Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-578-193-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-06Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-03Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-03
Bylos Nr.
1A-578-193-2013
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00491-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Ridikas, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
V. Č., P. K.
Advokatai
Jonas Stankevičius, Arvydas Alekna
Kategorijos

Teisėja Jolanta GasparavičienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-578-193/2013Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00491-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant:prokurorei Sigitai Kairienei,nuteistajam V. Č.,jo gynėjui advokatui Jonui Stankevičiui,nuteistojo P. K. gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Č. ir P. K. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-06-06 nuosprendžio, kuriuo:

V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., ir nubaustas: pagal BK 178 str. 4 d. (vagystė iš (duomenys neskelbtini) k. esančios transformatorinės KT Sv-119) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose; pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš (duomenys neskelbtini) k. esančios transformatorinės KT A-534) 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose; pagal BK 178 str. 1 d. (vagystė iš (duomenys neskelbtini) k. esančios transformatorinės KT A-533) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose; pagal BK 178 str. 1 d. (vagystė iš (duomenys neskelbtini) k. esančios transformatorinės KT A-521) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir V. Č. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. balandžio 12 d.

P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., ir nubaustas: pagal BK 178 str. 4 d. (vagystė iš (duomenys neskelbtini) k. esančios transformatorinės KT Sv-119) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose; pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš (duomenys neskelbtini) k. esančios transformatorinės KT A-534) 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose; pagal BK 178 str. 1 d. (vagystė iš (duomenys neskelbtini) k. esančios transformatorinės KT A-533) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose; pagal BK 178 str. 1 d. (vagystė iš (duomenys neskelbtini) k. esančios transformatorinės KT A-521) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir nuteistajam P. K. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose. P. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2012-06-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 15 MGL bauda, t. y. 1950 Lt dydžio bauda. Visiškai tenkintas AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir priteista solidariai iš V. Č., P. K. ir I. V. 4084,16 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir I. V., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č., P. K. ir I. V. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe įvykdė keturias tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, t. y. 2011 m. lapkričio mėnesį, nakties metu, (duomenys neskelbtini) k., Debeikių sen., Anykščių r., vagystės tikslu atvykę prie AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transformatorinės KT Sv-119, atsukę aušinimo alyvos išleidimo varžtą, išleido transformatorinę alyvą ir pagrobė 87 kg aušinimo alyvos, kurios vieno kilogramo kaina 3,79 Lt, o bendra vertė 329,73 Lt (mažiau kaip 3 MGL), taip padarydami AB „(duomenys neskelbtini)“ 329,73 Lt turtinę žalą; 2011 m. lapkričio mėnesį, nakties metu, (duomenys neskelbtini) k., Debeikių sen., Anykščių r., vagystės tikslu atvykę prie AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio transformatoriaus KT A-533, išgręžę aušinimo alyvos talpą, išleido transformatorinę alyvą ir pagrobė 207,3 kg aušinimo alyvos, kurios vieno kilogramo kaina 3,79 Lt, o bendra vertė 785,67 Lt, taip padarydami AB „(duomenys neskelbtini)“ 785,67 Lt turtinę žalą; 2011 m. lapkričio mėnesį, nakties metu, (duomenys neskelbtini) k., Debeikių sen., Anykščių