Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 2020 m. liepos 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 54 MGL (2 700 Eur) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 36 MGL (1 800 Eur) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2020 m. lapkričio 28 d. apie 19.45 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu smogė mažiausiai keturis kartus E. S. į veidą, kuris savo rankomis veidą dengėsi nuo smūgių, tokiais savo veiksmais E. S. padarė kraujosruvas odoje ir poodyje abiejų akių vokų – abiejų skruostų srityje, viršutinės lūpos kairėje pusėje ir dešiniame dilbyje, kraujosruvas abiejų akių obuolių junginėse ir viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko krašto lūžimą, dėl to nukentėjusiajam E. S. nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad viskas įvyko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, t. y. V. A. namuose. 2020 m. lapkričio 28 d. apie 18 val. jis vienas nuėjo pas kaimyną R. A., gyvenantį ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini). Pas R. A. buvo atėjęs ir jo brolis V. A.. Visi išgėrė du vieno litro talpos butelius alaus. Maždaug po pusvalandžio į ūkinį pastatą atėjo E. S., kuris matėsi, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio. Vėliau jis su E. S. nuėjo į V. A. gyvenamąjį namą ir kambaryje su V. A. išgėrė tris butelius alaus. E. S. žodžiu pradėjo prie jo kabinėtis, reikšti įvairius priekaištus. Tada jis paskambino kaimynui A. A., kad šis pasakytų E. S., jog jis dėl jo brolio nieko dėtas, nes E. S. priekaištavo jam, kad jis prieš kelias dienas sukonfliktavo su jo broliu D. S.. Netrukus atėjo A. A.. E. S. pradėjo konfliktuoti su juo ir pirmas jį stūmė bei koja spyrė į krūtinę, dėl ko jis atsisėdo ant fotelio. Kai jis atsistojo nuo fotelio, priėjo prie E. S., sėdinčio kambaryje ant lovos, ir kumščiu smogė jam tris keturis kartus į veidą. Nuo smūgių E. S. veidą bandė dengtis rankomis. Nuo suduotų smūgių kraujas nebėgo, sąmonės praradęs nebuvo. Daugiau jokių smūgių jis nei rankomis, nei kojomis E. S. nesudavė. Kai jis sudavė E. S., kambaryje buvo A. A. ir V. A.. Sudavęs smūgius, jis su A. A. išėjo į namus, o E. S. pasiliko pas V. A..

Nukentėjusysis E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d. vakare V. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis su V. A. ir A. S. kambaryje gėrė alų. Jis sėdėjo ant lovos, A. S. sėdėjo ant fotelio. V. A. irgi sėdėjo ant lovos, buvo stipriai neblaivus. Ar jis išgertuvių metu užmigo, ar ne, jis nepamena – pats irgi buvo stipriai neblaivus, visų aplinkybių dėl išgerto didelio kiekio alkoholio gerai nepamena. Tačiau pamena, kad tarp jo ir A. S. įvyko kažkoks konfliktas. Konflikto smulkių aplinkybių nepamena. Ar tuo metu pas V. A. į namus buvo atėjęs A. A., jis irgi nepamena. Tačiau konflikto metu A. S. jam, sėdinčiam ant lovos, kumščiu smogė keturis kartus į veidą. Jis veidą dengėsi rankomis ir, kai A. S. kumščiu smūgiavo į veidą, tuo pačiu pataikė į jo rankas, kuriomis dengėsi veidą. Pirminiuose parodymuose jis nurodė, kad jam nukritus ant žemės A. S. jam spyrė tris kartus į veidą, tačiau šie parodymai nėra tikslūs, nes tuo metu jam taip atrodė. Akistatos metu A. S. nurodė, kad sudavė sėdinčiam smūgius į veidą, o gulinčiam jam nė vieno smūgio nespyrė į galvą. Viską apmąstęs ir apgalvojęs jis sutinka su tuo, kad A. S. jam gulinčiam nespyrė į galvą. Konflikto metu A. S. jam tyčia kumščiu smogė keturis kartus į veidą ir tokiais fiziniais veiksmais jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kadangi nuo A. S. suduotų smūgių ant jo veido buvo kraujosruvos. Ar jis kokius fizinius veiksmus atliko prieš A. S., nepamena, tačiau jam atrodo, kad ne. A. S. pretenzijų dėl įvykio neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja N. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d. ji buvo namuose, sutuoktinis E. S. dirbo prie namų. Vakare pastebėjo, kad sutuoktinio nėra. Maždaug po poros valandų, galėjo būti apie 20 val., E. S. grįžo į namus, jo veidas buvo kruvinas, sumuštas, prakirsta lūpa. Grįžęs E. S. pasakė, kad jį sumušė A. S.. Sutuoktinis brolio telefonu skambino į bendrąjį pagalbos centrą, kvietė policijos pareigūnus.

Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslios datos gerai nepamena, bet galėjo būti 2020 m. lapkričio 28 d. vakare, jis namuose išgėrė alaus. Vakare, kelinta valanda buvo nepamena, jam paskambinęs A. S. jį pasikvietė pakalbėti pas V. A.. Jis iškart po skambučio nuėjo pas V. A. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pas V. A. kambaryje ant lovos sėdėjo E. S. ir V. A., o A. S. sėdėjo fotelyje. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Ant stalo buvo butelis alaus, kurį jie gėrė. E. S. A. S. priekaištavo, kad šis iš vakaro konfliktavo su jo broliu, tačiau jokio konflikto tarp A. S. ir E. S. brolio nebuvo. A. S. su E. S. kambaryje pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. E. S., sėdėdamas ant lovos, A. S., sėdinčiam ant fotelio, koja spyrė vieną kartą link jo, pataikydamas A. S. ar į krūtinę, ar į pilvą – tiksliai nepamatė. Tuomet A. S. atsistojo nuo fotelio, priėjo prie E. S. ir jam, sėdinčiam ant lovos, kumščiu smogė ne mažiau keturis kartus į veidą, tiksliai smūgių nesuskaičiavo. Pamatęs, kad A. S. muša E. S., pradėjo juos skirti, atitraukdamas A. S. nuo E. S., nepastebėjo, kad ant E. S. veido būtų bėgęs kraujas, tik matė, kad veidas buvo paraudęs. Tada A. S. jam pasakė, kad jie eitų iki jo namų ir ji išėjo, E. S. paliko sėdėti ant lovos. Kai jis atėjo į V. A. namus, tai prie jo akių A. S. su E. S. į parduotuvę dviese nebuvo išėję, tarpusavyje dar nekonfliktavo, E. S. nebuvo sumuštas. Prie jo akių A. S. su E. S. pradėjo konfliktuoti, pirmas E. S., sėdėdamas ant lovos, spyrė sėdinčiam ant fotelio A. S. į krūtinę ar į pilvą ir tada A. S. atsistojo nuo fotelio ir kumščiu, ne mažiau keturis kartus, smogė sėdinčiam ant lovos E. S. į veidą, o šis rankomis dengėsi veidą.

Liudytojas V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau galėjo būti 2020 m. lapkričio 28 d. vakare, jis su A. S. ir E. S. jo gyvenamojo namo kambaryje, visi trys gėrė alų. Jis dėl išgerto didelio kiekio alkoholio apsvaigo ir kas toliau vyko neprisimena. Pamena, kad pas jį į namus buvo atėjęs kaimynas A. A., bet visų smulkmenų gerai nepamena. Jis užmigo ir kas pas jį vyko kambaryje, nieko nežino, jokio konflikto nepamena. Kitos dienos vakarą jis susitiko E. S. ir matė, kad jo veidas sumuštas, paklausus kas atsitiko, šis paaiškino, kad pas V. A. namuose E. S. sumušė A. S.. Po kelių dienų sutikus E. S. šis pasakė, kad jį A. S. sumušė prie kaimyno namų. Kur tiksliai E. S. buvo sumuštas, jis nežino.

Liudytojas V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d. apie 20.40 val. gavo pranešimą, kad prieš 20 minučių kieme pažįstamas A. S. sumušė rankomis pranešėją, pažįstamas pasišalino, kur – nežino, kur gyvena nurodys atvykus pareigūnams, laukia namuose. Susisiekus su pranešėju šis nurodė, kad pažįstamas jam trenkė per nugarą, su kuo – nepastebėjo, nurodė, kad skauda nugarą, galimai gali būti sužalotas ir veidas. Teigė, kad medikų nereikia, nurodė, kad nori parašyti pareiškimą. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kieme juos pasitiko akivaizdžiai neblaivus E. S., kuriam 20.58 val. nustatė 2,08 promilių girtumą. Bendraujant su E. S. ir aiškinantis įvykio aplinkybes, šis paaiškino, kad kartu su A. S. (duomenys neskelbtini) ėjo iš parduotuvės namo ir A. S. kažkas nutiko ir jį sumušė. Ant E. S. veido matėsi kraujosruvos. Pasiteiravus pas E. S., ar jis kartu su A. S. gėrė alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad jis su juo negėrė. Pas E. S. paprašė parodyti vietą, kurioje A. S. jį sumušė. E. S. paaiškino, kad jį sumušė toliau nuo namų. Jis su E. S., šiam rodant kelią, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kur pievoje, priešais namą Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. pasakė, kad čia pievoje jį sumušė A. S..

Be kaltinamojo A. S. prisipažinimo, nukentėjusiojo E. S., liudytojų N. S., A. A., V. A., V. R. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kur E. S. nurodė, jog 2020 m. lapkričio 28 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu A. S. sudavė apie dešimt smūgių kumščiu ir koja jam į veidą ir kairę ranką, tuo sukėlė fizinį skausmą;

2020 m. gruodžio 3 d. E. S. pareiškimas, kur šis nurodė, jog 2020 m. lapkričio 28 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu A. S. trenkė tris kartus jam į veidą;

įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint pievą (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), reikšmingų tyrimui objektų nerasta ir nepaimta. Taip pat užfiksuota, kad apžiūrint E. S. veidą, jo kaktos viduryje ir virš kairės akies yra patinimai (guzai);

