- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- eI-1493-426/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijai
- Trečiasis asmuo
- T. F. K., I. K., R. K., A. L.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. F. K. (T. F. K.) ir I. K., R. K. ir A. L. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skunde teismo prašo: panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. EKS-27/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – Sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Komisija Sprendime nustatė, jog dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtoje žurnalistų R. K. ir A. L. publikacijoje „Lietuvės užburtą turčių medžioja buvusi žmona“ (toliau – Publikacija) pažeistos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatos. Pažymi, kad skelbiant publikaciją Visuomenės informavimo etikos kodeksas dar negaliojo, jis buvo priimtas 2016 m. vasario 29 d. Tuo metu galiojo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
A. V. informavimo etikos asociacija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Publikacijoje buvo rašoma apie prabangų I. K. gyvenimą ir teigiama, kad šią prabangą užtikrinantis jos vyras verslininkas T. F. K. po skyrybų su buvusia žmona A. K. nėra sumokėjęs visų šiai priklausančių pinigų. T. F. K. taip pat buvo kritikuojamas dėl galimai nesąžiningai vykdytos komercinės veiklos ir kaltinamas sukčiavimu parduodant naftos įmonių akcijas. Teigiama, jog galimai nuo šios veiklos nukentėję asmenys kerštaudami buvo išpaišę I. K. namą Vilniuje, subadę automobilio padangas bei sudaužę veidrodėlius ir dėl to buvo kreiptasi į policiją.
Pasak atsakovės, Publikacijoje pasakojant apie galimą sukčiavimą buvo atsiliepiama į neaiškią konfliktinę situaciją. Buvo pateiktos asmenų, galimai nukentėjusių arba vos nenukentėjusių dėl T. F. K. finansinės veiklos, kritiškos nuomonės, kurios dėl suprantamų priežasčių yra vienašalės ir suinteresuotos. Kitokių nepriklausomų nuomonių ir (ar) ekspertų vertinimų dėl aprašomos situacijos publikacijoje pateikta nebuvo, todėl Komisija pagrįstai nustatė pažeidimą dėl nuomonių įvairovės užtikrinimo. Be to, T. F. K. nebuvo suteikta galimybė pasiteisinti dėl išsakomos kritikos, susijusios su sukčiavimu ir vykdyta komercine veikla, paaiškinti faktus ir (ar) paneigti galimai klaidingą informaciją, kaip ir nenurodyta, kodėl tai nepadaryta, todėl buvo nustatytas pažeidimas dėl atsakymo teisės nesuteikimo kritikuojant asmenį.
Publikacijoje taip pat buvo pateikta netiksli ir neteisinga informacija apie galimai kerštaujančių asmenų apgadintą tretiesiems asmenims priklausantį automobilį ir apie tai, kad jie dėl to yra kreipęsi į teisėsaugos institucijas. Ši informacija galėjo būti patikrinta, tačiau publikacijos autoriai, pasirėmę anoniminiais informacijos šaltiniais, paskelbė ją nepatikrintą, todėl Sprendime buvo konstatuotas pažeidimas dėl nepatikrintos informacijos paskelbimo.
Pažymi, kad jokiuose teisės aktuose nėra ribojama Komisijos galimybė spręsti dėl Kodekso pažeidimų, net jei publikaciją skundžiantis asmuo šių pažeidimų neįžvelgia ar vertina juos kitaip. Taip pat skundžiantis publikaciją asmuo neprivalo įvardyti, jo manymu, pažeistų Kodekso straipsnių, o pakanka tik nurodyti konkrečius veiksmus ar neveikimą, dėl kurių skundžiamasi.
Dėl pareiškėjos teisės būti išklausytai nurodo, jog, jai Komisijos posėdyje atstovavęs advokatas turėjo galimybę tinkamai atsakyti į visus atsakovės narių klausimus. Pareiškėjos atstovo pasisakymai nebuvo ribojami ir visi išlikę klausimai bei argumentai buvo vertinami ir aptarinėjami tiek laiko, kiek tai buvo būtina, kad pareiškėja tinkamai išsiaiškintų savo poziciją. Todėl jos kaltinimai, kad jai nebuvo žinoma trečiųjų asmenų pretenzijų esmė ir kad Komisija nepagrįstai atėmė iš jos teisę būti išklausytai, yra nepagrįsti.
