- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- 1S-176-337/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas E. V., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. D. (toliau - Pareiškėjas) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėjo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. 2018 m. liepos 10 d. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK ) Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. 2018 m. birželio 7 d. nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. D. 2018-05-29 pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą J. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 178 str. 1 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2017-06-07 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi vykusio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad J. Š. ar iš R. D. žemės sklypus nuomojantis V. C. būtų padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Šį nutarimą Pareiškėjas apskundė prokurorui. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė 2017-07-10 nutarimu Pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti tyrėjo 2018-06-07 nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal R. D. pareiškimą.
Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2018-08-02 nutartimi Pareiškėjo skundas dėl prokurorės 2018-07-10 ir tyrėjo 2018-06-07 nutarimų panaikinimo buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta duomenų, kurie kaip nors patvirtintų R. D. pareiškime ar skunduose nurodytas aplinkybes dėl akmenų vagystės, kurie buvo jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad R. D. pasigesti akmenys buvo rasti jam priklausančios žemės sklypo pakraštyje, kelių metrų atstumu nuo senosios jų buvimo vietos. Teismas akcentavo, jog akmenų buvimo vieta ir V. C. nurodytos jų perkėlimo aplinkybės iš esmės atitinka užfiksuotas atliekant įvykio vietos ir vietovės apžiūrą, todėl nėra pagrindo manyti, kad kiti asmenys šiuos akmenis judino ar gabeno, siekdami juos pasisavinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2018-08-02 nutartį ir su ja susijusius tyrėjo 2018-06-07 bei prokurorės 2018-07-10 nutarimus. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, joje netinkamai interpretuoti įstatymai, t. y. pažeistos BPK 1 str., 2 str. nuostatos. Teigiama, kad skundžiamojoje nutartyje teismo išvados padarytos formaliai, neįsigilinus į Pareiškėjo nurodytus argumentus, neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Nurodoma, kad skundžiamojoje teismo nutartyje tiesiog perrašyti ankstesnių procesinių sprendimų motyvai. Pažymima, kad šioje konkrečioje situacijoje nebuvo imtasi jokių veiksmų išsiaiškinti skunduose nurodytas aplinkybes dėl galimai J. Š. padarytų nusikalstamų veikų. Toliau skunde plačiai kritikuojamas minėtų institucijos pareigūnų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo darbas. Nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kas tik įrodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįsigilino į jam pateiktą bylos medžiagą ir joje nurodytas faktines aplinkybes. Nurodoma, kad teisėja priėmusi skundžiamą nutartį galimai buvo šališka ir paveikta savo kolegos priėmė Pareiškėjui nepalankią nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką ar nusikalstamas veikas yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Aukštesnės instancijos teismui pateiktą skundą Pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui pateiktą skundą. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, Pareiškėjas savo skunde nenurodė. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir išvardijo visus reikšmės turinčius medžiagoje esančius duomenis, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai aiškiai pagrindė savo sprendimą. Teismo argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių.
Skunde teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai taikė BPK 1, 2 straipsnių nuostatas, neanalizavo R. D. skunduose nurodytų duomenų. Teigiama, jog toks teismo vertinimas yra subjektyvus ir su išankstine nuostata. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. ( duomenys neskelbtini) matyti, jog gavus Pareiškėjo prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo nustatinėjamos pareiškime nurodytos aplinkybės, t. y. atlikti nurodytų duomenų patikrinimo veiksmai (BPK 168 str. 1 d.) – apklausti kaip liudytojai J. Š. ir V. C., ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo nuvykę į įvykio vietą, ji užfiksuota fotonuotraukose, tikrinta bei analizuota privačios žemės nuomos ūkio veiklos sutartis sudaryta tarp R. D. bei V. C. bei toje sutartyje esanti informacija. Taip pat tikrinta visa pateikta dokumentacija susijusi su R. D. priklausančiu žemės sklypu, analizuotas minimo žemės sklypo pateiktas planas ( atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenys neskelbtini 21-22, 24-33, 34-50 ). Įvertinus visus gautus ir tirtus duomenis jokių neteisėtų bei įstatymais uždraustų veiksmų nustatyta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Taip pat pažymėtina, kas ir yra nurodyta prokuroro nutarime, valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų klaidos negali būti laikomos nusikaltimu, nesant išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad klaidą padariusio asmens elgesys yra nusikalstamas.
Kaip galima suprasti iš skundo turinio, juo teigiama, kad R. D. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, įtvirtinta BK 178 str. 2 d., t. y. iš jam nuosavybės teise priklausančio sklypo buvo pavogti trys akmenys. R. D. savo 2018-05-29 pareiškime nurodė, kad tai galimai padarė jo sesuo J. Š.. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Minimame 2018-06-04 įvykio vietos, vietovės apžiūros protokole įvykio vietą apžiūrėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas nurodė, kad trijų metrų atstumu iki važiuojamosios dalies pievoje pastebėjo tris vienas greta kito esančius akmenis (tyrimo medžiaga Nr. ( duomenys neskelbtini), 25 b. l.). Šią apžiūros protokole nurodytą aplinkybę patvirtina bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos (32 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad R. D. žemės sklypu, iš kurio, kaip jis teigia, buvo pavogti akmenys, šiuo metu nesinaudoja - tai patvirtina atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje esanti Privačios žemės nuomos sutarties kopija. Šioje sutartyje nurodoma, kad nuo 2018-03-27 R. D. savo nuosavybės teise turinčius sklypus, tarp jų ir esantį iš kurio (duomenys neskelbtini),, kaip tvirtina Pareiškėjas, buvo pavogti akmenys, 2 metams nuo sutarties sudarymo dienos nuomoja V. C.. Pastarojo liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad jis išsinuomotą iš R. D. žemės sklypą naudoja žemės ūkio veiklai, t. y. rudenį ketina jį suarti ir užsėti pasėliais, o nuvykęs į sklypą ir pamatęs jame kelis akmenis nusprendė juos perkelti į sklypo pakraštį, kad jie netrukdytų žemės ūkio veiklai. Taigi, priešingai nei nurodoma skunde, iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. ( duomenys neskelbtini )medžiagoje surinktų duomenų darytina išvada, kad R. D. pareiškime nurodyti ir jo žemės valdoje pasigesti akmenys nebuvo pavogti ar kaip kitaip pasisavinti kitų asmenų, o tik pakeista jų buvimo vieta tame pačiame sklype.
Pareiškėjo skunde akcentuojama aplinkybė, jog skundžiamojoje nutartyje yra padaryta klaidų, kurios įrodo, kad teismui pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga buvo išnagrinėta formaliai. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Pareiškėjo skunde nurodytu pastebėjimu, kad teismas surašant skundžiamą nutartį joje padarė keletą klaidų, t. y. netiksliai nurodė ikiteisminio tyrimo tyrėjo priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą datą bei Pareiškėjo vardą, tačiau minimos klaidos vertinamos kaip procesinio sprendimo rašymo apsirikimo klaidos, kurios nekeičia nutarties turinio bei joje esančio sprendimo esmės.
Skunde teigiama, kad teismas aplaidžiai ir netgi galimai šališkai nagrinėjo visus byloje pateiktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos skundo argumentus. Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjo argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo iš esmės yra susijęs tik su byloje surinktų įrodymų vertinimu bei teismo procesinio sprendimo argumentavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinio sprendimo galimos motyvacijos trūkumai nėra pagrindas teismo šališkumui konstatuoti. Juo labiau pagrindo konstatuoti teismo šališkumą nesudaro Pareiškėjui nepalankus ir nenaudingas jo pateiktų aplinkybių interpretavimas bei nepalankaus sprendimo priėmimas. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teismas taip pat nenustatė.
Taigi, aukščiau įvardinti duomenys, juos vertinant visų aplinkybių kontekste, neleidžia spręsti apie Pareiškėjo skunde nurodytų nusikalstamų veikų sudėties buvimą J. Š. bei V. C. veiksmuose. Pabrėžtina, kad vien formalūs, iš esmės emocijomis pagrįsti ir pagal subjektyvų suvokimą dėstomi Pareiškėjo teiginiai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra pagrindas ikiteisminio tyrimo pradėjimui.
Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas aukštesnės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės teismo daromoms išvadoms.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018-08-02 nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti Pareiškėjo skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. D. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėjo 2018-08-02 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.