- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- PK-106-958/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-3-00005-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
- Advokatai
- Nijolė Gaižutienė
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Latožienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant kaltinamajai ir privačiai kaltintojai G. B., jo gynėjai ir atstovei advokatei Nijolei Gaižutienei, kaltinamajai ir privačiai kaltintojai Z. J., jos atstovui ir gynėjui advokato padėjėjui A. M.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje pagal Z. J. skundą G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacinėje Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 155 str. 2 d., 140 str. 1 d. (du nusikalstamų veikų epizodai) bei pagal priešpriešinį G. B. skundą, kuriame Z. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d. (du nusikalstamų veikų epizodai).
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad 2013 m. spalio 23 d., apie 12.30 val., privataus namo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenos r., prie sklypus skiriančios tvoros, žodžiu įžeidė Z. J., ją vadindama „nesveika, trenkta, nudurnėjusia, pabėgusia iš Rokiškio, šunų skerdike“.
Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2014 m. kovo 12 d., apie 13-14 val., privataus namo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Utenos r., prie sklypus skiriančius tvoros, žodžiu įžeidė Z. J., ją vadindama „tu gi nenormali boba, tave gydyti reikia, tu gi trenkta, vyras pasikorė, iš Rokiškio pabėgai, psichiškai nesveika, beprotnamis, kuo senyn, tuo durnyn eini, anūkė net pabėgo, šunų skerdike, šunieną ryji“.
G. B. buvo kaltinama ir tuo, kad 2013 m. spalio 23 d., apie 12.30 val., privataus namo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie sklypus skiriančios tvoros, metė akmenis į Z. J. bei pataikė nugarą, taip sukeldama jai fizinį skausmą.
Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2014 m. kovo 12 d., apie 13-14 val., privataus namo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Utenos r., prie sklypus skiriančius tvoros, metė akmenis į Z. J. bei pataikė į dešinę koją, taip sukeldama jai fizinį skausmą.
Z. J. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad 2013 m. spalio 23 d., (duomenys neskelbtini), Utenos r., prie G. B. ir Z. J. sklypus skiriančios tvoros viešai įžeidė G. B., ją vadindama „ei tu ryža lenke, susirink šunis ir dink iš Lietuvos, visus šunis išnuodysiu“.
Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2014 m. kovo 12 d., apie 12-13 val., (duomenys neskelbtini) Utenos r., prie G. B. ir Z. J. sklypus skiriančios tvoros, viešai įžeidė G. B., ją vadindama „Žudikai, vagys. Šunis išnuodysiu, ruskyną išnaikinsiu, tu čia nevaikštinėsi“.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo
Privati kaltintoja ir kaltinamoji G. B. parodė, kad nuolat konfliktuoja su kaimyne Z. J.. Konfliktai vyksta dėl jos laikomų šunų. Kaimynė Z. J. yra papjovusi vieną jos veislinį šunį, o kitą nunuodijusi. 2013 m. spalio 23 d., iš ryto ji prie tvoros pamatė iš kaimynės Z. J. pusės į jos sklypą primėtytų duonos gabaliukų, kurie, pasak G. B., yra apnuodyti ir skirti jos šunims, kurie laksto lauke. Ji šiuos rastus duonos gabaliukus permetė per tvorą atgal į Z. J. sklypą. Tą pačią dieną apie 12.30 val., būdama namuose pro langą pamatė prie tvoros kaimynę Z. J., kuri vėl pradėjo mėtyti duonos gabaliukus į jos sklypą. Išėjus į kiemą Z. J. pradėjo ant jos rėkti „ryža lenkė, susirink šunis, nunuodysiu jus ir juos“. Ją šie žodžiai įžeidė, nes ilgą laiką gyvena Lietuvoje ir yra Lietuvos pilietė. Nurodo, jog ji tą dieną Z. J. atsakė žodžius „pabėgai iš Rokiškio“. Šie žodžiai reiškė, kad Z. J. atvyko gyventi iš Rokiškio. Akmenų ji nemėtė, jos nesužalojo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. 2014-03-12 vėl pamatė Z. J. metančią užnuodytus duonos gabaliukus į jos sklypą ir šaukiančią „vagys, žudikai, šunis išnuodysiu“. Dėl ko ją vadino vagimi, žudike nežino, ji jokių nusikaltimų nėra padariusi. Tokie žodžiai ją įžeidė. Vaizdo įrašuose Nr. MVI 1697, 1698, 1699 išsakytų žodžių neneigia. Šiuos žodžius pasakė išprovokuota kaimynės Z. J.. Šunų skerdike, šunieną ryji vadino todėl, kad Z. J. yra paskerdusi jos šunį, šuo buvo rastas išpjaustytas, todėl mano, jog tai padarė kaimynė.