Teigia, kad abejotinas pareiškėjos teiginys, kad pateikti daugiau nepriklausomų nuomonių nebuvo įmanoma. Kadangi aprašomą situaciją galėjo pakomentuoti teisėsaugos institucijų atstovai, vertybinių popierių ekspertai, korporatyvinės teisės žinovai, galų gale buvę T. F. K.. verslo partneriai, tačiau publikacijoje buvo apsiribota vien tik publikacijos autorių pozicija palaikančiomis šališkomis neįvardytų asmenų nuomonėmis.
Akcentuoja, kad, priimdama skundžiamą Sprendimą, atsakovė pagrįstai rėmėsi etikos inspektoriaus atlikto tyrimo metu nustatytomis ir įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog Publikacijoje paskelbti ginčo teiginiai neatitinka tikrovės. Tačiau Komisija taip pat atliko išsamų savarankišką tyrimą – pareiškėjai ir publikacijos autoriams buvo pasiūlyta pateikti raštiškus paaiškinimus dėl skundo, posėdyje buvo išklausyti žodiniai pareiškėjos atstovo paaiškinimai. Teigia, kad Komisija atliko nuodugnų ir išsamų visų skunde nurodytų aplinkybių tyrimą.
Atsakovė neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo tašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys T. F. K. ir I. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Komisija turi kompetenciją apskritai vertinti pareiškėjos atliktus pažeidimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė turėjo kompetenciją priimti sprendimus tik dėl pažeidimų, dėl kurių buvo kreiptasi.
Teigia, kad dėl Publikacijoje iškilusių klausimų pareiškėja netgi nesistengė objektyviai įvertinti situacijos, nenurodė jokių nuomonių, todėl tokiomis savo kategoriškomis išvadomis tik siekė sensacijos savo rašomam straipsniui, pažeminti asmenų garbę ir orumą, tačiau ne informuoti visuomenę. Akivaizdu, kad taip buvo šiurkščiai pažeistos tiek žurnalistų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Be to, žurnalistas, ruošiantis minėtus straipsnius, buvo informuotas, kad tretieji asmenys nepageidauja, kad bet kokia informacija būtų apie juos viešinama.
Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl skundo nagrinėjimo ribų peržengimo. Pažymi, kad suinteresuotų asmenų atstovės 2016 m. kovo 8 d. skunde aiškiai buvo nurodyta, kokios teisės aktų nuostatos pažeistos. Pabrėžė, kad iš skundo priedų nėra aišku, iš kur pareiškėja gavo tokius suinteresuotų asmenų el. paštus, kadangi tokiais paštais jie nesinaudoja ir nėra pasiekiami. Teigia, kad pareiškėja neįgyvendino jai teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir nesuteikė galimybės suinteresuotiems asmenims pasiaiškinti. Netgi jeigu pareiškėja ir norėjo traktuoti, jog neva tai suinteresuoti asmenys atsisakė atsakinėti į klausimus, tai turėjo būti paminėta straipsnyje. Be to, pareiškėja nurodo, kad žurnalistui buvo grasinta, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, priešingai, žurnalistas buvo informuotas, kad tokio turinio straipsniais bus pažeisti norminiai aktai, tačiau to nepaisydamas vis tiek šiuos straipsnius paviešino.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į skundą palaiko pareiškėjos poziciją.
Nurodo, kad žurnalistinį tyrimą ji atliko atsakingai ir objektyviai. Pažymi, kad bandė susisiekti su Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusiais T. F. K. ir I. K. ir išklausyti jų poziciją. I. K. verslo partnerė pranešė, jog ji nenori kontaktuoti su žiniasklaida ir prašė jos kontaktų neduoti.
Pažymi, kad, siekdama atlikti kuo objektyvesnį tyrimą, kreipėsi į T. K. žmoną – A. K. bei į jos atstovo advokato kontorą Vilniuje. Iš jų gavo informaciją, kad JAV vyksta F. T. K. ir I. K. turto paieška. Nurodo, kad A. K. davė interviu ir jos buvo publikuotas portale l.rytas.lt. Pažymi, kad žurnalistinį tyrimą atliko atsakingai ir objektyviai.
