Tauragės apylinkės teismo nutartis

nuteistajam A. T.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. T. prašymą dėl teistumo panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį – 58 MGL dydžio bauda. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis pakeistas, nustatant, jog A. T. paskirta galutinė subendrinta 58 MGL dydžio bauda turi būti sumokėta per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties dalis, kuriomis A. T. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, subendrintos paskirtos bausmės bei paskirta galutinė bausmė, ir bylą dėl BK 228 straipsnio 1 dalies nutraukė. Minėta nutartimi kasacinis teismas A. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskyrė galutinę bausmę – 31 MGL dydžio baudą. Be to, kasacinis teismas pakeitė Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį dėl baudos vykdymo ir ją nutarė išdėstyti taip: A. T. paskirta galutinė 31 MGL dydžio bauda turi būti sumokėta per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. T. palaikė savo prašymą jame nurodytais pagrindais ir motyvais bei papildomai paaiškino, kad dėl turimo teistumo negali surasti kito darbo, veikla tapo apribota, neturi fiksuotų pajamų, turi finansinių įsipareigojimų, išlaiko šeimą. Nurodė, kad savo poelgį – nusikalstamos veikos padarymą – vertina kritiškai, išgyvena. Pažymėjo, kad yra dirbęs ikiteisminio tyrimo institucijose, pats anksčiau smerkė analogiškus žmonių poelgius. Teigė, kad poreikis keisti veiklos pobūdį atsirado antro karantino laikotarpio metu – maždaug nuo 2020 m. lapkričio mėn. Bandė ieškotis darbo Užimtumo tarnybos bei kitų darbo paieškos internetiniuose puslapiuose, skambindavo dėl konkrečių darbo pasiūlymų, tačiau dėl turimo teistumo jo į darbą nepriimdavo. Pažymėjo, kad turėjo minčių keisti darbo profilį, tačiau dėl to, jog minėtiems veiksmams atlikti reikia naujo, atitinkamo išsilavinimo, keisti darbo profilį nebandė, be to, turi sveikatos problemų, trukdančių dirbti fizinį darbą. Konkrečių darbo pasiūlymų šiai dienai neturi. Nurodė, kad teismui panaikinus teistumą, bandytų siekti karjeros advokatūros srityje, taip pat draudimo bendrovių veiklos sektoriuje. Prašė tenkinti prašymą.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė Stefa Dalia Ramanauskienė paaiškino, kad yra visi pagrindai nuteistojo teistumui panaikinti. Teigė, kad nuteistasis po bausmės paskyrimo ir jos atlikimo padarė tinkamas išvadas – nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nėra baustas administracine tvarka. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina nuteistojo šeimos sunkią finansinę padėtį – jis turi ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, išlaiko vaikus. Prašė nuteistojo prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

6. Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

7. Teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis. Asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikaltimą teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K–560/2014).

8. Atsižvelgiant į BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatas, teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Teistumo trukmė reglamentuota BK 97 straipsnio 3 dalyje. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. BK 97 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

9. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis numato, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą.

10. Nuteistasis A. T. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 31 MGL dydžio bauda (b. l. 3-8). Nuteistojo padaryta nusikalstama veika priklauso nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl nuteistajam atlikus jam paskirtą bausmę, jis (po bausmės atlikimo) dar trejus metus laikomas turinčiu teistumą. Nuteistasis jam paskirtą baudą sumokėjo 2019-06-26 (b. l. 62-63). Taigi nuteistajam jo turimas teistumas turėtų pasibaigti 2022-06-26. Remiantis minėtomis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad nuteistojo prašymas dėl teistumo panaikinimo pateiktas laiku.

