Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Rutos Palubinskaites,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo atsakoves L. Š. apeliacini skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-1298-435/2011 pagal ieškoves L. Š. ieškini atsakovui A. Š. ir atsakovo priešieškini ieškovei del santuokos nutraukimo, nepilnameciu vaiku gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnameciams vaikams priteisimo, santuokoje igyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno miesto apylinkes teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimas kaip pagristas ir teisetas paliktinas galioti. Kolegija byla išnagrinejo neperžengdama apeliacinio skundo ribu, absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu kolegija nenustate.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, byloje nera ginco del to, jog santuoka tarp ieškovo ir atsakoves iširo ir turi buti nutraukta, taip pat negincijami ir klausimai del ieškovo ir atsakoves pavardžiu po santuokos nutraukimo, nepilnameciu vaiku gyvenamosios vietos nustatymo, todel, šiems klausimams nepatenkant i apeliacijos ribas (CPK 320 str. 1 d.), teiseju kolegija del ju, o kartu ir del atitinkamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisetumo ir pagristumo, nepasisako.

CK 3.49 str. 2 d. numatyti trys santuokos nutraukimo pagrindai - sutuoktiniu bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba del sutuoktinio (sutuoktiniu) kaltes. CK 3.61 str. 2 d. numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas i bylos aplinkybes, gali pripažinti, jog santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes. Gincydama pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes, ieškove akcentuoja tai, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, netinkamai elgesi jos ir nepilnameciu vaiku atžvilgiu. Nors ieškove i byla ir pateike 2010 m. lapkricio 17 d. specialisto išvada (b.l. 118) del nežymaus ieškoves sveikatos sutrikdymo, šis dokumentas pats savaime nepatvirtina ieškoves nurodytos aplinkybes, jog sužalojimus nuleme butent atsakovo jos atžvilgiu vartotas smurtas. Su ieškiniu i byla pateiktas 2010 m. sausio 7 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados raštas Nr. 20-26-2-S-11 taip pat neatskleidžia neleistino, visuomenes interesams priešingo atsakovo elgesio pobudžio, tepatvirtina atsakovo teismo posedyje pripažinto buitinio konflikto fakta, kuris, atsižvelgiant i CK 3.60 str. formuluotes, nelaikytinas pakankamu pagrindu vienareikšmiškai konstatuoti išimtine atsakovo kalte del santuokos iširimo. Papildomai pateikta pažyma (t.2, b.l.3) iš VšI Šeimos santykiu institutas patvirtina aplinkybe, jog ieškove laikotarpiu 2010 09 20 – 2010 10 29 lanke psichologines pagalbos grupe moterims, patyrusioms smurta, sunus Š. tuo paciu metu lanke Psichosocialines reabilitacijos dienos centra, o sunus A. – 2010 12 02 lankesi individualioje psichologo konsultacijoje. Kauno lopšelis – darželis „Vaikyste“ pažyma (t.2, b.l. 4) patvirtina, kad jam ir jo mamai psichologo pagalba teikiama nuo 2011 02 02, berniukas dažnai tiesiogiai išreiškia nerima del problemu šeimoje. Nurodyti papildomi irodymai patvirtina ta aplinkybe, kad ieškovei užvedus byla teisme šeimoje kilo itampa, psichologinis diskomfortas, nerimas del ateities, todel akivaizdu, kad prireike psichologu pagalbos. Taciau tai nepatvirtina aplinkybes, jog šaliu santuoka iširo išimtinai del atsakovo kaltes. Pažymetina ta aplinkybe, jog ieškove nepateike teismui objektyviu irodymu, patvirtinanciu jos atžvilgiu naudota smurta ir tai, kad ta smurta jos atžvilgiu naudojo butent atsakovas. Teismo posedžio metu liudytoja apklausta U. parode, kad apie tai, jog atsakovas ieškoves atžvilgiu vartoja smurta ji žino iš pacios ieškoves. Kita vertus, pati ieškove nurode, kad atsakovas 20 metu jos atžvilgiu vartoja smurta, girtauja. Taciau ju santuokoje gime trys vaikai, yra užaugintas ieškoves vaikas iš pirmos santuokos, šalys turi globotini. T.y. nurodytas aplinkybes teiseju kolegija vertina kaip prieštaraujancias viena kitai ir sprendžia, jog nei liudytojos parodymai, nei ieškoves paaiškinimai nepagrinde faktu, kad atsakovas 20 metu nuolat girtavo ir vartojo smurta ieškoves atžvilgiu. Kartu teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdestytais motyvais, jog atsakovas pagal išgales prisidejo prie šeimos išlaikymo, šeimos nepaliko, emesi priemoniu priklausomybes nuo alkoholio problemai spresti. Ivertinus nurodytas aplinkybes, šalims negincijant fakto, jog santuoka yra faktiškai iširusi, atsakovei neirodžius aplinkybes, jog santuokos iširima nuleme vien tik atsakovo netinkamas elgesys, teiseju kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas santuoka del abieju šaliu kaltes, tinkamai ivertino faktines bylos aplinkybes, laikesi santuokos nutraukimo pagrindus nustatanciu teises aktu reikalavimu. Ieškoves pozicija, jog netinkamo elgesio fakta galetu patvirtinti i apeliacines instancijos teismo posedi liudytojais kviestini ieškoves ir atsakovo vaikai, atmestina, nes, pirma, ieškove nepagrinde papildomu irodymu pateikimo butinybes šioje proceso stadijoje, t.y., nepateike argumentu, leidžianciu daryti išvada, jog byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme jos teise kviesti liudytojus buvo nepagristai apribota (CPK 314 str.), antra, užtikrinant prioritetines vaiko teisiu apsaugos principo igyvendinima (CK 3.3 str. 1 d.), nepilnameciu vaiku itraukimas i ju tevu konfliktu sprendima vertintinas kaip neproporcinga žala vaikams, lyginant su sprendžiamo klausimo svarba ir pasekmemis, galinti salygoti priemone. Ivertinusi tai, kas nurodyta, teiseju kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dali, kuria išsprestas sutuoktiniu kaltes del santuokos iširimo klausimas, nera pagrindo.

Byloje taip pat kilo gincas del nepilnameciams vaikams priteistino išlaikymo dydžio ir formos, bei isiskolinimo priteisimo. Tevu pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamecius vaikus itvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnameciam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporcija tarp dvieju esminiu istatyme itvirtintu kriteriju - vaiko poreikiu bei tevu turtiniu galimybiu tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Šeimos teisinius santykius reglamentuojancioje CK treciojoje knygoje tiesiogiai nera ivardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkreciai ivertinti vidutinio vaiko poreikius. Nagrinejamoje byloje akcentuotina tai, jog ieškove neirodinejo specialiu vaiku poreikiu, nepateike teismui irodymu, jog jos nurodoma išlaikymui butina suma vaikams realiai yra ar buvo skiriama, todel, remdamasi CK 3.198 str. 1 d. itvirtinta nuostata, jog dvieju vaiku išlaikymo atveju orientuojamasi bent i minimaliu vaiko poreikiu užtikrinima, teiseju kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta vieno vaiko išlaikymui butina suma - 500 Lt per menesi - atitinka faktiškai susiklosciusia situacija. Vertinant tevu galimybes teikti išlaikyma ju nepilnameciams vaikams, akcentuotina tai, jog ieškoves prašoma priteisti suma nesuderinama su šeimos pajamomis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas didesne išlaikymo suma, nei atsakovo pajamos, atsižvelge i ieškoves nurodoma aplinkybe, jog atsakovas yra darbingas ir turi siekti pajamu, užtikrinanciu jo prievoles išlaikyti vaikus pakankama igyvendinima. Gincijamame sprendime tinkamai pagrista ir teismo nustatyta išlaikymo forma. Išlaikymo priteisimas periodinemis išmokomis vertintinas kaip prioritetine forma išlaikymo turto priteisimo atžvilgiu, kadangi gyvenamaja patalpa vaikams turi galimybes užtikrinti ieškove, tuo tarpu kitiems vaiku poreikiams tenkinti reikalingos periodines pajamos. Akcentuotina ir tai, jog atsakovas išlaikymo teikti nevengia, randa budu, kaip surinkti išlaikymui skirtas lešas. Be to, kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad priteisti išlaikyma turtu dukrai Gertrudai už keleta menesiu, kadangi ji 2012 04 24 taps pilnamete, yra neprotinga, nes net nebutu galima išskaiciuoti jai tenkancios nuosavybes teise buto dalies. Nurodytu aplinkybiu visuma leidžia teiseju kolegijai spresti, jog išlaikymo nepilnameciams vaikams priteisimo klausima tiek del išlaikymo formos, tiek del išlaikymo dydžio pirmosios instancijos teismas išsprende tinkamai. Teismas taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai atmete ieškoves prašyma priteisti isiskolinima 6 800 Lt . Ieškove pripažino, kad minetu laikotarpiu gaudavo atsakovui skirta socialine pašalpa 350 Lt . Tiesa, tai yra nedidele suma, taciau ji sudaro puse ieškoves gaunamo atlyginimo. Ieškove i teisma kreipesi 2010 09 15, nors ieškinys buvo surašytas 2010 07 15 (t.1, b.l. 3-6). Iš kitos puses atsakovas nurode, jog nerinko kviteliu, kad pasiruošti irodineti, jog išlaikymas buvo teikiamas. Nurodytu aplinkybiu visuma leidžia teiseju kolegijai padaryti išvada, jog ieškove, turedama paruošta ieškinio pareiškima ir nesikreipdama i teisma, pripažino fakta, jog išlaikymas buvo teikiamas, todel sprendžia, kad apylinkes teismas jos reikalavima šioje dalyje pagristai atmete.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir del teismo sprendimo dalies, kuria butas padalintas tarp šaliu, nustatyta naudojimosi turtu tvarka, teisetumo ir pagristumo. Nagrinejant klausima del santuokoje igyto turto padalijimo, vadovaujantis CK 3.88-3.90 str., 3.116-119 str. itvirtintu reglamentavimu, turi buti sudaromas turto balansas, nustatoma, koks turtas yra šaliu asmenine nuosavybe, o koks turtas valdomas bendrosios jungtines nuosavybes teise, šio turto verte santuokos nutraukimo metu, proporcijos, kuriomis turtas dalijamas tarp šaliu. Ieškoves pozicija turto padalinimo klausimu yra dviprasmiška – ji nurodo, kad dalintas turtas yra butas ir automobilis ir tuo paciu tvirtina, kad butas yra igytas iš jos asmeniniu lešu. Kadangi ieškove nereiškia reikalavimo buta (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškoves asmenine nuosavybes, tai pirmosios instancijos teismas pagristai ivertino, kad butas yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Šalys sutiko, kad butas butu padalintas nukrypstant nuo lygiu daliu. Tai teismas ir padare. Kolegija sutinka su apylinkes teismo nustatytu ginco buto padalinimu, kadangi pagal buto plota buta galima padalinti i penkias dalis, kad butu galima juo naudotis. Pagal ieškoves projekta padalinti buta i tris dalis yra netikslinga, nes nebutu galima nustatyti naudojimosi juo tvarkos nepažeidžiant kurio nors iš bendrasavininkiu nuosavybes teisiu. Sprendimo neteisetuma buto padalinimo dalyje ieškove grindžia aplinkybe, kad jam priklausanti buto dalis turi buti priteista kaip išlaikymas vaikams. Taciau del išlaikymo priteisimo periodinemis išmokomis kolegija pasisake aukšciau, todel šis motyvas atmestinas. Motyvas, kad atsakovui buto dalis nepriteistina ir del to, kad jis girtauja, konfliktuoja, o tai daro neigiama itaka vaikams kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo atimti iš jo jam priklausancia nuosavybes dali. Kolegijai pripažinus, kad butas padalintas nepažeidžiant teises aktu reikalavimu, paliktina galioti ir sprendimu nustatyta naudojimosi butu tvarka, kuri atitinka nuosavybes dalis. Aplinkybe, kad išlaikymas pagristai nebuvo priteistas turtu, o butas buvo padalintas, patvirtina ir ta aplinkybe, kad ieškove pripažino, jog jos pajamas sudaro 718Lt gaunamas darbo užmokestis, todel išlaikyti triju kambariu buta jai butu nepakeliama našta, turint demesyje ir ta aplinkybe, kad praktiškai reikia dar ir išlaikyti penkis vaikus. Kolegija sprendžia, kad aplinkybe del papildomu pajamu gavimo nera irodyta.

Apeliacini skunda atmetus, iš ieškoves atsakovui priteistinos bylinejimosi išlaidos, patirtos byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme – 1100 Lt pagal pateiktus kvitus (t.1, b.l. 200, t.2, b.l. 17), taip pat iš ieškoves priteistinos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei – 14,50 Lt (CPK 93str., 96str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teiseju kolegija

nutaria:

Apeliacini skunda atmesti.

Kauno miesto apylinkes teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti iš ieškoves L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. Š. (asmens kodas 36207250495) 1 100 Lt (tukstanti šimta litu) atstovavimo apeliacines instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškoves L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,50 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu valstybei, šia suma sumokant Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansu ministerijos, i.k. 188659752, biudžeto pajamu surenkamoji sask. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank, b.k. 73000, imokos kodas 5660.

Nutartis isiteiseja nuo jos priemimo dienos.