- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Data
- 2006-01-24
- Bylos Nr.
- A-663-739-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Edvardas Sinkevičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- F. P.
- Atsakovas
- Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. P. skundą atsakovui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo ir nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas F. P. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (Komisija) 2005 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. PP-24-(15) ir 2005-05-19 mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. 7.21-141. Nurodė, kad jam 2005 m. gegužės 20 d. buvo įteiktas Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Utenos AVMI) 2005 m. gegužės 19 d. nurodymas Nr. 7.21-141 pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ar pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. Nurodymas pateiktas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 33 straipsnio 1 dalies 13 punktu bei 41 straipsniu. Dėl šio nurodymo kreipėsi į Komisiją, kuri 2005-06-30 sprendimu jo skundą paliko nenagrinėtą nurodžiusi, kad keliamas ginčas nėra mokestinis, todėl nėra žinybingas Komisijai. Teigė, kad ginčas nėra mokestinis, tačiau, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 26 str. 3 d., jis dėl jo galėjo kreiptis pasirinktinai arba į Komisiją arba tiesiogiai į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos AVMI prašė skundą atmesti. Nurodė, kad atliekant fizinio asmens N. B. turto ir pajamų atitikimo nuo 2001-01-01 iki 2004-12-31 mokestinį tyrimą ir nustačius, kad minėtas fizinis asmuo turto įsigijimo pajamų gavimo šaltiniu nurodo tėvo F. P. dovanotas pinigų sumas, vadovaujantis MAĮ 33 str. 13 p., 41 str., 2005-05-20 pareiškėjui buvo įteiktas 2005 m. gegužės 19 d. mokesčio administratoriaus nurodymas Nr. 7.21-141 pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ar pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. Vadovaujantis MAĮ 2 str. 20 p., kilęs ginčas nėra mokestinis. Vadovaujantis MAĮ 146 str., ABTĮ 18 str. 1 d., 26 str. 3 d., 33 str. 1 d., 35 str., skundas dėl 2005-05-19 nurodymo Nr. 7.21-141 per 1 mėnesį nuo nurodymo įteikimo dienos turėjo būti paduotas Panevėžio apygardos administraciniam teismui, tad Komisija pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Komisijos argumentai, jog 2005-05-19 nurodymas Nr. 7.21-141 nėra sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kitas panašaus pobūdžio sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, todėl dėl jo kilęs ginčas nėra mokestinis ginčas ir yra nežinybingas Komisijai, yra pagrįsti. Vadovaujantis MAĮ 146 str., pareiškėjas minėtą nurodymą vadovaudamasis ABTĮ 18 str. galėjo skųsti Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Skundžiamame nurodyme buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas jos nesilaikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad skundė du administracinius aktus – 2005-06-30 Komisijos sprendimą ir 2005-05-19 nurodymą Nr. 7.21-141, tačiau teismas pasisakė tik dėl 2005-06-30 sprendimo teisėtumo. Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nagrinėtas nebuvo. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad minėtą nurodymą jis turėjo skųsti Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas jo skundą priėmė ir nagrinėjo, o ABTĮ nenumato, kad teismingumo taisyklių pažeidimas yra pagrindas skundo netenkinti. Taip pat mano, kad vadovaujantis ABTĮ 26 str. 3 d. minėtą nurodymą jis galėjo skųsti pasirinktinai Komisijai arba tiesiogiai teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis MAĮ 2 str. 20 p., kilęs ginčas nėra mokestinis. Vadovaujantis MAĮ 146 str., ABTĮ 18 str. 1 d., 26 str. 3 d., 33 str. 1 d., 35 str., skundas dėl 2005-05-19 nurodymo per 1 mėnesį nuo jo įteikimo dienos turėjo būti paduotas Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Taigi, teismas Komisijos atsisakymą nagrinėti pareiškėjo skundą dėl minėto nurodymo pagrįstai pripažino teisėtu. Skundas dėl 2005-05-19 nurodymo Nr. 7.21-141 nagrinėtinas Panevėžio apygardos administraciniame teisme, tad jis nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
MAĮ 2 str. 20 p. nurodyta, kad mokestiniais ginčais laikomi ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Akivaizdu, kad ginčas dėl vietos mokesčių administratoriaus 2005-05-19 nurodymo Nr. 7.21-141 asmeniui pateikti paaiškinimus apie turo įsigijimo šaltinius ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti, nėra ir negali būti laikomas mokestiniu ginču, todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo Nr. PP – 24 – (15).
Antras pareiškėjo reikalavimas buvo susijęs su Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-05-19 nurodymo Nr. 7.21-141 panaikinimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmos instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad vis dėlto pirmos instancijos teismas priėmė, bet neišnagrinėjo pareiškėjo reikalavimo panaikinti Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-05-19 nurodymą Nr. 7.21-141. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir tuo pažeidė procesinės teisės normas, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.