Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-09-29 · Civilinė byla Nr. e2-860-446/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-29
Bylos Nr.
e2-860-446/2015
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00672-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
G. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-860-446/2015Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00672-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.1.; 2.5.29.3.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 29 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos, palūkanų, delspinigių bei palūkanų delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės G. G. 1045,20 Eur skolos, 1012,96 Eur palūkanų, 379,44 Eur delspinigių, 367,73 Eur palūkanų delspinigių, 133,12 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,9 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-099566-GV nuo pagrindinės skolos sumos (1045,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 66 Eur sumokėtą žyminį mokestį, taip pat kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovei G. G. teismo nutartimi buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) būdu, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 09-20-54, išrašo iš „Swedbank“, AB bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 3 prie 2009-05-11 reikalavimo perleidimo sutarties, 2008 m. rugsėjo 1 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 08-099566-GV, pranešimo dėl reikalavimo perleidimo, delspinigių, palūkanų ir palūkanų delspinigių paskaičiavimo aktų ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinės – matyti, kad tarp AB banko „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“, AB) ir G. G. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 08-099566-GV, pagal kurią atsakovei suteiktas 4000 Lt dydžio kreditas remontams, bendra kredito suma – 5887,70 Lt. Atsakovė paimtą kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. rugpjūčio 17 d., mokėti „Swedbank“, AB 15,90 procentų dydžio metines palūkanas už paimtą kreditą bei praleidus mokėjimo terminą – 0,10 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė G. G. pažeidė Vartojimo kredito sutarties reikalavimus, nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – nesilaikė sutartyje numatytų mokėjimo terminų, laiku nemokėjo grafike numatytų kredito įmokų. Dėl prievolių nevykdymo ir priverstinio skolos išieškojimo atsakovė G. G. 2009 m. rugpjūčio 3 d. „Swedbank“, AB buvo įspėta, tačiau ji ir po banko raštiško įspėjimo įsiskolinimo nesumokėjo. Iš teismui pateikto ieškovo skolos paskaičiavimo matyti, kad atsakovė G. G. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-099566-GV ieškinio parengimo dienai liko skolinga 1045,20 Eur pagrindinės skolos, 1012,96 Eur palūkanų, 379,44 Eur delspinigių ir 367,73 Eur palūkanų delspinigių.

2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54, reikalavimo teises į atsakovės skolą „Swedbank“, AB perleido naujajam kreditoriui ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“. 2009 m. rugsėjo 1 d. pranešimu dėl reikalavimo perleidimo ieškovas raštu informavo atsakovę G. G., kad pradinis kreditorius „Swedbank“, AB atsakovės įsiskolinimo pagal 2008-09-01 Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-099566-GV reikalavimo teisę perleido uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“.

Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė G. G. su pirminiu kreditoriumi „Swedbank“, AB sudaryta 2008 m. rugsėjo 1 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 08-099566-GV prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Duomenų apie tai, kad atsakovė G. G. grąžino pradiniam kreditoriui „Swedbank“, AB ar reikalavimo teises perėmusiam ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ paimtą kreditą, sumokėjo palūkanas, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo ar jų dydžio atsakovė nepareiškė, todėl ieškinys dalyje dėl 1045,20 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt penkių eurų 20 euro ct) ir 1012,96 Eur (vieno tūkstančio dvylikos eurų 96 euro ct) palūkanų priteisimo iš atsakovės pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Remiantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Lietuvos Respublikos CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Vartojimo kredito sutarties, sudarytos tarp priminio kreditoriaus „Swedbank“, AB ir G. G., 7.2 punktu atsakovė už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dieną įsipareigojo mokėti bankui 0,1 procento laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies. Iš byloje esančio 2015 m. birželio 1 d. delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ yra paskaičiavęs 0,1 procento dydžio delspinigius už 360 pradelstas atsiskaityti dienas (laikotarpį nuo 2009-08-26 iki 2010-08-21), t. y. 379,44 Eur dydžio delspinigius. Be to, iš 2015 m. birželio 1 d palūkanų delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ yra paskaičiavęs 0,1 procento dydžio palūkanų delspinigius už 360 pradelstas atsiskaityti dienas (laikotarpį nuo 2009-08-26 iki 2010-08-21), t. y. 367,73 Eur dydžio palūkanų delspinigius. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nors šis įstatymas šalims sudarant kredito sutartį dar negaliojo, tačiau laikoma, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius.

Nors ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ reikalavimas priteisti iš atsakovės G. G. delspinigius ir palūkanų delspinigius taip pat pripažintinas pagrįstu (Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnis, 6.258 straipsnis), tačiau jis yra grindžiamas tarp bylos šalių sudaryta vartojimo kredito sutartimi. Šios sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams teismas įpareigotas tikrinti ex officio (Lietuvos Respublikos CK 6.188 straipsnis), todėl net ir nesant byloje prieštaravimų teismas privalo kontroliuoti prašomų priteisti delspinigių dydį, mažindamas aiškiai per didelius delspinigius (LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-502/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė – vartotojas, kuri sutartis su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu iš esmės nederinant vartojimo kredito sutarčių bendrosios dalies sąlygų, t. y. turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarčių sąlygų, taip pat į tai, jog atsakovei G. G. neįvykdžius sutartinių prievolių, laiku negrąžinus kredito, nesumokėjus palūkanų, pradinis kreditorius (beveik vienerius metus), o vėliau ieškovas (šešerius metus laiko) nepagrįstai ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių išieškoti iš atsakovės jai suteikto kredito, palūkanų ir delspinigių, kas sąlygojo ieškovo skolos faktinio egzistavimo laikotarpio užsitęsimą bei priskaičiuotų delspinigių bei palūkanų delspinigių dydį, taip pat įvertinus tai, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatuojama, jog prašomi priteisti delspinigiai bei palūkanų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, delspinigiai yra mažintini iki 68,40 Eur sumos (0,05 procentų dydžio delspinigiai paskaičiuotini už 360 dienų) (379,44 Eur x 0,05% x 360 dienų), o palūkanų delspinigiai yra mažintini iki 64,80 Eur sumos (0,05 procentų dydžio palūkanų delspinigiai paskaičiuotini už 360 dienų) (367,73 Eur x 0,05% x 360 dienų). Tokios sumos laikomos adekvačiomis padarytam pažeidimui bei faktiškai kreditoriaus patirtiems nuostoliams, todėl iš atsakovės G. G. ieškovui yra priteistina 68,40 Eur (šešiasdešimt aštuoni eurai 40 euro ct) delspinigių ir 64,80 Eur (šešiasdešimt keturi eurai 80 euro ct) palūkanų delspinigių, kita reikalavimų dalis dėl delspinigių ir palūkanų delspinigių priteisimo atmestina, kaip nepagrįsta.

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad patyrė 133,12 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Šį reikalavimą ieškovas grindžia 2009-08-26 – 2015-05-20 ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotine. Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, kurias prašo ieškovas priteisti iš atsakovės yra įskaičiuojamos į nuostolius, todėl turi būti tiesiogiai susijusios su skolininko (atsakovės) civilinę atsakomybę nulėmusia veikla (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis). Nurodytos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, kadangi ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ užsiima skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), t. y. veikla yra viena iš jo (ieškovo) ūkinės-komercinės veiklos rūšių. Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Ieškovo prašomos priteisti iš atsakovės jo (ieškovo) turėtos išlaidos, t. y. darbo priemonių (popieriaus, vokų, spausdinimo, pakavimo, telefoninių skambučių), yra išimtinai susijusios tik su paties ieškovo vykdoma ūkine-komercine veikla. Ieškovo ūkinės veiklos išlaidos (sąnaudos) negali būti traktuojamos ir priskiriamos prie Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovo nurodytos išlaidos už užklausas Gyventojų registro tarybai ir Nekilnojamojo turto registrui pripažintinos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, tačiau turi būti pagrįstos ir įrodomos Lietuvos Respublikos CPK 177 straipsnyje numatytomis priemonėms (įrodymais). Kadangi ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad šios išlaidos faktiškai būtų patirtos, be to, byloje nepateikti ir įrodymai, jog ieškovas patyrė pranešimų siuntimo bei užklausų registrams išlaidas (nepateikė sutarčių, sudarytų su registrais, įkainių ar pan.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 133,12 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų 12 euro ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės G. G. yra atmestinas.

Laiku negrąžinus kredito sumos, kredito davėjui nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnyje numatytų palūkanų privalomai mokamos sutartyje nustatyto dydžio metinės palūkanos nuo dienos, kada kredito suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos (Lietuvos Respublikos 6.874 straipsnis ir 6.210 straipsnis). Pradinis kreditorius ir atsakovė Vartojimo kredito sutartyje numatė 15,90 procentų dydžio sutartines metines palūkanas, todėl ieškinys dalyje dėl nurodyto dydžio sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (1045,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš atsakovės G. G. laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės G. G. taip pat yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 78%, iš atsakovės G. G. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ yra priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 51 Eur (66 Eur x 78%) sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (1,40 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovės nepriteisiama (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 1045,20 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis eurus 20 euro ct) skolos, 1012,96 Eur (vieną tūkstantį dvylika eurų 96 euro ct) palūkanų, 68,40 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 40 euro ct) delspinigių, 64,80 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 80 euro ct) palūkanų delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. liepos 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,90 (penkiolikos sveikų ir devyniasdešimties šimtųjų) procentų dydžio sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 008-099566-GV nuo pagrindinės skolos sumos (1045,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51 Eur (penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė