Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. L., išnagrinėjusi D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2013-12-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-11-09 apie 22.00 val. Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“ esančiame kino teatre „Cinamon“, girdint pašaliniams asmenims viešoje vietoje R. L. išvadino necenzūriniais žodžiais. Tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje.

D. L. į 2013-12-16 ir 2014-01-23 teismo posėdžius atvyko, kaltės dėl teisės pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad atėjo į kinoteatrą su drauge R. B., ir atsitiktinai jų vietos buvo toje pačioje eilėje šalia D. L. buvusios sutuoktinės R. L. ir jos draugo G. T., su kuriuo ji gyvena kartu jau pora metų, buvusiai sutuoktinei kažkas nepatiko ir ji parašė pareiškimą policijoje, kad jis ją išvadino valkata, nors nieko tokio nebuvo. Nurodė, kad pažįstamų jokių šalia daugiau nebuvo, tik pašaliniai žmonės. Pareiškimą R. L. parašė tik praėjus savaitei po įvykio, tuo metu nebuvo iškviesta nei apsauga, nei policija. Į bylos nagrinėjimą 2014-02-11 D. L. neatvyko, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai, neatvykimo priežasties nepranešė, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnis).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. L. nurodė, kad ji yra buvusi D. L. sutuoktinė. Paaiškino, kad tą dieną atėjo su draugu G. T. į kinoteatrą pažiūrėti filmo, taip sutapo, kad šalia atsisėdo jos buvęs sutuoktinis D. L. su drauge, jis ją iškeikė salėje, buvo neblaivus, net neišbuvo viso filmo, įžeidinėjo rusiškais keiksmažodžiais. Po vienuolikos dienų buvo dar vienas įvykis, kai D. L. prie namų, parvežęs vaiką, ją filmavo, tada ji ir surašė visas pretenzijas į vieną pareiškimą.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. B. nurodė, kad ji gyvena kartu su D. L. Paaiškino, kad tą dieną buvo su D. L. kinoteatre, netyčia pasitaikė atsisėsti šalia R. L. su draugu. Nurodė, kad D. L. su ja nesiginčijo, sėdėjo ramiai, tiesiog nepatiko sėdėti šalia ir dėl to jie greit išėjo nebepažiūrėję filmo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. T. nurodė, kad jis yra R. L. draugas. Paaiškino, kad tą dieną jie su Renata suėjo į kinoteatrą, po kiek laiko atėjo buvęs Renatos sutuoktinis D. L. ir kilo konfliktas. Pirmiausia konfliktas prasidėjo tarp moterų R. L. ir R. B.. D. L. išėjo į tualetą per vieną pusę, grįžo specialiai per kitą, kad reikėtų pro juos praeiti, paskui D. L. su R. B. išėjo. Nurodė, kad necenzūrinius žodžius R. L. atžvilgiu vartojo ne pirmą kartą, panašių įvykių yra buvę ir daugiau. Be to, jam pasirodė, kad D. L. buvo neblaivus, nors blaivumo niekas nepatikrino.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. L. nepripažįsta savo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje. D. L. nurodė, kad atėjo į kinoteatrą su drauge R. B., ir atsitiktinai jų vietos buvo toje pačioje eilėje šalia D. L. buvusios sutuoktinės R. L. ir jos draugo G. T., su kuriuo ji gyvena kartu jau pora metų, buvusiai sutuoktinei kažkas nepatiko ir ji parašė pareiškimą policijoje, kad jis ją išvadino valkata, nors nieko tokio nebuvo. Nurodė, kad pažįstamų jokių šalia daugiau nebuvo, tik pašaliniai žmonės. Pareiškimą R. L. parašė tik praėjus savaitei po įvykio, tuo metu nebuvo iškviesta nei apsauga, nei policija. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje yra numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio nuostatas. Bylos duomenimis nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas D. L. surašytas už tai, kad jis Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“ esančiame kino teatre „Cinamon“, girdint pašaliniams asmenims viešoje vietoje R. L. išvadino necenzūriniais žodžiais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. L. 2013-11-20 pareiškimu kreipėsi į Tauragės policijos komisariato viršininką, kuriame nurodė, jog jis ir D. L. oficialiai išsiskyrė 2012-12-05, jie nuolat kofliktuodavo tiek iki santuokos nutraukimo, tiek po nutraukimo, 2012 metų lapkričio pabaigoje D. L. naktį šūkavo prie jos namų, daug kartų skundė ją vaiko teisių apsaugos tarnybai, neva ji netinkamai rūpinasi jų vaiku, viešoje vietoje susitikus jis ją užgaulioja, taip pat buvo ir susitikus kinoteatre, D. L. persekioja ją ir jos draugą G. T., 2013-11-19 tarp jos ir D. L. įvyko konfliktas, kai jis parvežė jų vaiką į jos namus ir bandė patekti į jos buto vidų (b. l. 5-6). R. L. teismo posėdyje apklausta liudytoja paaiškino, kad tą dieną atėjo su draugu G. T. į kinoteatrą pažiūrėti filmo, taip sutapo, kad šalia atsisėdo jos buvęs sutuoktinis D. L. su drauge, jis ją iškeikė salėje, buvo neblaivus, net neišbuvo viso filmo, įžeidinėjo rusiškais keiksmažodžiais. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. L. draugas G. T. nurodė, kad tą dieną jie su Renata suėjo į kinoteatrą, po kiek laiko atėjo buvęs Renatos sutuoktinis D. L. ir kilo konfliktas, pirmiausia konfliktas prasidėjo tarp moterų R. L. ir R. B., paskui D. L. su R. B. išėjo. Taip pat nurodė, kad D. L. necenzūrinius žodžius R. L. atžvilgiu vartojo ne pirmą kartą, panašių įvykių yra buvę ir daugiau. Be to, jam pasirodė, kad D. L. buvo neblaivus, nors blaivumo niekas nepatikrino. D. L. dabartinė draugė R. B. nurodė, kad D. L. su R. L. nesiginčijo, sėdėjo ramiai, tiesiog nepatiko sėdėti šalia ir dėl to jie greit išėjo nebepažiūrėję filmo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų paaiškinimų matyti, jog D. L. yra buvęs R. L., kurią galimai D. L. iškeikė necenzūriniais žodžiais, sutuoktinis, tarp D. L. ir R. B. bei R. L. ir G. T. satykiai įtempti, asmenys nuolat konfliktuoja. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad R. L. pareiškimą policijoje dėl šio įvykio surašė tik praėjus vienuolikai dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto įvykio, kai R. L. dar kartą sukonfliktavo su D. L.. D. L. ir R. B. teigia, kad konflikto nebuvo ir niekas nieko necenzūriniais žodžiais neiškeikė, tuo tarpu R. L. ir G. T. nurodo, kad konfliktas buvo, t. y. abi pusės nurodo kitokią įvykių versiją. G. T. taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmiausia konfliktas prasidėjo tarp moterų – R. L. ir R. B.. Kitų liudytojų, kurie galėtų objektyviai nurodyti ir paaiškinti įvykio aplinkybes, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei kiti teismo posėdyje liudytojais apklausti asmenys nurodyti negalėjo. Duomenų apie tai, kad dėl įvykusio konflikto buvo iškviesta apsauga ar policijos pareigūnai, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio metu būtų buvęs neblaivus, nors R. L. ir G. T. nurodo, kad D. L. jiems pasirodė neblaivus.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, jog byloje nėra pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. L. 2013-11-09 Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“ esančiame kino teatre „Cinamon“ vartojo necenzūrinius žodžius R. L. atžvilgiu. Teismo nuomone, papildomų įrodymų šioje byloje surinkti nėra galimybės, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes asmens kaltė prielaidomis negrindžiama. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir ši pareiga negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, D. L. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 282 straipsnio 3 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.