Privati kaltintoja ir kaltinamoji Z. J. parodė, kad su kaimyne G. B. konfliktuoja jau 9 metai. 2013 m. spalio 23 d. ji išėjo į lauką ir rinko lapus. Tuo metu G. B. pradėjo mėtyti akmenis. Vienas akmuo jai pataikė į nugarą. Ji sušuko ir tuo metu name buvęs žentas pradėjo viską filmuoti. Įraše matyti kaip ji dar meta į jos sklypą akmenį, bet šis akmuo jai nepataikė, nes ji buvo paėjusi toliau. Dėl akmens jai sužalojimų nugaroje neliko, nes buvo su striuke, tąkart juto tik skausmą. Ji G. B. jokių žodžių nesakė, ją „ryža lenkė“ nevadino. 2014-03-12 ji buvo prie namo, kai G. B. pradėjo vėl mėtyti akmenis ir vadinti ją tokiais žodžiais: „nenormali boba, gydyti reikia, vyras pasikorė, iš Rokiškio pabėgai, ir anūkė pabėgo, šunų skerdike, šunieną ryji“. Tokie žodžiai ją labai įžeidė, nes niekada nesigydė Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, šunienos nevalgo. Tuo kartu akmuo jai pataikė į dešinę koją, buvo likusi nedidelė kraujosruva, bet į medikus nesikreipė. Ji tuo metu su G. B. nekonfliktavo, jai jokių žodžių nesakė.
Liudytoja A. R. parodė, kad yra Z. J. dukra. 2013-10-23 ir 2014-03-12 įvykių tarp G. B. ir Z. J. nematė, nes buvo darbe. Žino, kad G. B. nuolat mėto akmenis į Z. J. sklypą, užgaulioja necenzūriniais žodžiais.
Liudytojas R. R. parodė, kad 2013 m. spalio 23 d. Z. J. išėjo į kiemą ravėti darželį, o pats tuo metu dirbo namo antrame aukšte. Išgirdęs Z. J. garsą, jog mėtosi, jis iš antro aukšto pradėjo filmuoti. Matė kaip iš už tvoros vaikščiojo G. B. ir kažką metė į Z. J. sklypą. Nematė ar pataikė Z. J.. Taip pat nurodė, jog tiksliai nematė ką G. B. metė. Tos dienos išsakytų įžeidžiančių žodžių Z. J. negirdėjo. Apie 2014-03-12 įvykius nieko nežino.
Liudytojas G. B. parodė, kad jis yra G. B. vyras, su kaimyne Z. J. tarpusavyje konfliktuoja jau 9 metai. 2013 m. spalio mėn., jis matė kaip kaimynė vaikščiojo palei tvorą ir kažką permetinėjo per tvorą. Jis pakvietė žmoną. Žmona paėmė šunį ir išėjo pažiūrėti. Girdėjo iš pradžių kaimynės šauksmą „ko tu viską mėtai“, po ko žmona atsakė „baik mėtyti nuodus, nes šunys apsinuodys“. Tarp jų prasidėjo ginčas. Kaimynė pavadino G. B. „ruda lenkė, važiuok į Lenkiją“, o žmona kaimynei pasakė „durna boba, reikia gydytis“. Apie 2014-03-12 įvykius nieko paaiškinti negalėjo, nes buvo garaže, į konfliktą nekreipė dėmesio.
Liudytojas V. B. parodė, kad apie konfliktą motinos G. B. su kaimyne Z. J., vykusį 2013 m. spalio 23 d., nieko nežino. 2014-03-12 jis kartu su tėvu G. B. buvo garaže, remontavo automobilį, kai išgirdo lauke triukšmą. Išėjęs iš garažo matė kaip motina G. B. atgal permetinėjo į Z. J. sklypą duonos gabaliukus. Z. J. tuo metu rėkė „rusai, dinkit, apnuodysiu visus šunis“. Motinos žodžių neatsimena, ji tik rinko duonos gabaliukus ir juos metė atgal per tvorą.
