Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, per visą jos atlikimo laiką įpareigojant A. G. dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 57 MGL, t. y. 2 850 eurų, bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 38 MGL, t. y. 1 900 eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir A. G. paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė per visą jos atlikimo laiką įpareigojant A. G. dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, bei 1 900 eurų bauda, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas A. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 21 d. iki 2021 m. vasario 21 d.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuspręsta palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD su nepilnametės K. G. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuspręsta palikti saugoti byloje, o žibintuvėlį su elektros šoko įtaisu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. nuteistas už tai, kad, panaudodamas nešaunamąjį ginklą, sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2021 m. vasario 20 d. apie 23.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu mušė savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę V. G., tyčia ne mažiau dešimt kartų sudavė „D“ kategorijos nešaunamuoju ginklu žibintuvėliu - elektrošoku „POLICE“ „75000KV“ ir jį įjungęs ne mažiau dešimt kartų lietė, juo paveikdamas V. G. įvairias kūno vietas, be to tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2021 m. vasario 20 d. apie 23.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu mušė savo šeimos narį, t. y. dukrą K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau vieną kartą, įjungtu „D“ kategorijos nešaunamuoju ginklu žibintuvėliu-elektrošoku „POLICE“ „75000KV“ lietė, juo paveikdamas K. G. koją, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiosioms V. G. ir K. G. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ar jų kvalifikacija, tik prašoma atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio pagrindu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius) ir baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, taip pat išklausiusi nukentėjusiųjų poziciją aptariamu klausimu, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokių kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

8. Nusikalstamos veikos, dėl kurių A. G. žemesnės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors apeliantas yra pripažintas padariusiu dvi nusikalstamas veikas, kai tuo tarpu BK 38 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, padariusiam tik vieną nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą), tačiau tai šiuo konkrečiu atveju netrukdo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatų, kadangi A. G. inkriminuotos veikos sudaro idealią sutaptį. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tuomet, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-37/2011 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355/2009, 2K-P-78/2012). Kalbant apie veikas pagal BK 140 straipsnį, veikos tęstinumą (sandarą iš kelių epizodų) arba veikų daugetą lemia ir kaltininko tyčios kryptis, ir nukentėjusiųjų ypatumai. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. G. smurtinių veiksmų sutuoktinės V. G. ir dukros K. G. atžvilgiu ėmėsi tą pačią dieną, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir to paties asmeninio konflikto metu. Apeliantas vieno ir to paties asmeninio konflikto metu „D“ kategorijos nešaunamuoju ginklu žibintuvėliu - elektrošoku „POLICE“ „75000KV“ suduodamas smūgius ir liesdamas juo nukentėjusiąją V. G., tuo pačiu nešaunamuoju ginklu sudavė ne mažiau vieną smūgį ir mamą bandžiusiai ginti savo dukrai. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamus veiksmus prieš abi nukentėjusiąsias apėmė vieninga tyčia. Esant tokioms aplinkybėms apelianto padarytas nusikalstamas veikas, nors ir įvykdytas skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu ir kvalifikuotinas pagal skirtingas BK 140 straipsnio dalis, nėra pagrindo traktuoti kaip dviejų savarankiškų nusikaltimų ir, atitinkamai, konstatuoti, jog nuteistajam negali būti taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam institutas, kadangi jis padarė daugiau kaip vieną nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą).

9. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, jog nuteistasis jau pirmosios jo, kaip įtariamojo, apklausos metu kaltę pripažino, patvirtindamas, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laiku ir vietoje kilusio konflikto metu panaudojo žibintuvėlį - elektrošoką „POLICE“ „75000KV“ prieš savo sutuoktinę, o paskui ir dukrą, taip prieš jas smurtaudamas. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme apeliantas savo pozicijos nekeitė ir taip pat pripažino jam pareikšto kaltinimo pagrįstumą, nurodė besigailintis bei sutiko, kad byla būtų išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas ir buvo padaryta. Nei viena iš nukentėjusiųjų byloje nepareiškė civilinio ieškinio dėl joms nusikalstamais kaltininko veiksmais padarytos žalos atlyginimo, todėl BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo) šiuo atveju nėra aktuali. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė 2021 m. spalio 12 d. susitaikymo protokolą, pasirašytą ne tik apelianto, bet ir nukentėjusiųjų, kuriuo K. G. ir V. G. patvirtino, jog A. G. jų atsiprašė dėl padaryto nusikaltimo, žala jo veiksmais joms nebuvo padaryta, jos nuteistajam atleido, su juo susitaikė. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios K. G. ir V. G. patvirtino, jog 2021 m. spalio 12 d. susitaikymo protokole pateikta informacija yra teisingai. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis A. G. visiškai atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.

10. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad A. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apeliantas dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, punktualus, atsakingai atliekantis jam pavedamas funkcijas, draugiškas, visada pasirengęs pagelbėti. Jis anksčiau neteistas, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Administracine tvarka per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2021 m. vasario 21 d. nebaustas. Duomenų, kad po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos A. G. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje taip pat nėra. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. G. parodė, jog praeityje apeliantas smurto jos ar dukros atžvilgiu nėra vartojęs, aptariamas atvejis yra pirmasis. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje nuteistajam inkriminuoti smurtinio pobūdžio nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusiąsias tėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis, o ne dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad A. G. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, nenustatyta.

11. Teisėjų kolegija tiki, jog baudžiamasis procesas leido kaltininkui kritiškai įvertinti savo veiksmus, suprasti, kad visos konfliktinės situacijos turi būti sprendžiamos teisėtomis priemonėmis, jis turės įtakos apeliantui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiomis K. G. ir V. G., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį - galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Įvertinusi visų byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nesvarstė galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi tokio prašymo nuteistasis teismui nebuvo pateikęs nei raštu, nei žodžiu, byloje, apart paties nuteistojo žodžiu nurodyto, kad jis su nukentėjusiosiomis susitaikė, nebuvo jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Tačiau apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla A. G. atžvilgiu nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

13. Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgusi į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslus tinkamai padės pasiekti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatomas minimalus (vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, teismas pilnamečiam asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą).

14. Nors panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamąją bylą A. G. atžvilgiu nutraukus, jam ir nukentėjusiosioms susitaikius, nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės netenka galios, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas A. G. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes nepagrįstai subendrino sudėjimo, o ne apėmimo būdu, kadangi kaip jau minėta, jo padarytos veikos sudaro idealią sutaptį, o esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai teismas privalo taikyti bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ne tik parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, bet ir taikydamas BK 64¹ straipsnį ne galutinei subendrintai bausmei, o už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirtai bausmei. Nors BK 64¹ straipsnyje nėra aiškiai nurodyta kuri bausmė – paskirta už atskiras nusikalstamas veikas, ar galutinė subendrinta bausmė – turi būti mažinama vienu trečdaliu, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje yra suformuota aiški nuostata, kad BK 64¹ straipsnis taikomas galutinei subendrintai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015). Taigi, BK 64¹ straipsnio nuostatos šiuo atveju turėjo būti taikytos tik po to, kai A. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės būtų subendrintos pagal BK 63 straipsnio nuostatas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė.

15. Kauno apygardos teisme dar iki bylos baudžiamosios bylos nagrinėjimo paskirtame teismo posėdyje dienos taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr) PT-8491. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. G., sudaro 101,27 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Tačiau dar iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokatu Renu Bradūnu. Būtent šis advokatas, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos centrinio koordinatoriaus parinktas ir Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi nuteistajam paskirtas gynėjas – advokatas Darius Jurgutis, gynė A. G. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors advokatas Darius Jurgutis atvyko į apygardos teisme vykusį teismo posėdį, tačiau realiai jokių teisinių paslaugų jis A. G. nesuteikė, kadangi, įvertinusi tą faktą, jog nuteistąjį gins jo paties pasirinktas gynėjas, teisėjų kolegija atleido advokatą Darių Jurgutį nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Dėl šios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. G. paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

A. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiosioms susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 500 (penkių šimtų) Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti paskelbus šį Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD su nepilnametės K. G. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją palikti saugoti byloje, o žibintuvėlį su elektros šoko įtaisu - sunaikinti.

Palikti nenagrinėtą Valstybės teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš A. G. valstybės naudai 101,27 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.