G. priteista: 2270,60 Lt turtinės žalos atlyginimo J. J. ir po 5000 Lt J. J. bei V. J. neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 21 d., tarp 20.30-21.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia ranka sudavė V.J. ne mažiau dviejų smūgių į veidą, padarydamas nukentėjusiajai nedideles poodines kraujosruvas su smulkiais odos nubrozdinimais veide antakių srityse, bei atskiras poodines kraujosruvas smakro ir lūpų dešinėje, o nuo šių smūgių V. J. nugriuvus ant žemės, R. G. tyčia šaliku suspaudė V. J. kaklo organus, dėl ko išsivystė ūmi veninė vidaus organų pilnakraujystė, židininis plaučių ir galvos smegenų pabrinkimas bei įvyko mirtis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras ir nukentėjusieji prašė nuteistojo apeliacinį skundą – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl V. J. nužudymo, surinktus duomenis patikrino ir įvertino byloje esančius įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Apeliantas neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti. Šis apelianto prašymas atmestinas.

Kolegijos nuomone, nuteistajam R. G. yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas R. G. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą: padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikta tiesiogine tyčia. Atsižvelgta ir į nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimas padarytas dėl žemų paskatų - išgerto losjono. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė - jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors apeliantas savo skunde teigia, kad jis bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė.

BK 59 str. 1 d. 2 p. yra numatytos dvi savarankiškos atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis bei kaltininko pagalba aiškinantis minėtą veiką ar (ir) joje dalyvavusius asmenis.

Norint konstatuoti vieną iš paminėtų kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių - kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi - būtina nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo gali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei toks gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto parodymai nebuvo nuoseklūs. Jis keitė savo parodymus ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigailėjo. Nuteistasis pirminėje apklausoje bei parodymų patikrinimo metu pripažino konflikto metu sudavęs nukentėjusiajai du smūgius į veido sritį, nuo kurių ši atsitrenkusi į pečių nugriuvo ant grindų ir taip liko gulėti, bei po to suėmęs už skaros ją bandė pakelti nuo žemės. Tačiau vėliau, po nukentėjusiosios lavono teismo medicininio tyrimo, nuteistasis pakeitė savo parodymus, ir nurodė, kad, po tarp jo ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto, jis V. J. atžvilgiu jokio kito smurto nenaudojo, šios tyčia nesmaugė ir suėmęs už skaros nuo žemės nekėlė. Be to, po konflikto nukentėjusioji buvo atėjusi į brolio kambarį, kur kartu su visais girtavo, savijauta nesiskundė, o kai jis pasigėręs nuėjo miegoti, ši pasiliko brolio kambaryje ir tęsė išgertuves. Analogiškus parodymus nuteistasis davė ir teisme, jis dėl V. J. nužudymo kaltu neprisipažino ir dėl to kaltino savo brolį A. G. bei jo sugyventinę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis vėl gi pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad jis prisipažįsta kaltu ir tvirtina savo pirminius parodymus. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe – jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi nėra pagrindo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad nuteistasis bendradarbiavo su policijos pareigūnais, suteikdamas jiems pagalbą aiškinantis minėtą veiką. Aktyvus padėjimas išaiškinti nusikaltimą yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Gi, kaip jau buvo minėta, apeliantas keitė savo parodymus priklausomai nuo byloje esančių duomenų, taigi tokie jo veiksmai negali būti vertinami kaip aktyvus padėjimas išsiaiškinti nusikaltimą.

Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis iškvietė į įvykio vietą greitąją pagalbą, taip pat negali būti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš bylos duomenų, paties nuteistojo parodymų, jis greitąją pagalbą iškvietė suvokdamas, kad nukentėjusioji yra mirusi, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagalba nukentėjusiam asmeniui arba aktyvūs kaltininko veiksmai siekiant išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Nuosprendyje įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad apeliantas praeityje teistas, bausmės neatlikęs (t. 2, b. l. 151), administracine tvarka nebaustas. R. G. charakterizuojamas neigiamai: jis, būdamas darbingas, niekur nedirbo, iš liudytojų A. G., E.G., J. ir V. J. parodymų matyti, kad R. G. piktnaudžiaudamas alkoholiu sistemingai smurtavo prieš savo artimuosius, taip pat ir prieš V. J., todėl pastarosios mirtis buvo dėsningas nuteistojo nusikalstamų veiksmų rezultatas..

Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 61 str. nuostatomis ir paskyrė nuteistajam didesnę laisvės atėmimo bausmę nei inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Apeliantas savo skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Nuteistajam R. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Todėl apelianto apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.