Liudytoja A. K. parodė, kad 2013 m. spalio 23 d. ji buvo atvykusi į svečius pas G. B.. Ruošiant kieme šašlykus, ji išgirdo riksmus. Galina mesdama per tvorą duonos gabaliukus į kaimynės sklypą jai šaukė „pasiimk savo nuodus“. Tada kaimynė pradėjo ant jos rėkti „ką čia mėtai, tu ruda lenke, lauk iš Lietuvos“. Girdėjo kaip G. B. į tai atsakė „durnė, eik gydytis“. Ji pati kaimynės nematė, girdėjo tik jos balsą. Ar G. B. mesdama duoną pataikė kaimynei nežino. Jai žinoma, jog kaimynės tarpusavyje konfliktuoja jau 7-8 metai.
Vaido bei garso įraše Nr. MVI 1872 (trukmė 02 min. 04 s.) stebimas už tvoros vaikščiojančio žmogaus siluetas bei girdimi žodžiai „šunų skerdike“ (b.l. 6).
Vaizdo bei garso įraše Nr. MVI 1697 (trukmė 05 min. 08 s.) stebimas už tvoros vaikščiojančio žmogaus siluetas bei girdimi žodžiai „Šunų skerdike, tu nenormali, vaikai pabėgo, tu gi nenormali boba, tave gydyti reikia, iš Rokiškio pabėgai, psichiškai nesveika, durnynas, Adamsų šeimynėla, kuo senyn, tuo durnyn eini, anūkė pabėgo, tu su niekuo nesugyveni, trenka tu„ bei kiti žodžiai, kurie sunkiai suprantami. Įrašo 03 min. 05 s. taip pat stebima kaip už tvoros esantis žmogus permeta per tvora neaiškios kilmės objektą. (b.l.6).
Vaizdo bei garso įraše Nr. MVI 1698 (trukmė 01 min. 31 s.) girdimi žodžiai „šunų skerdike, šunieną ryji“ (b.l. 6).
Vaizdo bei garso įraše Nr. MVI 1699 (trukmė 01 min. 28 s.). girdimi žodžiai „suvalgei mano šunį“ bei 01 min. 25 s. matomi per tvorą permetami neaiškios kilmės objektai ( b.l. 6).
Vaizdo bei garso įraše Nr. DSCF 1764, kurio trukmė 02 min. 32 s. matomas už tvoros vaikščiojantis žmogus bei lakstantys šunys. 00 min. 55 s. girdimas neaiškios kilmės garsas, o 01 min. 05 s. stebimas per tvorą skriejantis neaiškios kilmės objektas (b.l. 7).
Prie bylos prijungtose fotonuotraukose stebimi prie tvoros esantys žmonės su fotoaparatais bei kibiru (b.l. 54-57).
BK 155 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Pagal BK 155 str. 2 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra neviešas – padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos.
Kaltinamoji G. B. neprisipažino, jog 2013 m. spalio 23 d. išsakė Z. J. privataus kaltinimo skunde nurodytus žodžius. Tuo tarpu liudytojai G. B. bei A. K. patvirtino, jog 2013 m. spalio 23 d. girdėjo kaip G. B. į kaimynės Z. J. jai išsakytus žodžius atsakė „durna“, „durna boba“, „gydytis reikia“, taip pat patvirtino, jog girdėjo kaip Z. J. pavadino G. B. „ryža lenkė“, „dink iš Lietuvos“, „šunis išnuodysiu“. Kaltinamoji taip pat nepripažino, jog 2014 m. kovo 12 d. pasakė Z. J. kaltinime nurodytus žodžius. Tačiau pripažino, jog vaizdo bei garso įrašuose Nr. MVI 1697, 1698, 1699 nufilmuotas už tvoros vaikščiojantis asmuo yra ji ir neneigia, jog išprovokuota Z. J. išsakė įraše girdimus žodžius. Taip pat nurodė, jog įrašas darytas kitu laiku nei nurodė Z. J. privataus kaltinimo skunde, t.y. ne 2014-03-12, bet galimai 2013 m. gruodžio mėnesį.
Byloje esantys įrodymai, t.y. privačių kaltintojų bei kaltinamųjų parodymai, liudytojų parodymai, vaizdo bei garso įrašai (b.l. 6-7), fotonuotraukos (b.l. 54-57); Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimas (b.l. 44-46); raštai iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (b.l. 47-48, 49) patvirtina, jog tarp G. B. bei Z. J. yra įsisenėjusi nesantaika, įtempti santykiai trunka apie devynis metus laiko. Nors šalys viena kitos atžvilgiu ir vartojo užgaulius žodžius, tačiau ne kiekvienas išsakytas žodis, sakinys ar žmogaus apibudinimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Teismo nuomone, tik nederama, itin grubia, paniekinančia, žeminančia forma išreikšti vertinimai gali būti pripažįstami įžeidimu, tuo tarpu pabrėžtinas kažkurios išskirtinės asmens savybės akcentavimas, nors ir turint pašaipią potekstę bei sukeliantis nemalonias emocijas, negali būti laikomas įžeidimu baudžiamojo įstatymo prasme. G. B. ir Z. J. susiklosčiusių konfliktiškų santykių, tarpusavio nesutarimų, asmeninio pobūdžio problemų sprendimas baudžiamosios teisės priemonėmis negali būti toleruojamas ir vertinamas kaip pagrįsta bei proporcinga priemonė. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. O šiuo atveju tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai gali būti sprendžiami ir kitos teisės šakos, pvz. civilinės teisės, nustatytomis priemonėmis.
Vertinant Z. J. bei G. B. privataus kaltinimo tvarka pateiktus kaltinimus dėl įžeidimų, teismas daro išvadą, kad jų padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti nusikaltimu. Nors šalys viena kitos atžvilgiu pavartojo užgaulius, nepadorius žodžius, buvo neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiųjų asmenybes, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad šie žodžiai buvo išsakyti tarpusavio konflikto metu, įvykus nesutarimui dėl šunų laikymo ar galimo jų apnuodijimo. Tiek G. B., tiek Z. J. išsakyti žodžiai, įvertinus šių žodžių pavartojimo aplinkybes, šiuo atveju negali būti vertinami kaip nepadoria, ciniška forma, šiurkščiai pažeidžiančia visuomenėje priimtas etines normas ir elgesio taisykles, išreikštas nukentėjusiųjų paniekinimas ir pažeminimas. Atsižvelgus į BK 155 str. 1 d. pateiktą įžeidimo sąvoką, šio nusikaltimo esmę ir šio straipsnio ginamo objekto reikšmę, darytina išvada, kad Z. J. bei G. B. veiksmai akivaizdžiai neturėjo tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima būtų pripažinti nusikaltimu. Atsižvelgiant į tai, G. B. pagal BK 155 str. 2 d. dėl Z. J. įžeidimo 2013-10-23 bei 2014-03-12 išteisintina nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). Taip pat pagal BK 155 str. 1 d. dėl G. B. įžeidimo 2013-10-23 bei 2014-03-12 išteisintina Z. J. kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Privataus kaltinimo tvarka G. B. taip pat buvo kaltinama, jog 2013 m. spalio 23 d. bei 2014 m. kovo 12 d. tyčia mesdama akmenis į Z. J., jai sukėlė fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d.
Kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino ir parodė, jog 2013 m. spalio 23 d. bei 2014 m. kovo 12 d. mesdama per tvorą, pasak jos, apnuodytus duonos gabaliukus į Z. J. sklypą, jos nesužalojo, jokių akmenų jos kieme nėra ir jais nesimėtė. Nors nukentėjusioji Z. J. tvirtino, jog 2013 m. spalio 23 d., G. B. mesdama akmenį jai pataikė į nugarą, o 2014 m. kovo 12 d. mesdama akmenį pataikė į dešinę koją, taip sukeldama fizinį skausmą, tačiau tokių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Privati kaltintoja Z. J. po įvykių į gydymo įstaigas nesikreipė. Be to, byloje apklaustas liudytojas R. R. nukentėjusiosios parodymų nepatvirtino, jis 2013-10-23 tik matė G. B. kažką mėtančią per tvorą, sužalojimų ar sumušimų jokių nematė. Nors Z. J. pateiktose vaizdo įrašuose ir stebimas neaiškios kilmės objektų permetimas per tvorą, tačiau vien tai, nepatvirtina, jog buvo mėtoma akmenimis, o ne G. B. nurodytais duonos gabaliukais, o taip pat neįrodo, jog buvo pataikyta būtent Z. J., juolab jog vaizdo įraše Nr. MVI -1699 girdimi žodžiai „nepataikei“.
