Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės atsakovės S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. M. ieškinį atsakovėms S. P., L. T. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovės S. P. priešieškinį I. B. M., L. T. dėl žemės sklypų ribų nustatymo, taip pat pagal L. T. priešieškinį I. B. M., S. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo; tretieji asmenys: sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“, V. M., Š. L., IAB „Inžineriniai tyrinėjimai“; išvadą byloje teikianti institucija - VĮ „Registrų centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atidėti S. P. 41 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.

LR CPK 84 straipsnis suteikia teismui teisę, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Tokio procesinio sprendimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kas yra tikslinga tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą teismui nepateikti prašymą pagrindžiantys įrodymai apie apeliantės turtinę padėtį, santaupas, nuosavybės teise priklausantį turtą, pajamas, gaunamas iš kitų šaltinių, teismas nurodė, jog nėra pagrindo nuspręsti, kad S. P. taikytinos CPK 84 str. numatytos išimtys iš bendros taisyklės.

Pažymėtina, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą ir egzistuoja būtinumas šio mokesčio sumokėjimą atidėti iki bus priimtas sprendimas.

Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas siejamas ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo(jų) turtine padėtimi apskritai, todėl turi būti vertinamas visas apeliantų šeimos turimas turtas bei pajamos. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo, kuriuo vadovaujantis šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-100/2011; 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-996/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė, teikdama prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kurį motyvavo sunkia finansine padėtimi, kartu turėjo pateikti ir objektyvius duomenis, patvirtinančius jos finansinę padėtį, tačiau tokios pareigos pirmosios instancijos teisme tinkamai neįgyvendino.

Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 84 straipsnį, pagrįstai apeliantei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti t.y. jį apmokėti žyminiu mokesčiu, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti yra pasibaigęs, todėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai lemia pagrindo nustatyti naują terminą šiems trūkumams pašalinti buvimą (CPK 7 str., 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei S. P. terminą iki 2016 m. birželio 30 d. apeliacinio skundo trūkumui, nurodytam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartyje, pašalinti.