- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-1191-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
- Skolininkas
- E. R., D. R.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Loreta Baždienė Procesinio sprendimo kategorija 32.5.; 110.1.;
122.4.; 128.17.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. lapkričio 25 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB banko 2009-05-28 prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų D. R. ir E. R.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120070025587, 2007-09-13 įregistruotą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, užtikrinant D. R. iki 2029-08-02 gauto kredito grąžinimą, buvo įkeisti AB SEB Vilniaus bankui (pavadinimas pakeistas į AB SEB bankas) jam ir E. R. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai - 0,1200 ha ploto žemės sklypas su priklausiniu - 298,22 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertinti 947 000 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjo AB SEB banko prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, kad hipoteka užtikrinta prievolė - 2004-08-03 kredito sutartis Nr. 1750418091596-20 su visais pakeitimais ir papildymais - nėra vykdoma, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009-06-02 nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus - 0,1200 ha ploto žemės sklypą su priklausiniu - 298,22 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius D. R. ir E. R., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti. Išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Įspėjo skolininką (įkeistų daiktų savininką) D. R. ir įkeistų daiktų savininkę E. R., kad negrąžinus 188 779,24 EUR skolos bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.
Teismas konstatavo, kad skolą sudaro: 186 068,39 EUR negrąžinto kredito, 2 624,22 EUR nesumokėtų palūkanų, 86,63 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso: 188 779,24 EUR bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 5.2. p. nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 15 dienų terminui nuo 2009-02-03 pranešimo Nr. 05.08.03-524 išsiuntimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) D. R. ir 2009-04-22 pranešimo Nr. 05.08.03-2004 išsiuntimo įkeistų daiktų savininkei E. R. dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Teismas motyvavo, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, įkeisti daiktai areštuotini.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Skolininkė E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-06-02 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir turtinių įsipareigojimų padalinimo 2009-03-24 nusprendė santuokoje įgytą turtą ir turtines prievoles padalinti tokia tvarka: ieškovei E. R. asmeninėn nuosavybėn natūra priteisti 2/3 dalis 0,1200 ha žemės sklypo bei 2/3 dalis nebaigto statyti pastato-gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti 77% dalį pastato - sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo D. R. nuosavybe; atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti 33% dydžio dalį pastato - sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį 0,1200 ha žemės sklypo bei 1/3 dalį nebaigto statyti pastato-gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad skoliniai sutuoktinių įsipareigojimai vykdomi tokia tvarka: pagal 2007-09-26 Kredito sutartį Nr. 1750718074102-31 bei pagal 2004-08-03 Kredito sutartį Nr. 1750418091596-20 su AB SEB banku prievolės po santuokos nutraukimo pripažintinos solidariomis E. R. ir D. R. prievolėmis. Šią teismo nutartį 2009-04-22 apeliantė apskundė apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, tame tarpe nesutikdama su prievolių pripažinimu solidariomis. Vilniaus apygardos teismui neišnagrinėjus bylos ir nepriėmus sprendimo dėl prievolių vykdymo tvarkos, yra nepagrįstas reikalavimas per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinti kreditą.
Atsiliepimas
Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja niekuo nemotyvuoja, dėl kokių priežasčių turėtų būti panaikinta skundžiama nutartis. Gali būti, jog apeliantė yra tos nuomonės, jog teismo hipotekos skyrius turėjo sustabdyti bylą iki tol, kol nebus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3642-501/2009, ieškovė E. R. teismo prašė prievolę pagal 2004-08-03 kredito sutartį Nr. 1750418091596-20 po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Pirmos instancijos teismas šį ieškovės prašymą patenkino. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-06-02 nutartyje nurodė, jog priverstinio skolos išieškojimo procedūros (turto areštas ir įspėjimas) inicijuotas būtent minėtos prievolės pagrindu. Be to, pagal hipotekos lakštą Nr. 01120070025587, išieškojimo procedūros nukreiptos ne į kokį nors kitą, o hipotekos lakšte nurodytą turtą. Hipoteka yra nenuginčyta ir nebuvo ginčijama, nėra pakeista. Todėl nepakeis esmės tai, kaip bus išspręstas šios nuosavybės klausimas, - hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliantės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną kreditoriui yra skolingas 186 068,39 EUR kredito, 2 624,22 EUR palūkanų, 86,63 EUR delspinigių, iš viso: 188 779,24 EUR bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininko įkeistus nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypą su gyvenamuoju namu).
CPK 558 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.
Apeliantė nurodė, jog kitoje byloje Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas jos ir skolininko D. R. turtas ir prievolės skolininkams. Teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Atskirojo skundo argumentai, jog apeliantė pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka ir prievolės pripažintos solidariomis, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija pažymi, 2007-09-12 hipotekos lakštą Nr. 01120070025587 pasirašė skolininkas D. R. ir apeliantė E. R., šiuo lakštu buvo įkeistas turtas, į kurį išieškojimą nukreipė teismo hipotekos skyrius skundžiama nutartimi. Hipotekos lakštas yra galiojantis, nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad hipotekos lakštas būtų ginčijamas teismine tvarka. Šiuo atveju ginčui neturi teisinės reikšmės, ar santuokos nutraukimo tarp D. R. ir apeliantės E. R. byloje prievolė AB SEB bankui bus pripažinta skolininko ir apeliantės solidariąja, ar jo asmenine skola, nes pagal bylos duomenis santuokos nutraukimo byloje neprašoma pripažinti negaliojančiu hipotekos lakšto. Pagal CK 4.171 str. 9 d. daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn, tačiau tokiu atveju hipoteka seka paskui daiktą. Be to, net padalijus įkeistą daiktą, hipoteka išlieka visiems po padalijimo suformuotiems daiktams, o susitarimas dėl hipotekos reikalavimo padalijimo negalioja (CK 4.172 str. 1 d.). Įstatymas nedraudžia hipoteka užtikrinti kito asmens prievoles kreditoriui (CK 4.181 str.), t.y. nepriklausomai kaip būtų padalintos prievolės tarp apeliantės ir skolininko D. R., hipoteka vis tiek išliktų, t.y. ginčo turto įkeitimas AB SEB bankui išliktų ir kreditorius AB SEB bankas gali nukreipti išieškojimą į įkeistą daiktą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi apeliantės E. R. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-06-02 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.