Trečiasis suinteresuota asmuo A. L. neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pripažinta, kad Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 5, 6 straipsniai ir 22 straipsnio 2 dalis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 24 d. advokatė Aušra Ručienė, atstovaujanti I. K. ir T. F. K. interesus, pateikė skundą žurnalistų etikos inspektoriui (toliau – Inspektorius) dėl interneto portale www.lrytas.lt paskelbtose Publikacijose („Pinigus melžianti lietuvė siutina buvusią turtuolio žmoną. Saldų kaunietės gyvenimą pasišovė apkartinti advokatas (I dalis)“ (2016 m. vasario 21 d.), „Lietuviai juos apgavusiam milijonieriui pasirengę nudirti kailį“. Saldų kaunietės gyvenimą pasišovė apkartinti advokatas (II dalis) (2016 m. vasario 22 d.) ir „Meilės lietuvei apakintas turtuolis pamiršo pažadus“ (2016 m. kovo 2 d.)) paskelbtos tikrovės neatitinkančios, T. F. K.. ir I. K. garbę ir orumą, visuomenės informavimo principus, Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas pažeidžiančios informacijos.
Inspektorius 2016 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. (SK-55) SPR-68, kuriame nustatė, jog jokių duomenų apie T. F. K. neteisėtą ar nesąžiningą komercinę veiklą tyrimo metu nebuvo gauta, be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas etikos inspektorę informavo, jog policijos registruojamų įvykių registre pagal I. K. ir T. F. K.. pranešimus ar jų atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra.
Inspektorius nusprendė skundą patenkinti iš dalies ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – UAB „Lietuvos rytas“ – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo Publikacijoje „Pinigus melžianti lietuvė siutina buvusią turtuolio žmoną. Saldų kaunietės gyvenimą pasišovė apkartinti advokatas (I dalis)“, 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 11 dalies 2 punkto pažeidimų publikacijoje „Lietuviai juos apgavusiam milijonieriui pasirengę nudirti kailį“ ir reikalauti juos pašalinti.
Advokatė A. Ručienė, atstovaujanti I. K. ir T. F. K. interesams, 2016 m. kovo 18 d., pateikė Komisijai skundą, kuriame prašė atlikti tyrimą ir įvertinti, ar publikacijos „Pinigus melžianti lietuvė siutina buvusią turtuolio žmoną. Saldų kaunietės gyvenimą pasišovė apkartinti advokatas (I dalis)“ (Lietuvos rytas, 2016 m. vasario 21 d.) ir „Lietuviai juos apgavusiam milijonieriui pasirengę nudirti kailį. Saldų kaunietės gyvenimą pasišovė apkartinti advokatas (II dalis)“ („Lietuvos rytas“, 2016 m. vasario 22 d.) atitinka Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nustatytus reikalavimus.
Atsakovė 2016 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. EKS-27/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus“, kad R. K. ir A. L. publikacijoje „Lietuvės užburtą turčių medžioja buvusi žmona“ („Lietuvos rytas“, 2016 m. vasario 20 d., Nr. 34/7500; toliau – Publikacija) buvo pažeisti Kodekso 5 ir 6 straipsniai bei 22 straipsnio 2 dalis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1744-525/2018 pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą panaikino bei perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, jog teismo sprendimas dėl šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo, gali turėti įtakos žurnalistų R. K. ir A. L. teisėms ar pareigoms, todėl jis į bylą turėjo būti įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Teismas, atsižvelgdamas į LVAT išaiškinimus, žurnalistus įtraukė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė peržengė skundo nagrinėjimo ribas, kadangi tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl publikacijų išleidimo metu negaliojusio Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso galimų pažeidimų, o Komisija, išnagrinėjusi skundą, nusprendė, kad yra pažeistas Kodeksas. Be to, buvo identifikuoti pažeidimai, dėl kurių tretieji suinteresuoti asmenys nesikreipė.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (redakcija nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d.) 46-1 straipsnio 6 dalis nustato, kad atsakovė dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. 2015 m. kovo 23 d. Komisijos sprendimu buvo patvirtintas jos darbo reglamentas (toliau – Darbo reglamentas), detalizuojama darbo tvarka.
Darbo reglamento 19 punktas nustato, kad Komisijai teikiamame skunde turi būti nurodyta: skundą pateikusio asmens vardas, pavardė, adresas ir elektroninio pašto adresas, kuris bus naudojamas komunikacijai su skundą pateikusiu asmeniu vykdyti, skundo surašymo data (19.1 punktas); konkreti visuomenės informavimo priemonė ir publikacija ar laida, dėl kurios skundžiamasi, taip pat pridedama publikacijos kopija ir (ar) laidos įrašas, jeigu skundžiamasi dėl profesinės etikos pažeidimų, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai paskleisdami informaciją visuomenei (jeigu asmuo kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę dėl laidos įrašo kopijos, bet gavo neigiamą atsakymą, įrašo kopiją parūpina Komisija) (19.2 punktas); konkretūs veiksmai ar neveikimas, dėl kurių skundžiamasi (19.3 punktas).