r., vagystės tikslu atvykę prie AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transformatorinės KT A-521, išgręžę aušinimo alyvos talpą, išleido transformatorinę alyvą ir pagrobė 153 kg aušinimo alyvos, kurios vieno kilogramo kaina 3,79 Lt, o bendra vertė 579,87 Lt, taip padarydami AB „(duomenys neskelbtini)“ 579,87 Lt turtinę žalą; 2011 m. lapkričio 24 d., nakties metu, (duomenys neskelbtini) k., Debeikių sen., Anykščių r., vagystės tikslu atvykę prie AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transformatorinės KT A-534, išlaužę jos duris ir pragręžę viduje buvusios aušinimo alyvos baką, įsibrovė į alyvos saugyklą ir pagrobė 379 kg aušinimo alyvos, kurios vieno kilogramo kaina 3,79 Lt, o bendra vertė 1436,41 Lt (didesnė kaip 3 MGL), taip padarydami AB „(duomenys neskelbtini)“ 1436,41 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Č. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirtas įpareigojimas – dvejus metus būti namuose nuo 22 iki 6 val., ir nustatyti kitą BK 48 str. 6 d. numatytą įpareigojimą. Nurodo, kad nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog jo priėmimo metu jis nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje. Teigia, kad darbo biržoje jis yra registruotas nuo 2013-04-22, o verslo liudijimą gavo 2013-05-07. Pagal verslo liudijimą jis tvarko kapavietes. Vykdyti veiklą jam leidžiama Lietuvos Respublikoje, išskyrus kelių miestų savivaldybių teritorijas. Taigi dėl nustatyto įpareigojimo jis negalės dirbti pagal verslo liudijimą, nes darbus baigia ir po 22 val. Be to, tvarkant tolimuose rajonuose esančius kapus grįžti iki 22 val. yra neįmanoma. Nurodo, kad toks teismo sprendimas, nurodantis jam būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., riboja galimybę dirbti pagal verslo liudijimą. Mano, kad BK 48 str. 6 d. yra ir kitos sąlygos, kurias atlikti gali įpareigoti teismas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. prašo pakeisti nuosprendį ir jam paskirti trumpesnę laisvės apribojimo bausmę arba skirti trumpalaikę arešto bausmę. Nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Teismas, nepagrįstai nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d., vertino kaip nusikaltimą, o ne baudžiamąjį nusižengimą. Be to, jis prisipažino kaltu ir padėjo išaiškinti nusikaltimus, dėl ko, apelianto nuomone, jam turėtų būti mažinama bausmė. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl sunkios materialinės padėties, bedarbystės. Šiuo metu ketina išvykti dirbti į užsienį, tačiau jo siekiams trukdo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis V. Č., jo gynėjas bei nuteistojo P. K. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistieji V. Č. ir P. K. apeliaciniais skundais kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau nuteistasis V. Č. nesutinka su jam paskirtu įpareigojimu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose ir prašo jį panaikinti bei nustatyti kitą BK 48 str. 6 d. numatytą įpareigojimą, o nuteistasis P. K. nesutinka su jam paskirta laisvės apribojimo bausme, prašo sutrumpinti jos terminą arba skirti trumpalaikę arešto bausmę, todėl, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., patikrina skundžiamą teismo sprendimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai apeliantus pripažino kaltais pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. (dvi veikos). Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų V. Č. ir P. K. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas ir paskyrė jiems teisingas bausmes.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. ir 178 str. 1 d., numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijomis ir BK bendrosios dalies normų nuostatomis, V. Č. pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę. Iš nuteistojo V. Č. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis sutinka su jam paskirta laisvės apribojimo bausme, tačiau prašo panaikinti jam paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 iki 6 val., nes tai jam riboja galimybę dirbti pagal verslo liudijimą, ir skirti kitą BK 48 str. 6 d. numatytą įpareigojimą.

