- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- II-135-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00342-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Pareiškėjas
- P. Ū.
institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui Povilui Mazur,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Ū. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Povilo Mazur 2019 m. sausio 21 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 19096635784).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Povilas Mazur 2019 m. sausio 21 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes negauta duomenų, kad būtų padarytas administracinis nusižengimas, nes T. J. ir D. J. įgyvendino įstatymais nustatytą tvarką bei tokiais veiksmais sklypo savininkams žalos nepadarė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. Ū., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. sausio 21 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. sausio 21 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Povilo Mazur nutarimą ir pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nutarime neteisingai nurodomos faktinės ginčo aplinkybės, dėl kurių neteisingo vertinimo galėjo būti priimtas neteisėtas nutarimas. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas nėra ginčo žemės sklypo savininkas, todėl neturėjo teisės reikalauti, kad nutarime nurodyti asmenys pasitrauktų iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra M. A. Ū., kuris yra ginčo žemės sklypo savininko, sūnus. Jis turi visus įgaliojimus veikti savo tėvų vardu ir kviesdamas policiją vykdė savo tėvo valią ir nurodymus. Todėl nutarime padarytos išvados yra klaidingos. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu - teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Konstitucijos, kaip vientiso akto. kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą - tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Manytina, kad nutarime nurodyti asmenys veikė akivaizdžiai sąmoningai ir tyčia. Pažymėtina, kad nutarime nurodyti asmenys nuolat savivaldžiauja, nors žemės sklypas ir nėra padalintas tarp bendraturčių, tačiau pareiškėjo tėvas M. A. Ū. nesuteikė leidimo po minėtą žemės sklypą nutarime nurodytiems asmenims važinėti sunkiasvore technika, nuolat gadinti žalią veją, ilgą laiką laikyti transporto priemonės variklį užvestą, praktiškai po gyvenamojo namo langais ar bendrame žemės sklype nuolat palikti stovėti transporto priemones, o tuo labiau žemės sklype krauti malkas. A. Ū., žemės sklypo bendraturtei ne kartą buvo siūloma ginčo žemės sklype nusistatyti servitutus, tačiau tokie pasiūlymai buvo nuolat atmetami. Nutarime nurodytų asmenų nuolatiniai neteisėti veiksmai kenkia bendram žemės sklypui. Todėl esant tokiai situacijai, kuomet A. Ū. atsisako nustatyti servitutus bendrame sklype, ir nesant kitų bendrasavininkų pritarimo, A. Ū. ir jos giminaičiai privalo elgtis taip, kad nedarytų savo elgesiu žalos bendram žemės sklypui ir kitiems bendraturčiams.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatas (toliau – Institucija) su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Institucija nurodė, kad ANK 621 straipsnis numato, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus (toliau - nutarimas) administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas ANK nėra apibrėžtas. ANK nėra numatytos tokio asmens nei teisės, nei pareigos. ANK 575 straipsnis numato administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis. Šio straipsnio dispozicijoje tai pat nėra tokio asmens, kaip asmens, dėl kurio nutarimas yra priimtas. Šis straipsnis numato, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn namo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą arba kurioje buvo automatiškai suformuotas administracinio žengimo protokolas, atstovas. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus, administracinio žengimo byloje gali dalyvauti administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, vertėjas, ekspertas, specialistas ir liudytojai. Šie asmenys teisenoje dalyvauja tik tiek, kiek reikalinga trinti nemokantiems lietuvių kalbos asmenims dalyvavimą administracinio nusižengimo byloje ar surinkti ir patikrinti pateiktus įrodymus. ANK 575 straipsnyje numatytų dalyvaujančių asmenų teisės numatytos atskiruose ANK straipsniuose, viena iš teisių apskųsti nutarimą. ANK 577 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus, ANK 579 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato teisę nukentėjusiajam nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus, ANK 585 straipsnio 2 dalis numato teisę nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Šiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims yra suteikiamos ir kitos teisės, kaip susipažinimas su bylos medžiaga. Toks ANK proceso reglamentavimas, suponuoja tai, kad asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas gali būti laikomas tik asmuo kuris gali dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje, ką numato ANK 575 straipsnis, tai toks asmuo, kuris yra apibrėžtas ANK kaip turintis teisę nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus, nes prieš skundžiant nutarimą reikia turėti teisę ir susipažinti su medžiaga, kad skundas būtų teisiškai pagrįstas bei argumentuotas. Šioje administracinėje byloje P. Ū. nėra administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jis nėra pripažintas nukentėjusiuoju, nes nenukentėjo, nėra įgaliotas atstovas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Todėl jis neturi teisės susipažinti su medžiaga bei skųsti šio nutarimo. Vadovaujantis kas išdėstyta, prašo atsisakyti priimti nagrinėti P. Ū. skundą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeistos jo teisės, jis buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais. 2018 m. lapkričio 18 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp A. Ū., gyvenančios Kaune, (duomenys neskelbtini), dukros D. J., jos vyro T. J. bei šiuo adresu gyvenančio asmens P. O., gyvenančio Kaunas, (duomenys neskelbtini). Sklypo savininkai yra keli: jo tėvai M. A. Ū., O. Ū. ir jis pagal įgaliojimą bei M. R. ir A. R. R.. Jų šeima buvo pasikvietusi matininką, kuris buvo suprojektavęs kelio servitutą, tačiau A. Ū., D. J. ir T. J. atsisakė servituto ir toliau važinėjo sklypu. Sklype važinėjo sunkiasvoris transportas, gadino veją, buvo vežamos malkos, buvo statomos mašinos su įjungtais varikliais, gadinamas oras. Šie faktai yra pagrindžiami liudytojų parodymais. Policija nurodė, kad trūksta įrodymų, bet visi faktai yra patvirtinti liudytojų parodymais, nuotraukomis. Sklypas yra bendrasavininkių nuosavybė. Šis sklypas nėra teisiškai padalintas. Civilinėje byloje buvo ginami jų teisiniai interesai, tačiau sklypas nebuvo padalintas. Dėl sklypo atidalijimo į teismą nesikreipė. D. J. buvo pasiūliusi jo mamai atsidalinti sklypą, rodė planą, pagal kurį jo mamai atitenka visi sklypo pakraščiai, patvoriai, o jai pačiai – sklypo vidurys. Geruoju susitarti dėl sklypo padalijimo nepavyko, o į teismą nesikreipė. Policija turi ginti viešąjį interesą, o šiuo atveju jie nebuvo apginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad A. Ū. suprojektuotas servitutas apima valstybinę žemę, buvo pateikti nesąžiningi duomenys. Kieme yra du garažai. Į kiemą su mašina atvažiuoja ne tik bendrasavininkė, bet ir jos dukra su žentu, dūmija. Tai ne aikštelė. Kiemas yra visiems, bet ne mašinoms. Dokumento, draudžiančio statyti mašinas, ji nežino. Kiti bendrasavininkai mašinas stato už tvoros, laikosi žmoniškumo ir pagarbos kitiems. Jie siūlė servitutą, o apie sklypo atsidalijimą nebuvo kalbama. Bendrasavininkų teritorija yra bendra vaikščiojimui, o ne mašinoms. Prašo teismo apginti jų teises, sudrausminti bendrasavininkus ir įspėti juos, kontroliuoti, panaikinti Institucijos nutarimą.
Institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus atstovas vyriausiasis tyrėjas Povilas Mazur su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šis skundas neturėjo būti priimtas nagrinėti, nes pareiškėjas P. Ū. nėra nukentėjęs šioje byloje. (duomenys neskelbtini) esantis sklypas priklauso keliems asmenims: M. A. Ū. ir O. Ū., A. Ū., M. R. ir A. R. R.. Sklype yra namas, garažai, ūkiniai pastatai. Vienas iš garažų priklauso A. Ū., kur ji kasdien stato automobilį. Į garažą patenkama tik per suformuotą keliuką. Prie garažo yra ūkinis sandėliukas, kuriame A. Ū. laiko malkas. Jos paprašyta dukra su vyru atvežė malkų. Dėl to kilo konfliktas, nes P. Ū. aiškino, kad jie čia yra neteisėtai, iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai, įsitikinę, kad bendrasavininkai turi teisę vykdyti darbus, privažiuoti prie savo garažo, atsivežti malkų, ruoštis žiemai. P. Ū. buvo išaiškinta, kad jis melagingai iškvietė policijos pareigūnus, trukdė bendrojo pagalbos centro darbuotojus, kas jam nepatiko ir jis parašė skundą. Tyrimo metu buvo apklausti liudytojai, patruliai. Jokių pažeidimų iš bendrasavininkių pusės nebuvo nustatyta. Sklypas nepadalintas, teisme jokie procesai šiuo klausimu nevyksta. Toks veiksmas, kaip malkų atsivežimas žiemai, automobiliu, kuris yra kiek didesnis, ne sunkvežimis, mikroautobusas, nieko nepažeidė, ką patvirtino ir P. Ū. tėvai. Jokia žala nebuvo padaryta, medžiai buvo vežami keliu, vejos nesugadino. Kadangi joks pažeidimas nebuvo padarytas, Institucija priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad P. Ū. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą su skundu dėl 2018 m. lapkričio 18 d. konflikto Kaune, (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, šis sklypas priklauso M. A. Ū. ir O. Ū., A. Ū., M. R. ir A. R. R.. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. lapkričio 18 d., apie 14.30 val. A. Ū., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kaune, dukra D. J. ir jos vyras T. J., nesusitarę su bendrasavininkiais, įvažiavo į bendrą sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, mikroautobusu su priekaba, pilna malkų. Kadangi šie veiksmai nebuvo suderinti su bendraturčiais, kilo konfliktas. Siekiant apginti savo turtą, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atlikus tyrimą, apklausus liudytojus, buvo priimtas 2019 m. sausio 21 d. nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta.
Bylos medžiaga patvirtina, kad sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso keliems savininkams, jis nėra atidalintas, naudojimosi tvarka nenustatyta, teismo procesai šiuo klausimu nevyksta. Sklype vienas iš garažų priklauso A. Ū.. Jos prašymu dukra D. J. ir jos vyras T. J. mikroautobusu atvežė žiemai malkų. P. Ū. reikalavo jų pasitraukti iš sklypo, o jiems nepaklausius, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams nebuvo nustatyti jokie neteisėti veiksmai, nes vienos iš sklypo bendrasavininkių duktė su vyru krovė malkas į mamai priklausantį sandėliuką, elgėsi ramiai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.72 straipsnis numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (CK 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnis).
ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais - savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
Byloje esančių duomenų pagrindu darytina išvada, kad sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris priklauso bendraturčiams, vieno iš bendraturčių, A. Ū. dukra su vyru įgyvendino A. Ū. teisę pasiruošti malkomis žiemai, dėl to A. Ū. prašymu jos dukra D. J. su vyru įvažiavo į sklypą ir krovė į sklype esantį, jai priklausantį sandėliuką malkas. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad D. J. su vyru važiuodami į minėtą sklypą, kitiems bendraturčiams žalos nepadarė, nepažeidė ir nevaržė kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas P. Ū. nėra sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas, jokios nuosavybės sklype neturi. Jo reikalavimas pasitraukti iš jam nepriklausančio sklypo laikytinas nepagrįstu. Jo tėvai M.A. Ū. ir O. Ū., sklypo bendrasavininkiai nurodė, kad malkų atvežimu jokia žala jiems nebuvo padaryta, tik jiems trukdo nuolatinis A. Ū. giminaičių atvažiavimas ir automobilių statymas bendrame sklype.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas pagrįstai, nes nenustatyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkės A. Ū. dukra D. J. ir jos vyras T. J. būtų padarę administracinį nusižengimą, nes jokiais jų veiksmais žala sklypo savininkams nebuvo padaryta.
Pažymėtina, kad į teismą su skundu kreipėsi pareiškėjas P. Ū., skundą pasirašė P. Ū. atstovė pagal įgaliojimą O. Ū.. ANK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Teismui pateiktas įgaliojimas, kuriuo P. Ū. įgalioja motiną O. Ū. sudaryti teisinės pagalbos sutartį su bet kuriuo advokatu ir advokatų kontora ir/arba atstovauti asmeniškai jo interesus visuose Lietuvos Respublikos administraciniuose ir bendrosios kompetencijos teismuose, išankstinio nagrinėjimo ne teismo institucijose ir t.t. (b. l. 7–8). Kadangi teismui nėra pateikta jokių duomenų apie O. Ū. aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, atstovavimas laikomas netinkamu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo P. Ū. skundą atmesti.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Povilo Mazur 2019 m. sausio 21 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 19096635784) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.