Taigi, teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad, teikiant skundą Komisijai, nebuvo būtina nurodyti, kokio konkretaus teisės akto atitinkami straipsniai yra pažeisti, užtenka tik nurodyti konkrečius skundžiamus veiksmus ar neveikimą, dėl kurių skundžiamasi. Atsakovė, atlikdama tyrimą, vertina ir konstatuoja, koks konkretus pažeidimas buvo padarytas.
Pareiškėjos skundo argumentai, kad atsakovė peržengė skundo nagrinėjimo ribas, yra nepagrįsti. Komisija, nustatydama pažeidimus pagal Kodekso straipsnius, kurių tretieji suinteresuoti asmenys skunde neminėjo, pažeidimo nepadarė. Būtent atsakovės diskrecija tirti ir vertinti Publikacijos turinį ir atitinkamai spręsti, ar buvo padarytas pažeidimas.
Visuomenės informavimo etikos kodeksas įsigaliojo 2016 m. vasario 29 d., kuris pakeitė galiojusį Kodeksą. Ginčo Publikacija buvo paskelbta 2016 m. vasario 20 d., todėl atsakovė, nustatydama pažeidimus, privalėjo vadovautis Kodeksu, kadangi Visuomenės informavimo etikos kodeksas publikacijos paskelbimo metu dar nebuvo įsigaliojęs. Šiuo aspektu pareiškėjos teiginiai laikytini nepagrįstais ir konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai nustatė Kodekso pažeidimus.
Komisijos pirmininkė, vadovaudamasi jai suteikta diskrecija, pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46-1 straipsnio 3 dalies 2 ir punktus, 6 dalį, priėmė Sprendimą.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė suvaržė jos teisę būti išklausytai, kadangi apie skunde nenurodytus Kodekso nuostatų pažeidimus sužinojo tik vykusiame Komisijos posėdyje.
Nustatyta, kad Komisijos posėdyje pareiškėjai atstovavęs advokatas turėjo galimybę tinkamai atsakyti į visus Komisijos narių klausimus. Teismo vertinimu, pareiškėjos atstovo argumentai buvo vertinami ir aptarinėjam, analizuojami, pareiškėja tinkamai išdėstė savo poziciją. Pareiškėja nedetalizavo, kokių konkrečių prašymų ar paaiškinimų ji negalėjo pateikti. Be to, ir teismui nepateikė jokių duomenų, kuriuos būtų galėjusi pateikti papildomai Komisijai. Taip pat ir prašymų atidėti posėdį nepateikė. Atsakovės argumentus pagrindžia byloje esantis Komisijos posėdžio protokolo 2016 m. lapkričio 23 d. išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas advokatė turėjo galimybę atsakyti į visus Komisijos narių užduodamus klausimus ir ja naudojosi, todėl teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad buvo suvaržyta jos teisė būti išklausytai. Be to, teismui pareiškėja skunde teismui galėjo nurodyti papildomus argumentus.
Kaip minėta, atsakovė Sprendime nustatė, jog pareiškėja pažeidė Kodekso 5 ir 6 straipsnius bei 22 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja su atsakovės nustatytais pažeidimais nesutinka.
Kodekso 5 straipsnis nustato, kad, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių. Tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus.
Sprendime nurodyta, kad publikacijoje „Lietuvės užburtą turčių medžioja buvusi žmona“ buvo pasakojama apie galimą trečiojo suinteresuoto asmens sukčiavimą prekiaujant įmonių akcijomis ir teigiama, kad dėl šio sukčiavimo yra nuketėjusių asmenų. Publikacijoje buvo vertinta neaiški ir konfliktinė situacija, tačiau kitokių nepriklausomų nuomonių ir (ar) ekspertų vertinimų dėl ginčo situacijos nebuvo pateikta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame teigė, kad žurnalistinį tyrimą atliko atsakingai ir objektyviai. Nurodo, kad bandė su F. T. K. ir I. K. susisiekti, vėliau kreipėsi į I. K. verslo partnerę, kuri pažadėjo su ja susisiekti ir informavo, kad I. K. nenorinti bendrauti su žiniasklaida.
Kaip matyti iš R. K. atsiliepimo ir pateiktų priedų, ji asmeniškai nesusiekė su I. K.. Pati žurnalistė pripažino, jog, kad dėl nesibaigusių teisminių procesų, Lietuvos finansų ekspertai nesutiko situacijos komentuoti. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad kreipėsi nepriklausomų nuomonių ir (ar) ekspertų vertinimų, susijusių su publikacijoje aprašoma konfliktine situacija. Vien tik paaiškinimas, kad tokioje situacija nekomentuoja ekspertai, yra abstrakti ir nepaneigianti atsakovės nustatytų aplinkybių. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nustatė Kodekso 5 straipsnio pažeidimą. Pareiškėja nepaneigė atsakovės nustatyto pažeidimo.
Kodekso 6 straipsnis įtvirtina, kad žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta.
Komisijos sprendime buvo nustatyta, kad publikacijoje pateikta netiksli ir neteisinga informacija apie galimai kerštaujančių asmenų apgadintą tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantį automobilį ir apie tai, kad jie yra kreipęsi į teisėsaugos institucijas. Kadangi Publikacijos autoriai, rėmęsi anoniminiais informacijos šaltiniais, informacijos nepatikrino, tai Komisija konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Kodekso 6 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovė, remdamasi 2016 m. liepos 4 d. žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu Nr. (SK-55) SPR-68, nustatė faktus ir pati jokių aplinkybių netyrė ir tyrimo neatliko.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti atsakovės argumentais dėl atlikto tyrimo, kadangi matyti, jog Komisija suteikė pareiškėjai galimybę pateikti paaiškinimus, susijusius su nagrinėjama situacija, taip pat iš 2016 m. lapkričio 23 d. posėdžio protokolo išrašo matyti, kad vykusiame posėdyje Komisija siekė išsiaiškinti kuo daugiau su nagrinėjamu atveju susijusių aplinkybių. Taigi, tokie veiksmai ir patvirtina atliktą tyrimą. Akcentuotina ir tai, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, turėjo teisėtą pagrindą remtis ne tik atlikto tyrimo rezultatais, bet ir žurnalistų etikos inspektoriaus 2016 m. liepos 4 d. sprendime Nr. (SK-55)SPR-68 nustatytais faktais, kadangi jie Komisijai turėjo prejudicinę reikšmę. Pareiškėja šių aplinkybių neginčijo. Pareiškėjos skundo argumentai, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, neatliko jokio tyrimo, yra nepagrįsti.
Kodekso 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai visuomenei.
Komisijos 2016 m. lapkričio 23 d. sprendime nurodyta, kad T. F. K.. publikacijoje buvo kritikuojamas dėl galimai nesąžiningai vykdytos komercinės veiklos, kaltinamas sukčiavimu, tačiau galimybė pasiteisinti dėl jam išsakomos kritikos, paaiškinti faktus ir (ar) paneigti galimai klaidingą informaciją jam suteikta nebuvo, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nepadaryta.
Pareiškėja nurodė, kad abu autoriai įvairiais būdais bandė susisiekti su publikacijoje aprašomais asmenimis, tačiau arba negavo atsakymo, arba jis būdavo neigiamas. Be to, tretiesiems asmenims atstovaujanti advokatė ne tik uždraudė rašyti, bet ir rinkti informaciją apie jos klientų veiklą Lietuvoje, o nepaklusus tokiam draudimui, pagrasino susidorojimu. Byloje pareiškėja pateikė du siųstus elektorinius laiškus tretiesiems suinteresuotiems asmenims, į kuriuos atsakymų negavo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad elektroninio pašto adresai, į kuriuos publikacijos autoriai siuntė laiškus, priklausė tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. F. K.. ir I. K.. Daugiau duomenų, kad realiai buvo bandoma susisiekti tiesiogiai su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nepateikė. Žurnalistės R. K. pateikti priedai dėl bendravimo su verslo partnere ar kitos publikacijos su buvusia F. T. K. žmona, nepaneigia atsakovės išvadų. Teismas konstatuoja, kad pareiškėja nesuteikė tretiesiems asmenims atsakymo teisės.
Šioje nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės pareiškėjos skundo argumentai, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims atstovaujanti advokatė grasino susidorojimu. Be to, tokių duomenų pareiškėja nepateikė. O iš byloje esančių susirašinėjimų su trečiųjų suinteresuotų asmenų advokate matyti, jog ji informavo pareiškėją, kad jos klientas yra privatus asmuo ir jokia informacija apie jį negali būti renkama ar skelbiama.
Visumą anksčiau nustatytų aplinkybių patvirtina, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas nustatytais faktiniais duomenimis bei tinkamai taikyti teisės aktai, todėl, remiantis pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo jį naikinti.
Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.