Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-02-20 · Civilinė byla Nr. 2-155-419/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-20
Bylos Nr.
2-155-419/2018
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01016-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Ieškovas
J. A.
Atsakovas
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Rostislavas Polubiankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-155-419/2018Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01016-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.8.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 20 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,dalyvaujant ieškovui J. A., jo atstovui advokatui Rostislavui Polubianko,

atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovams Justinai Britikovai, Miroslavui Dudoičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl 1404,08 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. A. prašo priteisti jo naudai iš atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 1404,08 Eur turtinės žalos, 500,00 Eur neturtinės žalos, 69,75 Eur žyminio mokesčio, 300,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Ieškovas J. A. ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 18 d. apie 17.00 val., Naujojoje g., Jašiūnų mstl., Jašiūnų sen., Šalčininkų r., įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią ir jokiais kelio ženklais nepažymėtą duobę, kurios ilgis apie 1 m, plotis apie 0,5 m. Duobė buvo dešinės pusės eismo juostoje per vidurį. Tuo metu važiavo link Lydos plento. Ta pačia kryptimi važiavo dviratininkas, apvažiuodamas jį pamatė, kad iš priekio atvažiuoja automobilis, persirikiuodamas į savo juostą, pajuto smūgį ir išgirdo sprogimą. Sprogo 2 oro pagalvės. Jeigu nereikėtų apvažiuoti dviratininko, duobė liktų po mašinos dugnu. Buvo šviesu, matomumas geras, asfaltas sausas. Duobėje vandens nebuvo. Kelyje jokių ženklų nematė. Važiuojant į priekį taip pat jokių ženklų nebuvo. Matė, kad kelias duobėtas. Važiavo iki 50 km/h greičiu. Per mėnesį gal 2-3 kartus važinėja tuo keliu, ten gyvena uošvė. Neįvertino, kad duobė tokia didelė. Po dviejų dienų po įvykio, duobė buvo užpilta smėliu. Iki įvykio automobilis buvo techniškai tvarkingas, jam atlikta privaloma techninė apžiūra. Apie eismo įvykį iškart pranešė policijos pareigūnams, kurie atvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo automobilį, įvykio vietą, nufotografavo automobilio sugadinimus. Į savivaldybės administraciją kreipėsi po poros dienų, siūlė susitarti gražiuoju. Mašina dar buvo neremontuota, ją buvo galima apžiūrėti, bet iš savivaldybės niekas nebuvo atvykęs. Mašina pradėta remontuoti po pirmo atsisakymo iš savivaldybės, t. y. maždaug po mėnesio. Policijos pareigūnai, tyrę įvykį ieškovo veiksmuose nenustatė jokių neteisėtų veiksmų ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Dėl apgadinimų automobilis negalėjo būti toliau eksploatuojamas, jo techninės apžiūros liudijimas buvo panaikintas. Automobiliui padaryta 1404,08 Eur žala, o būtent: 105,88 Eur už apgadinto automobilio transportavimą, 200 Eur už 2 nepataisomai sugadintus automobilio ratlankius, 160 Eur už atliktą automobilio techninės būklės ekspertizę, 920 Eur už įsigytas automobilio detales, medžiagas ir atliktus remonto darbus, 18,20 Eur už papildomą privalomą automobilio techninę apžiūrą. Atsakovė, kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. 2016 m. rugsėjo 18 d. įvykio metu buvo nepataisomai sugadintos priekinės ir galinės dešinės pusės padangos ir ratlankiai, apgadinta automobilio pakaba ir važiuoklė, suveikė automobilio oro pagalvės vairuotojo pusėje (vairo, kairės pusės (vairuotojo) durelėse esančios oro pagalvės). Šie sugadinimai sutikslinti tą pačią dieną policijos pareigūnų 2016 m. rugsėjo 18 d. surašytame tarnybinio pranešimo papildyme (duomenys apie eismo įvykį) ir eismo įvykio vietos schemoje. Tie patys sugadinimai kaip remontuotini nurodyti ir UAB „Amortizacija“ autocentro sąskaitoje. Ieškovas, kaip vairuotojas, gatvėje, kurioje nebuvo jokio kelio ženklo, įspėjančio apie esamą duobę gatvėje ir nebuvo pažymėta pati duobė (ženklas apie kelio nelygumus atsirado tik 2017 metais), kad eismo dalyviai ją pastebėtų ir imtųsi atitinkamų priemonių siekiant išvengti įvažiavimo į duobę, prasilenkinėjo su kita transporto priemone ir įvažiavo į duobę. Taigi kelyje susidariusi situacija buvo apsunkinta, todėl negalėjo nei tikėtis, nei numatyti, jog kelio atkarpoje yra duobė. Automobilis buvo apdraustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, Kasko draudimo neturėjo, todėl draudikas paaiškino, kad tai ne draudiminis įvykis. Draudimas atlygintų žalą, tik jeigu automobilis būtų apdraustas Kasko. Neturtinės žalos prašo dėl to, kad vaikai labai išsigando, dabar važiuojant, juos visą laiką reikia raminti. Prie bylos pridėtas vaizdo įrašas buvo daromas po dviejų dienų nuo eismo įvykio.