Laisvės apribojimo bausmės trukmę ir jos sąlygas nustato BK 48 str. Vadovaujantis šio BK 48 str. 4 d., asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, kurie nustatyti to paties straipsnio 5 ir 6 dalyse. Pirmosios instancijos teismas V. Č. įpareigojo nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad apylinkės teismas nuosprendyje klaidingai nurodė, jog nuosprendžio priėmimo metu (2013-06-06) jis nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, nes darbo biržoje jis yra registruotas nuo 2013-04-22, o pagal verslo liudijimą dirba nuo 2013-05-07. Kaip matyti iš 2013 m. balandžio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolo, pats nuteistasis V. Č. teisme parodė, kad jis niekur nedirba, o savo teiginiams, jog jis šiuo metu yra registruotas darbo biržoje ir kad yra atsiradę darbų, pagrįsti nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina, jog byla buvo išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog nuteistasis V. Č. niekur nedirba ir yra neregistruotas darbo biržoje, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu (2013-06-06) apylinkės teismas kitokių duomenų ir neturėjo. Prie apeliacinio skundo nuteistasis V. Č. pridėjo darbo ieškančio asmens atmintinės kopiją, iš kurios matyti, kad jis darbo biržoje registruotas nuo 2013-04-22, ir verslo liudijimo Nr. TA579377-1 kopiją, iš kurios matyti, kad jam išduotas verslo liudijimas vykdyti veiklą – betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamybą ir pastatymą, akmens pjaustymą, formavimą ir apdailą, įskaitant įrašų iškalimą (išpjovimą) paminkliniuose akmenyse, veiklos vykdymo teritorija – visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus m. savivaldybes ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas, veiklos vietos adresai: nuo 2013-05-08 (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio kaimiškoji sen., Rokiškio r. sav. Tačiau pažymėtina, kad šie nuteistojo V. Č. aukštesnės instancijos teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jo veikla būtų susijusi su naktiniu darbu ir kad apeliantas pagal veiklos pobūdį privalo dirbti nakties metu, kad jo darbas nuolat turi trukti ilgiau nei iki 22 valandos ar prasidėti anksčiau nei 6 valandą ryto. Teismui pateiktuose dokumentuose taip pat nėra nurodyta, kad V. Č. negali atlikti darbų dienos metu, kuomet jam nėra paskirta jokių apribojimų. Todėl nuteistojo prašymas panaikinti įpareigojimą būti namuose nuo 22 iki 6 val., nes tai jam riboja galimybę dirbti pagal verslo liudijimą, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad BK 48 str. 9 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad visas nusikalstamas veikas V. Č. įvykdė nakties metu kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo V. Č. panaikinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, tokiu būdu kontroliuojant jo buvimą nakties metu, ir jam paskirti kitą BK 48 str. numatytą įpareigojimą.

Kolegija taip pat daro išvadą, kad nėra jokio įstatyminio pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu P. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nes bausmė jam yra paskirta tinkamai.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad BK 41 str. įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. 1 ir 2 d. nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 55 str. nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam P. K. bausmę šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį nuteistajam P. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų yra priimti baudžiamieji įsakymai, tačiau aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis nebuvo teistas, todėl jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, apylinkės teismas už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką (skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už keturių nusikalstamų veikų padarymą) paskyrė laisvės apribojimo bausmes (BK 55 str.). Parinkdamas bausmės dydžius už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad P. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, jo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe), taip pat įvertino jo asmenybę, kad jis charakterizuojamas patenkinamai (daug kartų baustas administracine tvarka, yra du kartus teistas ir, kaip matyti, už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei (vagysčių) padarymą). Apylinkės teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes nuteistajam P. K. už baudžiamojo nusižengimo ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą paskyrė mažesnes nei šios bausmės rūšies, o už apysunkio nusikaltimo padarymą nežymiai didesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis laisvės apribojimo bausmes (BK 48 str. 2 d.). Kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas, nustatydamas apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmių rūšį ir jų dydžius, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei kitų aplinkybių, kurias vertinti skiriant bausmes įstatymas teismą įpareigoja, nepažeidė. Esant aptartoms aplinkybėms kolegija neturi jokio pagrindo skundžiamu nuosprendžiu už aptariamas nusikalstamas veikas nuteistajam P. K. paskirtų bausmių tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu laikyti aiškiai per griežtomis ar neteisingomis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skiriant apeliantui galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas taikė jam palankesnį galimą bausmių subendrinimo būdą, t. y. dalinį, ir prie griežčiausios už apysunkį nusikaltimą paskirtos vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmės apeliantui pridėjo tik po nedidelę dalį bausmių, paskirtų už baudžiamąjį nusižengimą bei nesunkius nusikaltimus, ir P. K. paskyrė galutinę subendrintą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, todėl teisėjų kolegija ir šiuo atveju neturi pagrindo laikyti apeliantui paskirtos galutinės subendrintos bausmės aiškiai per griežta ar neteisinga. Apeliantas jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų neginčija. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad jis prisipažino kaltu ir padėjo išaiškinti nusikaltimus jau buvo įvertinta skundžiamu nuosprendžiu skiriant jam bausmę, todėl dar kartą į ją atsižvelgti nėra jokio pagrindo. Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jo nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl sunkios materialinės padėties, bedarbystės. Kaip galima suprasti iš šio apeliacinio skundo argumento, nuteistasis P. K. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.).

Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nenustatyta jokių P. K. gyvenime susiklosčiusių objektyvių išorinių aplinkybių, kurios būtų padariusios tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui ir jis išeitį rado tik padarydamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, tvirtindamas, jog nusikalstamas veikas jis padarė dėl sunkios materialinės padėties, nenurodė jokių jo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių aplinkybių (neturi ką valgyti, kur gyventi, turi didelių įsiskolinimų ir pan.). Bylos duomenimis apeliantas niekur nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, kas rodo jo atsainumą siekiant susirasti darbą. Be to, nuteistasis P. K. turi jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais, ką patvirtina byloje esantys nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų turėjęs kokių nors didelių įsiskolinimų, tokių duomenų nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Iš asmens duomenų matyti, kad P. K. yra išsiskyręs. Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos charakteristikos matyti, kad P. K. yra trijų mažamečių vaikų tėvas, tačiau šeimoje jau ilgą laiką negyvena, su vaikais mažai bendrauja, pagal galimybes jiems kartais padeda. Be to, iš paties apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis gyvena su drauge iš jos darbo užmokesčio, turi automobilį. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, kad apelianto padėtis nėra tokia beviltiška, kad jis išeitį būtų radęs tik padarydamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taigi esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytą aplinkybę apelianto atsakomybę lengvinančia. Tuo tarpu aptariamų nusikalstamų veikų pobūdis bei jo teistumai už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą leidžia daryti išvadą, kad aptariamas nusikalstamas veikas jis padarė ne atsitiktinai ar dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl aiškiai išreikštų antivisuomeninių nuostatų, netinkamo gyvenimo būdo.

Atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam P. K. pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmę, nes tik šios bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą. Pagal apelianto prašymą sušvelninti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę arba ją pakeisti kita bausme (areštu), kolegija neturi jokio pagrindo.

Apeliantas P. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 4 d., nepagrįstai įvardyta ne baudžiamuoju nusižengimu, o nusikaltimu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas iš tiesų nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad P. K. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 4 d., nors ši veika yra baudžiamasis nusižengimas, tačiau tai laikytina tik rašymo apsirikimo klaida, nes apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje prie apeliantui skirtinų bausmių nurodė, kad P. K. be apysunkio ir dviejų nesunkių nusikalstamų veikų padarė ir baudžiamąjį nusižengimą. Taigi apylinkės teismas tinkamai įvertino apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą ir, kaip jau minėta, už jas paskyrė teisingas bausmes. Todėl darytina išvada, kad ši apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida apeliantui skiriant bausmę jokios įtakos neturėjo ir jam jokių procesinių pasekmių nesukėlė.

Atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Nėra pagrindo daryti išvadas, kad nuteistiesiems bausmės paskirtos neteisingai, jų švelninti ar pakeisti kitomis, taip pat panaikinti ar pakeisti nuteistiesiems paskirtų teismo įpareigojimų kolegija neturi jokio pagrindo, todėl nuteistųjų V. Č. ir P. K. apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą nuosprendį palieka galioti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutarė:

N. V. Č. ir P. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai Algirdas GaputisArtūras Ridikas