Teismo nuomone, vien tik nukentėjusiosios Z. J. parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, negali savaime patvirtinti fakto, kad G. B. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis sukėlė fizinį skausmą Z. J., t. y. kad kilo BK 140 str. 1 d. numatyti padariniai. Nesant G. B. veikoje būtinų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, teismas daro išvadą, kad ji pagal BK 140 str. 1 d. negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, todėl dėl Z. J. fizinio skausmo sukėlimo 2013-10-23 bei 2014-03-12 ji išteisintina kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl civilinio ieškinio
Privati kaltintoja Z. J. prašė priteisti iš G. B. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t.y. 1000 Lt neturtinės žalos dėl įžeidimų atvejų bei 2000 Lt neturtinės žalos dėl fizinio skausmo sukėlimo atvejų (b.l.14-16) bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teisiamojo posėdžio metu pateikė PVM sąskaitą-faktūrą LHM Nr. 0016603 57,43 Lt sumai už hidrometeorologinės pažymos išdavimą (b.l. 73) bei pinigų priėmimo kvitus Nr. 762113, 762123 850 Lt sumai už advokato padėjėjo paslaugas surašant dokumentus bei atstovaujant teisme (b.l.17,80).
Privati kaltintoja G. B. prašė priteisti iš Z. J. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 23-24) bei bylinėjimosi išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 736305 2000 Lt sumai už advokato paslaugas surašant dokumentus bei atstovaujant ir ginant teisme (b.l.79).
G. B. išteisinus, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių, Z. J. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtinu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Z. J. išteisinus, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių, G. B. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtinu (BPK 115 str. 3 d. 2 p).
Palikus civilinius ieškinius nenagrinėtu, civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį civiline tvarka.
BPK 105 str. 6 d. numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusio pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Tai reiškia, kad tik teismas sprendžia ar priteisti, ir jei taip tai kokią dalį, proceso išlaidų iš asmens, pagal kurio pareiškimą pradėta byla.
Šioje byloje teismas pripažįsta, kad Z. J. advokato padėjėjui sumokėta suma, o G. B. advokatei sumokėta suma yra proceso išlaidos. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog byla nėra sudėtinga, nedidėlės apimties, nereikalavo didelių laiko sąnaudų pasiruošiant jos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, todėl prašomos priteisti 850 Lt bei 2000 Lt sumos yra aiškiai per didelės. Tuo pagrindu iš G. B. priteistina suma mažintina iki 500 Lt, bei iš Z. J. priteistina suma mažintina iki 500 Lt.
Nuosprendžiui įsiteisėjus Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui grąžinti medžiagą Nr.89-At-00265-13.
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str, 1 d., 305 str. 3 d., 307 str. 4d., 308 str. 1 d., 2 d., 4 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. B. pagal BK 155 str. 2 d. dėl neviešo Z. J. įžeidimo 2013-10-23 išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
G. B. pagal BK 155 str. 2 d. dėl neviešo Z. J. įžeidimo 2014-03-12 išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
G. B. pagal BK 140 str. 1 d. dėl Z. J. fizinio skausmo sukėlimo 2013-10-23 išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
G. B. pagal BK 140 str. 1 d. dėl Z. J. fizinio skausmo sukėlimo 2014-03-12 išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Z. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš Z. J. G. B. naudai 500 Lt atstovavimo išlaidų.
Z. J. pagal BK 155 str. 1 d. dėl G. B. įžeidimo 2013-10-23 išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Z. J. pagal BK 155 str. 1 d. dėl G. B. įžeidimo 2014-03-12 išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
G. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš G. B. Z. J. naudai 500 Lt atstovavimo išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui medžiagą Nr.89-At-00265-13.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.