- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- I-1829-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04850-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų paikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
D. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4, 18–19) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas) direktoriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymą „Dėl nuteistųjų perkėlimo į būrius“ Nr. 7-325 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2S-6226.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Vilniaus PN direktoriaus įsakymu jis buvo perkeltas iš 2 į 3 būrį, kur negali atlikti bausmės dėl vyraujančios subkultūros. Pareiškėjo teigimu, jis priklauso žemiausiajai kastai, todėl, siekdamas išvengti fizinio ir psichologinio smurto, paprašė būti izoliuotas, tačiau po 15 parų izoliavimo pareiškėjui vis tiek buvo liepta eiti į 3 būrį. Pasak pareiškėjo, atsakovas puikiai žino apie subkultūras, tačiau manipuliuoja nuteistųjų elgesiu, sudarydamas jiems nepalankias bausmės atlikimo sąlygas ir tokiu būdu siekdamas juos kontroliuoti. Tai, kad Vilniaus PN administracija toleruoja subkultūras, pareiškėjo nuomone, įrodo 3 būrio atskyrimas, t. y. kiti būriai negali vaikščioti 3 būrio koridoriais, šis būrys turi atskirą išėjimą į lauką. Pabrėžė, kad nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamentas nepateikė jokių įrodymų, kad perkėlus pareiškėją į 3 būrį bus pasiekit jų nurodomi tikslai. Mano, kad Vilniaus PN direktoriaus sutikimas izoliuoti pareiškėją įrodo, jog Vilniaus PN žino, kad pareiškėjui 3 būryje nesaugu.
Pareiškėjo teigimu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Kalėjimų taisyklės) suteikia teisę pareiškėjui pasirinkti su kuo būti apgyvendintam. Pabrėžė, kad nors atsakovas turi diskrecijos teisę perkelti nuteistuosius į kitus būrius, tačiau tokį sprendimą turi motyvuoti. Pareiškėjo manymu, Vilniaus PN administracija, perkeldama jį į 3 būrį, nori su juo susidoroti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36–39).
Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 65 p., reglamentuojantį nuteistųjų paskyrimą gyventi į būrius, pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Pabrėžė, jog nuteistųjų perkėlimas iš būrio į būrį (iš gyvenamosios patalpos į gyvenamąją patalpą) yra įstatymų reglamentuotas pataisos įstaigos administracijos nuteistojo atžvilgiu priimamas sprendimas, kurio priėmime dalyvauja įstaigos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos nariai. BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenustato, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas vyktų pagal jų pasirinkimą, tai prieštarautų BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams. Šiuo atveju priskirti nuteistuosius į konkrečius būrius ir gyvenamąsias patalpas yra pataisos įstaigos administracijos diskrecija, atsižvelgiant į nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje tikslus. Atkreipė dėmesį, jog priėmus sprendimą perkelti nuteistąjį iš vieno būrio į kitą, jo teisinė padėtis nėra griežtinama, ji nesikeičia.
Paaiškino, kad Vilniaus PN Drausmės komisija priėmė sprendimą siūlyti pataisos įstaigos direktoriui pareiškėją perkelti iš gyvenamosios patalpos Nr. 2-202-02 į gyvenamąją patalpą 3-205-04, vadovaudamasi BVK 70 str. 1 d. 3 ir 4 p., t. y. buvo siekiama padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas vartoja narkotines medžiagas, yra daug kartų baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus (lokalizacijos pažeidimus, draudžiamų daiktų turėjimą, dienotvarkės pažeidimus bei necenzūrinių žodžių vartojimą), todėl įstaigoje yra charakterizuojamas neigiamai. Perkeliant pareiškėją į kitą būrį buvo siekiama apsaugoti kitus nuteistuosius nuo pareiškėjo daromos neigiamos įtakos. Be to, atsakovo teigimu, nuteistųjų subkultūros nėra toleruojamos. Nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai, ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje. Pabrėžė, kad 3 būrys nėra išskirtinis.
Dėl pareiškėjo nurodomų Kalėjimų taisyklių atkreipė dėmesį, kad Europos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad rekomendacijos ir išvados neturi privalomos teisinės galios, tačiau jos neabejotinai turi autoritetingos rekomendacijos reikšmę. Kalėjimų taisyklėse, be kita ko, yra nuostatos dėl tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymo kalinamųjų skirstymo ir apgyvendinimo aspektu. Rekomendacijomis Europos Sąjungos institucijos išreiškia savo nuomonę ir pasiūlo gaires atitinkamais Europos Sąjungos politikos klausimais į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti, kurdamos savo vidaus teisę. Minėtu nacionaliniu teisiniu reguliavimu yra numatytas nuteistųjų atskiras ir izoliuotas laikymas pataisos įstaigoje, kuriuo siekiama įstatyme nustatytų tikslų (BVK 70 str. 1 d.), tarp jų ir padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kad reikalavimu persikelti į kitą būrį buvo siekiama kitų nei įstatyme nustatytų tikslų. Be to, Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius, aiškindamasis pareiškėjo atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį priežastis, apklausė 3 būrio nuteistuosius, kurie nurodė, jog jiems nėra žinomos pareiškėjo atsisakymo būti 3 būryje priežastys. Minėtų nuteistųjų teigimu pareiškėjas iš nuteistųjų būrio Nr. 3 nebuvo varomas bei jam grasinta nebuvo. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai duomenų patvirtinančių, kad 3 nuteistųjų būryje pareiškėjo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus, neturi, taigi pareiškėjo atsisakymas vykdyti pataisos namų administracijos nurodymus bausmę atlikti jam paskirtame 3 nuteistųjų būryje yra nepagrįstas.
Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas manipuliuoja situacija, nes jis pats ne vieną kartą raštu buvo išdėstęs, jog sutinka tolimesnę bausmę atlikti jam paskirtame 3 nuteistųjų būryje.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 70–73). Atsiliepimą grindė iš esmės analogiškais argumentais kaip ir Vilniaus PN. Papildomai pažymėjo, jog skundo nagrinėjimo metu faktinių duomenų apie tai, kad Vilniaus PN administracija pažeistų šiuo metu galiojančius teisės aktus, nebuvo nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo perkėlimo į 3 būrį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. vykusio Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl nuteistųjų perkėlimo iš vieno būrio (iš gyvenamosios patalpos) į kitą. Posėdžio metu, be kita ko, vyko pokalbis su pareiškėju ir nuspręsta, vadovaujantis BVK 70 str. 1 d. 3 ir 4 p., perkelti jį iš 2 būrio 202 gyvenamosios patalpos į 3 būrį, 205 gyvenamąją patalpą (b. l. 41–43)
Vilniaus PN direktorius 2016 m. rugsėjo 28 įsakymu Nr. 7-325 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“, atsižvelgdamas į Vilniaus PN Drausmės komisijos priimtą sprendimą, perkėlė pareiškėją iš gyvenamosios patalpos Nr. 2-202-02 į gyvenamąją patalpą Nr. 3-205-04 (b. l. 44).
Pažymėtina, kad pareiškėjas atsisakė eiti į jam paskirtą 3 būrį, motyvuodamas tuo, kad yra iš kitos kastos, todėl nori Vilniaus PN raštiško patvirtinimo dėl saugumo ir sveikatos (b. l. 47). Vilniaus PN direktoriaus budintysis padėjėjas nutarimu nusprendė laikinai izoliuoti pareiškėją, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 45–46).
2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus PN direktorius izoliavo pareiškėją 15 parų (b. l. 49–50), tačiau pareiškėjas raštu atsisakė izoliacijos ir nurodė, kad sutinka eiti į 3 būrį (b. l. 51), tačiau tą pačią dieną vėl raštu atsisakė eiti į 3 būrį (b. l. 52)
Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai atliko tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų būryje Nr. 3. 2016 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 33-220 konstatuota, kad pareiškėjo atsisakymas vykdyti pataisos namų administracijos nurodymus bausmę atlikti jam paskirtame 3 nuteistųjų būryje yra nepagrįstas (b. l. 60–61).
2016 m. spalio 16 d. raštu pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui nurodė, jog visas problemas išsprendė ir sutinka eiti į 3 būrį (b. l. 66).
2016 m. spalio 17 d. Vilniaus PN įsakymu Nr. 7-341 pareiškėjas perkeltas iš 3-205-04 gyvenamosios patalpos į drausmės grupės 14-01 gyvenamąją patalpą (b. l. 67).
2016 m. spalio 21 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, be kita ko, skųsdamas Vilniaus PN direktoriaus įsakymą dėl jo perkėlimo iš 2 į 3 būrį (b. l. 74–76). Tačiau Kalėjimų departamentas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2S-6226 pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 92–94).
Teismas pažymi, kad pagal BVK 70 str. 1 d. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
Pagal Taisyklių 65 p. pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.
Nuteistųjų perkėlimo iš vieno būrio į kitą klausimams spręsti Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3-138 sudaryta Vilniaus PN Drausmės komisija (b. l. 40). Pažymėtina, kad minėta komisija 2016 m. rugsėjo 28 posėdžio metu priėmė sprendimą pareiškėją perkelti iš gyvenamosios patalpos 2-202-02 į gyvenamąją patalpą 3-205-04, kaip priežastį nurodydama BVK 70 str. 1 d. 3 ir 4 p. (padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų). Ginčijamas įsakymas priimtas šio Vilniaus PN Drausmės komisijos sprendimo pagrindu.
Teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistųjų perkėlimas iš vieno būrio į kitą ar iš vienos kameros į kitą yra pataisos įstaigos diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN šia savo teise pasinaudojo tinkamai, t. y. laikėsi nustatytos procedūros – pareiškėjo perkėlimas buvo vertintas Vilniaus PN Drausmės komisijoje. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad sprendimas perkelti jį į kitą būrį nėra motyvuotas. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus PN Drausmės komisijos protokole aiškiai įvardinti tokios sprendimo pagrindai – BVK 70 str. 1 d. 3 ir 4 p. Be to, pareiškėjas buvo pakviestas į pokalbį su Drausmės komisija, tad perkėlimo priežastys jam turėjo būti suprantamos.
Sutiktina su atsakovu, kad Kalėjimų taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas ir neturi būti suprantamas kaip suteikiantis teisę nuteistiesiems patiems išsirinkti, kokiame būryje ir su kuo būti laikomiems. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai, kad 3 būryje jam gresia pavojus, vertintini kritiškai, nes Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos pareigūnai jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti pareiškėjui kylančią grėsmę 3 būryje, nenustatė. Be to, iš Vilniaus PN pateiktų dokumentų, matyti, kad ir paties pareiškėjo pozicija dėl ėjimo į 3 būrį nuolat keitėsi – 2016 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas atsisakė eiti į 3 būrį, 2016 m. rugsėjo 29 d. – sutiko, tačiau tą pačią dieną apsigalvojo ir vėl atsisakė būti perkeltas, o 2016 m. spalio 16 d. vėl sutiko gyventi 3 būryje. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas negali gyventi pataisos įstaigos paskirtoje vietoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus PN direktorius 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu pagrįstai perkėlė pareiškėją į 3 būrį, o Kalėjimų departamentas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2S-6226 pagrįstai tokį sprendimą patvirtino, todėl nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo prašomų sprendimų ir tenkinti pareiškėjo skundo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.