Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. R. ir P. C. W. pareiškimą dėl įpareigojimo įtraukti į apskaitą gimimą ir santuoką, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjų prašymas rašyti pavardę W. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės w, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide v. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796, kuriose nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Prašo spręsti pareiškimą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. R. ((duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjas P. C. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Į bylą pateiktame išraše iš (duomenys neskelbtini) civilinės būklės aktų įrašų registro nurodyta, kad po santuokos sudarymo pareiškėjos pavardė yra W.. Pareiškėjams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. C. W.. Tokia sūnaus pavardė nurodyta (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime.

Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su prašymais įtraukti į apskaitą pareiškėjos 2017 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašant jos pavardę W., bei įtraukti į apskaitą pareiškėjos sūnaus V. C. W., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gimimą, įrašant vaikui pavardę W.. Tokie prašymai 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. A133-928/20(2.4.1.38-AD21) ir 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. A133-965/20(2.4.1.38-AD21) buvo netenkinti. Tokius sprendimus skyrius motyvavo tuo, kad pagal galiojančius teisės aktus raidė w sulietuvinta forma rašoma v.

Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taigi pagal Taisyklių 23 punktą pareiškėjos ir jos sūnaus civilinės būklės aktų įrašai turi būti sudaryti lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

Esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), nuolat keliauja tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dažnai keliauja į kitas užsienio valstybes, o skirtingos šeimos narių pavardės sukelia šeimai nepatogumų, jiems nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Gyventojų registro duomenimis galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „w“. Taigi „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nėra duomenų, jog nukrypimas nuo šiuo metu galiojančio nacionalinio teisės reguliavimo sukeltų grėsmę valstybinei kalbai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktiką, pareiškėjų pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kabos komisijos procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. C. W., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. A133-928/20(2.4.1.38-AD21).

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. A133-965/20(2.4.1.38-AD21).

Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, veikiančią per Civilinės metrikacijos skyrių, per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įtraukti į apskaitą pareiškėjų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. C. W., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimusio sūnus V. C. W. gimimą, įrašant pavardę „W.“.

Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, veikiančią per Civilinės metrikacijos skyrių, per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įtraukti į apskaitą pareiškėjų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. C. W., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašant pareiškėjos pavardę „W.“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.