Alytaus apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, vedusio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ((duomenys neskelbtini)), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. T. 2016 m. rugpjūčio 4 d. 12 val. 39 min. Alytaus rajone, kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 56,00 km, vairavo transporto priemonę Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam buvo atimta nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2014 m. balandžio 2 d., o pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų; be to, vairuodamas transporto priemonę, Ž. T. viršijo nustatytą 90 km/h greitį, važiavo 132,0 km/h greičiu, įvertinus 2 km/h paklaidą, nustatytą greitį viršijo 40 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 131.1 p. reikalavimus ir tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d., 124 str. 4 d.

Ž. T. iš dalies sutiko su kaltinimu ir paaiškino, kad jis pripažįsta, jog vairuodamas automobilį Ford Galaxy viršijo nustatytą greitį, dėl to nuoširdžiai gailisi. Tačiau jis nesutinka su kaltinimu, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Nurodė, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą Jungtinėje Karalystėje, kur dirba ir gyvena. Vairuotojo pažymėjimą įgijo 2002 m., o 2012 m. birželio 30 d. jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas pratęstas 10 metų. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 30 mėnesių, t. y. nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2014 m. balandžio 2 d., tačiau šios nuobaudos vykdymo terminas yra jau pasibaigęs, todėl turėdamas Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą jis turi teisę juo naudotis ir važinėdamas Lietuvoje, todėl prašė nutraukti jam bylą dėl ATPK 128 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo.

Tai, kad Ž. T. padarė ATPK 124 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą (nustatyto greičio viršijimas), įrodyta net tik paties Ž. D. paaiškinimais, bet ir kitais bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno V. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame fiksuota, kad automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas Ž. T. važiavo 132,0 km/h greičiu, kai leistinas greitis 90 km/h, automobilio greitis nustatytas automobiliniu greičio matuokliu „Trip Track“ Nr. 13340, kuris yra metrologiškai patikrintas.

Kelių eismo taisyklių 127 p. numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pagal Kelių eismo taisyklių 131.1 p. reikalavimus ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti lengvaisiais automobiliais keliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu greičiu kaip 90 km/h. Byloje įrodyta, kad Ž. T. nevykdė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jo veiksmai, pasireiškę nustatyto greičio viršijimu daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h, atitinka ATPK 124 str. 4 d. numatyto pažeidimo požymius.

ATPK 128 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Sprendžiant, ar Ž. T. padarė ATPK 128 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, reikia nustatyti, ar jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. nuostatas motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarimu Ž. T. buvo nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., t. y. už tai, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam paskirta 724 Eur (2500 Lt) bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 30 mėnesių (nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2014 m. balandžio 2 d.). Ž. T. pripažino, kad pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, jis nesiėmė jokių priemonių, kad susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio, reglamentuojančio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką, 5 dalyje nurodyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vienerių metų laikui. Minėtų reikalavimų Ž. T. nėra įvykdęs ir jam teisė vairuoti transporto priemones nėra sugrąžinta, taigi, jis 2016 m. rugpjūčio 4 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio, VĮ „Regitra“ išduoto vairuotojo pažymėjimo, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 3 dalies nuostatoms bei Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimams. Ž. T. teigė, kad jam nereikalingas Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, nes jis turi Europos Sąjungos valstybės narės – Jungtinės Karalystės išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris neva suteikia jam teisę vairuoti transporto priemones visose Europos Sąjungos šalyse, taigi, ir Lietuvoje. Teismas su tokiais Ž. T. argumentais nesutinka. Ž. T. pateikė teismui vairuotojo pažymėjimą Nr. AF70070283, išduotą Jungtinėje Karalystėje, kuris yra galiojantis, suteikiantis Ž. T. teisę vairuoti B ir B₁ kategorijos transporto priemones nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 29 d. (10 metų), tačiau teismo vertinimu šis dokumentas nesuteikia Ž. T. teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, nes vairuotojo pažymėjimas Jungtinėje Karalystėje jam buvo išduotas (pratęstas) administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo metu, todėl jis nepripažintinas. Be to, teismas pažymi, kad Jungtinėje Karalystėje išduotame Ž. T. vairuotojo pažymėjimo antroje pusėje 12-oje grafoje yra įrašytas kodas 122, kuris pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų 5 str. nuostatas (vairuotojo pažymėjimuose nurodomos sąlygos, kurioms esant vairuotojui leidžiama vairuoti) ir šios direktyvos I priedo nuostatų dėl bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo 3 d. 12 p. yra nacionalinis kodas, reiškiantis, jog leidžiama vairuoti tik pažymėjimą išdavusios valstybės narės teritorijoje, t. y. Jungtinėje Karalystėje. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog Ž. T. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir tokie jo veiksmai atitinka ATPK 128 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę. Ž. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, ir siekiant ATPK 20 str. nustatytų administracinės nuobaudos tikslų, Ž. T. už abu pažeidimus skirtinos baudos sankcijų ribose, kurios subendrintinos pagal ATPK 33 str. 2 d. nustatytas taisykles, t. y. parenkant nuobaudą už sunkesnįjį administracinį teisės pažeidimą, šiuo atveju ATPK 128 str. 1 d., nustatytos sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 286, 287 straipsniais,

nutaria:

Ž. T. pripažinti kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., 124 str. 4 d., ir skirti nuobaudas:

pagal ATPK 128 str. 1 d. skirti 300 Eur baudą;

pagal ATPK 124 str. 4 d. skirti 120 Eur baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.