Atsiliepimas

Atsakovė Šalčininkų rajono savivaldybės administracija nesutiko su ieškiniu ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o priešingai ieškovo teiginiams visus kelių priežiūros bei saugaus eismo reikalavimus Naujojoje g. Jašiūnų mstl., Jašiūnų sen., Šalčininkų r. sav., vykdė tinkamai. Kelias, esantis Naujojoje g., Jašiūnų mstl., Jašiūnų sen., Šalčininkų r. sav. (kuriame įvyko eismo įvykis), 2016 m. buvo nuolat prižiūrimas, jo asfalto danga pastoviai remontuojama (iki 2016 m. rugsėjo mėn. asfalto dangos remontui skirta 8754,46 Eur.). Be to, dar iki įvykio, 2016 m. birželio 3 d., buvo parengtas ir patvirtintas supaprastinto rekonstravimo projektas P15-25.1-SRP-BD.SK „Naujosios dalies J. Sniadeckio gatvių Jašiūnų miestelyje, Šalčininkų rajone supaprastintas rekonstravimo projektas“. Nors kelyje, esančiame Naujojoje g., Jašiūnų mstl., Jašiūnų sen., Šalčininkų r. sav., buvo duobių, nuo 2016 m. birželio mėnesio iki dabar (2017 m. rugpjūčio 25 d.) jis buvo ir yra pažymėtas įspėjamaisiais kelio ženklais. Papildomai šios aplinkybės patvirtintos ir įvykio dieną policijos pareigūnų surašytame tarnybinio pranešimo papildyme. Jeigu ieškovas ir patyrė žalą, ją patyrė dėl savo neapdairumo ir nerūpestingumo. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, negalima teigti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodomų nuostolių ir atsakovės veiksmų. Ieškovas neįrodė, kad būtent dėl ieškinyje nurodomo eismo įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą, įskaitant jos dydį.

Atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovė Justina Britikova teisme paaiškino, kad ženklus Naujojoje gatvėje įrengė seniūnija, jų neregistruoja. Ženklų statymas yra protokoluojamas. Pripažįsta, kad kelias buvo duobėtas, bet apie tai įspėjo kelio ženklai. Policijos 2016-09-18 tarnybiniame pranešime apie kelio ženklus nieko nepažymėta, vadinasi kelio ženklai buvo.

Atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovas Miroslavas Dudoitis teisme paaiškino, kad prie bylos pridėtos nuotraukos su kelio ženklais yra iš rekonstrukcijos, anksčiau irgi buvo ženklas, bet žemesnis, ant stovo. Naujojoje gatvėje buvo vykdomi asfaltavimo darbai, kur yra duobės. Atliktų darbų akte nėra įrašyta koks konkrečiai ruožas buvo asfaltuotas. Nurodomas tik bendras remontuojamų ruožų plotas. Kelias buvo remontuojamas pagal poreikį. Buvo remontuojamos atskiros duobės, o jeigu duobių būdavo daugiau, buvo remontuojamas ištisas plotas. Remontai vyko kasmet. Būdavo, kai seniūnija užpildavo duobę šaltu asfaltu. Komisijos posėdis vyko Šalčininkuose, Jašiūnų seniūnė yra komisijos narė. Kartu su vedėju pats buvo nuvykęs į įvykio vietą prieš posėdį. Jašiūnų seniūnė matė kelią vietoje, kitiems komisijos nariams apžiūrėti kelią nebuvo tikslinga. Atvažiavus į vietą matė duobę, bet negalėjo spręsti, ar tai ta duobė. Nesutinka su nurodytu duobės gyliu, nes matuota nesilaikant duobių matavimo metodikos. Fotografavo duobę, kuri užfiksuota protokole. Patys duobės gylio nematavo, nes neturėjo reikiamų įrankių. Jų nuomone, gylis buvo iki 5 cm. Maksimalus gylis buvo duobės centre. Tame kelyje yra viena iš seniausių asfalto dangų. Ji nuolat trupa. Policijos nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo J. A. neskundė. Pirmiausia buvo tikimasi susipažinti su bylos medžiaga, bet nuėjus į policijos komisariatą, bylą tiriančio pareigūno vietoje nebuvo. Kitu laiku nenuėjo. Buvo tikimasi gauti oficialų policijos atsakymą. Sugadinto automobilio neapžiūrėjo, nes nežinojo kur jis yra laikomas.

Liudytojas Pavel Veligor paaiškino, kad įvykio metu dirbo Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Buvo pranešta, kad vairuotojas įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį. Asmuo paaiškino, kad važiuodamas link Lydos plento apgadino mašiną. Buvo apgadinti ratlankiai, iššovusios oro pagalvės. Buvo padarytos nuotraukos. Negali pasakyti, ar kelyje buvo kelio ženklai. Jeigu būtų ženklai, būtų pažymėta. Schema buvo rašyta vietoje. Apžiūrėti automobilio dugno neturėjo galimybių. Duobę nurodė vairuotojas. Gylį pamatavo giliausioje vietoje. Pats tuo keliu važinėjo kasdien, kelias buvo duobėtas. Greičio ribojimų ten nebuvo. Vairuotojas turėjo įvertinti kelio ruožą ir pasirinkti atitinkamą greitį. Paties nuomone, vairuotojas važiavo per greitai. Važiuojant lėčiau, būtų galima išvengti apgadinimų. Po įvykio duobės buvo tvarkomos, bet, ar iki to buvo tvarkomos neatsimena. Kad suveiktų pagalvės, turi būti pakankamai stiprus smūgis. Smūgio stiprumą gali įtakoti duobės gylis.

Liudytojas Igor Boreišo, policijos pareigūnas, paaiškino, kad įvykio metu buvo geras oras, šviesu. Automobilis įvažiavo į duobę, sugadino vieną ratlankį, kita padanga sprogo. Duobė buvo didelė, ratas tikrai įvažiuotų. Anksčiau duobės toje gatvėje buvo pilamos žvyru, bet po pirmo lietaus, žvyro nebebūdavo. Dažnai važinėjo šiuo keliu, kelias tikrai buvo duobėtas. Pats anksčiau buvo vos į tą duobę neįvažiavęs. Važiuojant savo juosta, galima duobę paleisti tarp ratų. Ta duobė buvo mažiausiai vieną mėnesį. Ją užpildavo, bet lietus išplaudavo, po to vėl užpildavo. Prie duobių tikrai jokių ženklų nebuvo, bet ar buvo kitur, negali tiksliai pasakyti. Tarnybinio pranešimo papildymas yra skirtas kolegoms, nedalyvavusiems įvykio vietoje. Juo negalima remtis teisme, nes jame gali būti netikslumų. Jeigu ten kažkas nenurodyta, nereiškia, kad to nebuvo. Schema tiksli. Buvo daug požymių teigti, kad automobilis įvažiavo būtent į tą duobę. Jo padangos žemo profilio, todėl ir važiuojant mažesniu greičiu, galėjo taip atsitikti. Jeigu suveikia ABS sistema, stabdymo žymių gali ir nebūti. Neprisimena, ar buvo įvykio liudytojų.

Liudytojas E. J. paaiškino, kad pats įvykio nematė, apie įvykį žino iš draugo J. A. žodžių. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), į darbą pastoviai važinėja Naująja gatve. Visos duobės niekada nebuvo sutvarkytos. Kartais reikėdavo apvažiuoti jas kelkraščiu. Nematė, kad prie duobių būtų ženklai. Jie atsirado tik prasidėjus kelio rekonstrukcijai. Kai kurios duobės buvo užpilamos žvyru. Kartą per metus jas išpjaudavo. Pats jokio eismo įvykio tame kelyje neturėjo. Nežino į kurią būtent duobę įvažiavo draugas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas įrodinėjo, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą automobiliu įvažiavęs į duobę Šalčininkų r., Jašiūnų sen., Naujojoje gatvėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vadinasi Naujosios gatvės Jašiūnų miestelyje Šalčininkų rajone savininkė yra Šalčininkų rajono savivaldybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką analogiškose bylose pasisakė, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Ieškovas aiškino, kad automobiliui padaryta žala atsirado įvažiavus į Naujojoje gatvėje buvusią duobę. Atsakovės atstovai pripažino, kad kelias buvo duobėtas, tačiau nuolat remontuojamas ir prižiūrimas (b. l. 56-62, 76-92). Taip pat teigė, kad kelias buvo pažymėtas atitinkamais kelio ženklais, tad žala, jeigu ir buvo padaryta ieškovo automobiliui, atsirado tik dėl paties ieškovo neatsargumo ir nerūpestingumo. 2016-03-17 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Šalčininkų rajono kelio ženklų apžiūrėjimo akte nurodyta, kad komisija, susidedanti iš akte nurodytų asmenų, apžiūrėjo kelių ženklų būklę Šalčininkų rajone ir nustatė, kad saugiam kelių eismui užtikrinti būtina pakeisti ir pastatyti šiuos kelio ženklus: Jašiūnų seniūnijoje Naujojoje gatvėje 2 ženklus Nr. 120 (nelygus kelias) (b. l. 90-92). 2017-08-22 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Jašiūnų seniūnijos rašte Nr. S-73 nurodyta, kad Jašiūnų miestelio Naujojoje gatvėje nuo 2016 m. birželio mėnesio iki dabar yra įrengti kelio ženklai, informuojantys, kad visas Naujosios gatvės kelias yra duobėtas. Vienas ženklas įrengtas nuo pagrindinio kelio pusės Vilnius – Lyda, kitas – nuo J. Sniadeckio gatvės (prie Jašiūnų dvaro) (b. l. 50). Prie pastarojo dokumento pridėtos nuotraukos, kuriose matyti kelio ženklai, tačiau atsakovės atstovas M. Dudoitis patvirtino, kad šie ženklai buvo pastatyti prasidėjus Naujosios gatvės rekonstrukcijai po nagrinėjamo įvykio. Todėl 2017-08-22 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Jašiūnų seniūnijos rašto negalima laikyti patikimu įrodymu, kadangi įvykio nagrinėjimui aktualių nuotraukų nepateikta. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kelio ženklai, įspėjantys apie kelio nelygumus 2016-09-18 Naujojoje gatvėje iš tikrųjų buvo įrengti, atsakovė nepateikė.

Taigi ginčo dėl to, kad duobė Naujojoje gatvėje buvo byloje nėra ir ši duobė laikytina kelio trūkumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas apie įvykį iš karto pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie nuotraukose užfiksavo duobę, automobilio apgadinimus, pradėjo įvykio tyrimą. Atsakovės atstovams kėlė abejonių, ar ieškovo automobiliui žala padaryta būtent dėl įvažiavimo į duobę, jeigu eismo įvykio schemoje užfiksuota, kad automobilis sustojo 35 metrų atstumu nuo duobės. Teisme liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnas I. Boreišo patvirtino, kad jam tokių abejonių nekilo ir jis yra tikras, kad automobilis įvažiavo būtent į tą duobę, kuri užfiksuota tyrimo medžiagoje. Be to, yra natūralu, kad automobilis, susidūręs su kliūtimi, iš karto nesustoja, o dar kurį laiką yra stumiamas į priekį inercijos. Todėl logiškai seka, kad automobilio apgadinimai yra padaryti automobiliui įvažiavus į Naujojoje gatvėje, Jašiūnų mstl., Šalčininkų r., buvusią duobę. Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę byloje nenustatyta.

Taigi žala ieškovo automobiliui atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio, šiuo atveju kelio, trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio (kelio) būklę atsakovei taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.

Atsakovė nesutiko su prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu, jį ginčijo, tačiau jokių įrodymų, kad žala paskaičiuota neteisingai nepateikė, todėl laikytina, kad ieškovui padaryta 1404,08 Eur turtinė žala. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė už padarytą žalą atsako be kaltės, tačiau sprendžiant dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į paties ieškovo elgesį, prisidėjusį prie žalos atsiradimo. Ieškovas tvirtino, kad Naująja gatve važinėja pakankamai dažnai, lankydamas ten gyvenančią uošvę. Taip pat patvirtino, kad matė ir žinojo kokios būklės yra kelias, todėl privalėjo būti ypatingai atidus atlikdamas manevrus kelyje ir numatyti, kad bet kurioje šio kelio atkarpoje gali būti duobė. Atsižvelgiant į tai, teismas prieina išvados, kad ieškovas, manevruodamas duobėtame kelyje, buvo nepakankamai atidus, todėl savo veiksmais taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo. Kadangi byloje nustatyta abiejų šalių kaltė dėl ieškovui padarytos turtinė žalos, todėl prašoma priteisti turtinė žala mažintina perpus ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 702,04 Eur turtinės žalos.

Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės 500,00 Eur neturtinės žalos, kadangi per eismo įvykį labai išsigando kartu su juo važiavę vaikai.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.266 straipsnio nuostatos nenumato, kad patyrus žalą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų būtų atlyginama ir neturtinė žala. Kitų teisinių pagrindų atlyginti neturtinę žalą byloje taip pat nėra, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

Ieškovas reiškė reikalavimą atsakovei dėl 1404,08 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitų materialių reikalavimų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, ieškinio kaina yra 1904,08 Eur. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1, 8, 10 punktais, už pateiktą ieškinį mokėtinas 57,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovas, teikdamas ieškinį sumokėjo 69,75 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovui grąžintina 12,75 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovo J. A. ieškinys patenkintas iš dalies, patenkinta 37 procentų ieškovo reikalavimų dalis, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 21,00 Eur žyminio mokesčio (702,04 Eur x 3 proc.), 111,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 str., 6.266 str. 1 d., CPK 87 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d., 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ieškovo J. A. naudai 702,04 Eur (septynis šimtus du Eur 04 ct) turtinės žalos, 21,00 Eur (dvidešimt vieną Eur) žyminio mokesčio, 111,00 (vieną šimtą vienuolika Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Atmesti ieškovo reikalavimą dėl 500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo.

Grąžinti ieškovui J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,75 Eur (dvylika Eur 75 ct) permokėto žyminio mokesčio.

Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski