Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-08-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-10519-1162/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-09
Bylos Nr.
e2YT-10519-1162/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04505-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvija Gervienė
Pareiškėjas
J. L.
Suinteresuotas asmuo
G. M.
Advokatai
Giedrė Martinėnaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10519-1162/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04505-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.6.1; 3.4.6.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIERUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,sekretoriaujant Joanai Ažukienei,dalyvaujant pareiškėjai J. L., jos įgaliotai atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei,suinteresuotam asmeniui G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja J. L. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio R. T. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis R. T. L. Suinteresuotas asmuo G. M. yra mirusiojo dukra. Po sutuoktinio mirties liko santuokoje įgytas turtas - transporto priemonė AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) miegamojo ir virtuvės komplektai, šaldytuvas, rūbai. Rūbus pareiškėja išdalino giminėms, o visus kitus daiktus naudoja savo reikmėms. Taigi, pareiškėja palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Kadangi į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, ji yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Šį juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

2. Pareiškėja ir jos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareikštą prašymą. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad gyveno su vyru santuokoje, po jo mirties visi kartu užgyventi daiktai liko jai.

3. Suinteresuotas asmuo G. M. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu, papildomai parodė, kad tėvai kartu gražiai gyveno, turtas mažos vertės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. L. po sutuoktinio R. T. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

6. Teismas nustatė, kad R. T. L. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). Taigi, R. T. L. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

7. Teismas taip pat nustatė, kad J. L. yra R. T. L. sutuoktinė (e. b. l. š, 10), santuokos metu susilaukė vieno vaiko G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7, 10). Santuokoje pareiškėja ir R. T. L. įgijo automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus (e. b. l. 11; 2024 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 12 min. 03 sek. – 16 min. 45 sek.). Po sutuoktinio mirties pareiškėja dėl mirusiajam priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po R. T. L. mirties nėra užvesta (e. b. l. 13). Kaip patvirtino liudytojas R. M., kuris buvo ir yra pareiškėjos, mirusiojo R. T. L. ir suinteresuoto asmens pažįstamas, mirus palikėjui daiktai liko pareiškėjai, tai buvo šeimos bendras turtas (2024 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 19 min. 42 sek. – 20 min. 50 sek.). Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

8. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, liudytojo parodymai iš esmės sutampa ir neprieštarauja vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu, nes po R. T. L. mirties liko kilnojamasis turtas, kuri faktiškai nuosavybės teise valdo pareiškėja, palikėjo sutuoktinė, suinteresuotas asmuo G. M., kaip pirmos eilės įpėdinė, pretenzijų dėl to nereiškė (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. T. L. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą po palikėjo mirties.

9. Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti savo sutuoktinio R. T. L. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, siekdama įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio R. T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Silvija Gervienė