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo V. R. 2020 m. lapkričio 28 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad darbo vietoje gavo anoniminį pranešimą, kad prieš 20 minučių kieme pažįstamas A. S. sumušė pranešėją rankomis, medikų atsisako, pažįstamas pasišalino. Susisiekus su pranešėju šis nurodė, kad pažįstamas jam trenkė per nugarą, kuo – nepastebėjo, nurodė, kad skauda nugarą, galimai gali būti sužalotas ir veidas. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kieme pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivus E. S., kuriam 20.58 val. nustatytas 2,08 promilių girtumas. Jis paaiškino, kad einant namo (duomenys neskelbtini), pievoje jį sumušė iš matymo pažįstamas A. S.. E. S. dėl neblaivumo tiksliai negalėjo paaiškinti įvykio vietos ir konflikto aplinkybių;

apžiūros protokolas, kuriame aprašytas pokalbio garso įrašas, kurį pateikė Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius. Garso įraše, kurio pradžios data ir laikas – 2020 m. lapkričio 28 d. 20.14 val., užfiksuotas pranešėjo E. S. pranešimas apie tai, kad pieš 20 min. jį (duomenys neskelbtini), kieme sumušė iš matymo pažįstamas A. S.;

2021 m. vasario 12 d. apžiūros protokolas, kuriame aprašyti įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kaip E. S. pranešė, kad jam su kaimynu einant iš parduotuvės, pusiaukelėje jie sukonfliktavo. Pareigūnui pasiteiravus, ar E. S. su juo kartu gėrė, šis atsakė, kad su juo negėrė. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota kaip E. S. policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,08 promilių girtumą. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota kaip policijos pareigūnas tarnybiniu telefonu nufotografuoja E. S. veido kairę pusę. Pareigūnas pas E. S. paklausia žmogaus, kuris jį sužalojo vardo, ir E. S. nurodo A. S.. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. parodo įvykio vietą, kurią policijos pareigūnas apžiūri, nufotografuoja;

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog E. S. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų vokų – abiejų skruostų srityje, viršutinės lūpos kairėje pusėje ir dešiniame dilbyje, kraujosruvos abiejų akių obuolių junginėse ir viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko krašto lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius, mažai tikėtina;

2021 m. sausio 13 d. akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. S. akistatoje su nukentėjusiuoju E. S. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kad jų konfliktas vyko ne pievoje lauke, o viduje, V. A. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje. E. S. jį pastūmė ir dėl to jis atsisėdo ant fotelio, tuomet jis kambaryje E. S. kumščiu smogė tris kartus į veidą. Tuo metu kambaryje buvo A. A. ir V. A.. Sudavęs smūgius jis su A. A. išėjo. Jis į parduotuvę su E. S. pirkti alaus nėjo ir jokioje pievoje su E. S. jis nebuvo, jokių smūgių pievoje jis E. S. nesudavė, taip pat nė karto E. S. į galvą nespyrė.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d. apie 19.45 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu smogė mažiausiai keturis kartus E. S. į veidą, kuris savo rankomis veidą dengėsi nuo smūgių, tokiais savo veiksmais E. S. padarė kraujosruvas odoje ir poodyje abiejų akių vokų – abiejų skruostų srityje, viršutinės lūpos kairėje pusėje ir dešiniame dilbyje, kraujosruvas abiejų akių obuolių junginėse ir viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko krašto lūžimą, dėl to nukentėjusiajam E. S. nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai, nesant tam dingsties, nukreipti į žmogaus sveikatą, netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, tarp kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kadangi nukentėjusiajam E. S. kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytas sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė –viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2021 m. vasario 17 d. Prieštaravimų dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nėra gauta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. susituokęs, turi nepilnametį sūnų, praeityje vieną kartą teismas, teismo procesiniu sprendimu paskirtos bausmės neatlikęs (baudos nesumokėjęs), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas.

Bylos duomenimis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Civilinio ieškinio nukentėjusysis kaltinamajam nereiškia. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirti trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, su kuria kaltinamasis sutinka, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamajam, kaip nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui, vertinant kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad yra jauno ir darbingo amžiaus, nedirba, pastovaus pajamų šaltinio neturi, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, o taip pat individualizuojant bausmę, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis, tačiau, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, didesnė nei, kad prašoma.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis matyti, kad 2020 m. liepos 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu A. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 54 MGL (2 700 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 36 MGL (1 800 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 7 d. (viena para), jį prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai. Baudą A. S. įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vienerius metus ir šešis mėnesius uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ją taikant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo skyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad A. S. jam skirtos baudos nustatytu terminu nesumokėjo, todėl 2021 m. sausio 22 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl priverstinio baudos išieškojimo. Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė bendrintina BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu su 2020 m. liepos 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu visiško sudėjimo būdu, kadangi pagal BK 65 straipsnio 2 dalį bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Be to, pagal BK 73 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, todėl teismas plačiau dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu A. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo nepasisako.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro ir policijos pareigūnų vaizdo registratorių paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šią bausmę subendrinti su 2020 m. liepos 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui bei 34 MGL (1 700 Eur) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro ir policijos pareigūnų vaizdo registratorių palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis;

jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.