11. Nuteistasis savo prašymą grindžia sekančiais esminiais argumentais: per bausmės atlikimo laikotarpį iki šios dienos nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nėra pradėta ikiteisminių tyrimų; nuteistasis nėra baustas už administracinių nusižengimų padarymą; nuteistasis laikosi įstatymų; jis per visą savo darbinę veiklą nėra baustas drausmine tvarka; vykdo individualią veiklą, moka visus mokesčius; veikla tapo apribota, todėl sunku vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus ir išlaikyti šeimą; teistumas trukdo susirasti kitą teisinį darbą. Nuteistasis mano, kad pasikeitė teigiama linkme ir yra pagrindas spręsti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti.

12. Pažymėtina, kad nei BK 97 straipsnis, numatantis galimybę sutrumpinti teistumo laiką ar panaikinti teistumą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnis, įtvirtinantis šio klausimo nagrinėjimo tvarką, nepateikia baigtinio sąrašo aplinkybių, kurios turėtų būti vertinamos sprendžiant teistumo panaikinimo ar teistumo laiko sutrumpinimo klausimą. Vadovaujantis BPK 363 straipsnio 2 dalimi, prašymas dėl teistumo laiko panaikinimo nagrinėjamas, be kita ko, išreikalavus reikiamus dokumentus, apibūdinančius atlikusį bausmę asmenį, jo darbinę veiklą ir elgesį.

13. Atsižvelgiant į nuteistojo prašyme nurodytas ir teismo posėdžio metu nuteistojo bei prokurorės išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam A. T. panaikinti teistumą ar sutrumpinti jo laiką.

14. Tačiau, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti teistumą, būtina atsižvelgti į tai, kad teistumas – tai įstatyme numatyta įprasta ir neišvengiama asmens, kurio atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, teisinės padėties ypatumą apibūdinanti pasekmė, susijusi su įstatyme numatytais jo teisių suvaržymais, paprastai – dėl negalimumo eiti atitinkamas pareigas ir pan. Taigi įvertinus jau minėtų argumentų, kurie yra reikšmingi sprendžiant, ar galima prieš įstatyme nustatytą terminą panaikinti teistumą, visumą, akivaizdu, jog teistumas gali būti panaikinamas, jei pagal nustatytas aplinkybes būtų pagrindas konkrečiu atveju daryti išvadą, kad įprasto – įstatyme nustatyto teistumo termino taikymas nuteistajam būtų neproporcingas, sukeltų itin sunkius padarinius ir pan., t. y. tam tikrą padėties išskirtinumą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta jokių pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, kad nuteistojo turimas teistumas nepagrįstai varžo jo teises ir/ar yra neproporcingas, sukelia itin sunkius padarinius ir pan.

15. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau per pastarųjų penkių metų laikotarpį jis baustas administracine tvarka keturis kartus (b. l. 64-66). Pažymėtina, kad trys iš keturių administracinių nusižengimų padaryti po nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis turi teistumą, padarymo. Taigi, vertinant nuteistojo asmenybę, daryti vienareikšmę išvadą, jog nuteistasis nepriekaištingai laikosi įstatymų, nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, jog nuteistasis per pastaruosius vienerius metus nepadarė administracinio nusižengimo, minėtai teismo pozicijai paneigti nėra pakankama. Vertinant nuteistojo asmenybę, svarbu nustatyti visas asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o ne jų dalį. Tik tokiu būdu galima susidaryti išsamų asmenybės vaizdą, atitinkamai padarant objektyvią išvadą.

16. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų laikymasis yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi aplinkybė, jog nuteistasis pastaruoju metu laikosi įstatymų, savaime nėra pagrindas spręsti, kad bausmės tikslai pasiekti anksčiau laiko ir yra pagrindas naikinti teistumą ar trumpinti jo laiką.

17. Teismui išreikalavus duomenis apie nuteistojo šeimos turimus finansinius įsipareigojimus ir gaunamas pajamas paaiškėjo, kad nuteistojo šeimos finansiniai įsipareigojimai, reikšmingi nuteistojo šeimos finansinei padėčiai vertinti, prisiimti gerokai iki nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, nuteistajam darant nusikalstamą veiką, pažymėtina - tyčia, jis aiškiai suvokė, jog savo nusikalstamais veiksmais gali daryti neigiamą įtaką savo šeimos finansinei padėčiai. Tačiau nežiūrint į tai, nuteistasis sąmoningai, tyčia padarė nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo spręsti, kad nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai savaime pradėjo neproporcingai varžyti nuteistojo teises.

18. Nuteistasis savo prašyme ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jo finansinę padėtį įtakojo pandeminės situacijos Lietuvoje atsiradimas ir su tuo susijusių suvaržymų ir apribojimų įvedimas. Taigi tikroji nuteistojo padėtį įtakojusi priežastis – ne tik Lietuvos, bet viso pasaulio mastu COVID 19 viruso sukeltos pandeminės situacijos atsiradimas, su tuo susijusių apribojimų ir suvaržymų įvedimas, tiesiogiai neigiamai įtakojęs šalių ekonomikos, finansų sistemos, verslo sektorius.

19. Nuteistasis savo prašyme nurodo, kad teistumas turi įtakos jo darbinei veiklai, t.y. ieškant naujo teisinio darbo. Tačiau jokių minėtas aplinkybes objektyviai patvirtinančių duomenų nuteistasis nepateikė. Teismo posėdžio metu paklaustas teismo ir prokurorės dėl kreipimosi į potencialius darbdavius ieškant darbo, nuteistasis paaiškino, kad oficialiai niekur nesikreipė, teiraudavosi tik telefonu, tačiau nuteistajam oficialiai nebuvo atsisakyta suteikti darbą tik dėl turimo teistumo. Teismo vertinimu, vien tik teistumas negali būti pripažinta vienintele priežastimi, kliudančia nuteistajam susirasti darbą. Interneto portaluose, pvz., www.cvbankas.lt, yra darbo pasiūlymų aprašymų, kuriuose nenurodomas reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos ir/ar reikalavimas būti neteistam.

20. Be to, nepaisant to, kad nuteistasis yra teistas, jis individualią veiklą sėkmingai vykdė ir po nuteisimo tiek pirmosios instancijos teismo, tiek po apeliacinio ir kasacinio skundų išnagrinėjimo. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu nuteistojo situacija pasikeitė būtent dėl teistumo ir teistumo faktas turi reikšmingą įtaką jo profesinei karjerai. Minėta nuteistojo aplinkybė negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo – taikymui.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas „Dėl informacijos apie kandidatus į savivaldybių tarybų narius skelbimo ir savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis“).

22. Nuteistajam 2021-01-13 nutartimi buvo priminta jo teisė teikti įrodymus. Minėta teisė jam buvo priminta ir 2021-01-22 teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, nuteistasis nepateikė jokių objektyvių aplinkybių ir tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad nuteistajam paskirtos ir jo atliktos bausmės tikslai jau yra pasiekti ir/ar, kad jo turimas teistumas neproporcingai varžo jo teises, sukelia itin sunkias pasekmes ir pan.

23. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis nurodo, jog savo poelgį (nusikalstamos veikos padarymą) vertina neigiamai, tačiau jis pažymi, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir viso labo vienintelė jo gyvenime. Turint omenyje padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, derėtų atkreipti dėmesį, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuriam būdinga kaltės forma – išimtinai tyčia. Taigi daryti išvadą, jog veika yra atsitiktinė – nėra jokio teisinio pagrindo, kaip ir spręsti, kad vienos nusikalstamos veikos padarymo pakanka išvadai dėl išskirtinės sąlygos panaikinti teistumą buvimo.

24. Taigi, nors nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas nuteistajam panaikinti teistumą ar sutrumpinti teistumo laiką, tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes, daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, nėra jokio pagrindo. Išdėstyto pagrindu, nuteistojo A. T. prašymas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363-364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. T. prašymo dėl teistumo panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnį netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.