Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei I. I.

institucijos, duodančio išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovei Vidai Malunavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I., gim. 1948 m., ieškinį atsakovei I. I., gim. 1968 m., dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo bei išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo atskirti nepilnametį vaiką I. I. nuo motinos I. I., nustatyti I. I. nuolatinę globą šeimoje, paskirti ieškovę vaiko nuolatine globėja, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje, pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti jį I. I. iš jos motinos I. I. po 175 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskirti globėją vaiko lėšų tvarkytoja.

Ieškovė nurodė, kad ji yra nepilnametės atsakovės dukters I. I. močiutė ir laikinoji globėja. 2011-05-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu ir ieškovės sūnumi T. I.. T. I. su dukra gyveno pas ieškovę. T. I. 2016-06-07 mirė. Po tėvo mirties I. I. liko gyventi su ja. I. I. motina buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje, jai nustatyti sunkūs psichikos sutrikimai, dėl ko jai nustatytas neįgalumas. Dėl motinos psichikos ligos vaiko ir motinos emociniai ryšiai faktiškai nutrūkę. Vaikas negyvena su motina daugiau kaip šešerius metus, motina dėl savo ligos negali tinkamai rūpintis vaiku. I. I. nuo 2010 metų gyvena su ieškove, kuri nuolat ja rūpinasi, jas sieja glaudus emocinis ryšys, mergaitė sutinka, kad ji ir toliau būtų globojam ieškovės. Jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, jame yra 4 kambariai, Ievai skirtas atskiras kambarys, jai sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Kartu su jomis gyvena ir Ievos senelis bei ieškovės buvęs sutuoktinis M. I., kuris sutinka, kad ji būtų mergaitės globėja. Ji gauna 94,45 Eur senatvės pensiją, vykdo individualią veiklą, taip pat jiems nuolat padeda giminaičiai. 2011-05-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės buvo priteistas vaikui išlaikymas po 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį. Šiuo metu I. I. 13 metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jos poreikiai auga ir vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 340 Eur.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos dukra yra blogai prižiūrima, yra grėsmė jos psichikai ir gyvybei. Reikalauja grąžinti jai vaiką kuo skubiausiai, nes vaikas miršta akyse. Ji gauna 186 Eur invalidumo pensiją ir gali vaiką išlaikyti, o mokėti alimentų iš invalidumo pensijos negalima. Ji yra išsilavinusi, turi du diplomus ir gali vaiką auklėti tobulai.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovei yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Ieškinys tenkintinas.

I. I., gim. 2002-12-24, yra T. I. ir atsakovės dukra (2003-01-15 gimimo akto įrašas Nr.203). 2011-05-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-579-96/2011 I. I. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, nustačius, kad motina vaiku nesirūpina. 2016-06-07 T. I. mirė ( 2016-06-08 mirties akto įrašas). 2016-06-30 Trakų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu nr. P2-684 likusiai be tėvų globos I. I. nustatyta laikinoji globa, jos laikinąją globėja paskirta I. I., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.

Trakų VTAS patvirtino ieškovės nurodytus teiginius ir nurodė, kad atsakovės šeima įrašyta į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą nuo 2008-06-19 po to kai į tarnybą kreipėsi atsakovės motina J. B. dėl to, kad vaikas nelanko mokyklos, nesirūpinama vaiko sveikata, motina su vaiku ir kitais asmenimis bendrauja agresyviai. Atsakovė vengė bendrauti su vaiko teisių apsaugos specialistais, sveikatos priežiūros specialistais, nesudarė sąlygų bendrauti su dukra, kad būtų ištirtos jos gyvenimo sąlygos.

Iš 2011-01-25 Grigiškių sveikatos priežiūros centro rašto matyti, kad atsakovė atsisakė atlikti dukrai profilaktinius skiepus, vaikas svėrė mažiau nei minimalios jos amžiaus fizinio vystymosi ribos. Po to, kai vaikas pardėjo gyventi su tėvu ir močiute, nuolat lankosi pas medikus, vykdo paskirtas rekomendacija, jo svoris paaugo.

I. I. nuo 2010-09-10 gyvena atskirai nuo motinos, po to kai T. I. iš atsakovės paėmė vaiką į savo gyvenamąją vietą. Ten mergaitei gyvena iki šiol.

Iš Vaiko raidos centro rašto matyti, kad I. I. gydėsi centro Vaikų psichiatrijos skyriaus dienos stacionare, į kurį atvykdavo su tėčiu ar močiute. Mergaitė bijojo nepažįstamų žmonių, naujų vietų, vengė eiti į nepažįstamas patalpas, nes “ten yra mama“. Mergaitei buvo diagnozuotas emocijų sutrikimas vaikystėje, neorganinė enkoprezė, specifinis tarimo sutrikimas.

2011-02-28 T. I. informavo VTAS, kad lankantis Santariškių poliklinikoje pas kardiologą kartu buvo ir motina bei senelė iš motinos pusės. Vaikas nenorėjo artintis prie motinos, tuomet senelė pradėjo šaukti, vaikas išsigando. Kai po kelių dienų motina norėjo aplankyti dukrą, mergaitė sužinojusi, kad atvažiuos mama tapo nervinga, be priežasties verkė, nevalgė.

Iš medicininės formos Nr. 027/a matyti, kad I. I. pas vaikų ir paauglių psichiatrą kreipėsi su močiute 2012-09-04, dėl pablogėjusios vaiko nuotaikos, lengvai provokuojamų pykčio protrūkių, emocijų kaitos, miego sutrikimų. Šias problemas močiutė siejo su motinos elgesį su dukra. Rekomenduota kurti vaikui saugią aplinką, koreguoti motinos bendravimą su dukra.

Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, buvo nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovė ne kartą kreipėsi į skyrių nurodydama, kad vaikas pas tėvą gyvena netinkamose sąlygose, kad tėvas smurtauja prieš vaiką, tačiau jos nurodytos aplinkybės nepasitvirtino.

Iš 2012-11-04 antstolio D.Jonaičio patvarkymo dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo, matyti, kad motinai atvykus aplankyti dukters, vaikas atsisakė bendrauti. Tuomet motina išvadino visus necenzūriniais žodžiais ir išvažiavo. Išieškotoja I. I. buvo įpareigota pasirūpinti, kad bendraujant su vaiku dalyvautų psichologas, tačiau ji šio įpareigojimo nevykdė. 2012-11-06 motinos susitikime su dukra dalyvavo VTAS specialistas ir antstolis. Susitikimo metu motina nesistengė bendrauti su dukra, pradėjo kaltinti vaiko tėvą ir senelius, kad vaiko plaukai nudažyti, kad mergaitė buvo atiduota pedofilams. Tokių kalbų išgąsdintas vaikas pradėjo verkti, išėjo iš kambario. I. I. nevykdant antstolio patvarkymo pasirūpinti, kad motinos susitikimuose su vaiku dalyvautų psichologas, antstolis grąžino vykdomąjį raštą konstatavęs, kad teismo sprendimo vykdymas negalimas, nes tokie motinos susitikimai su vaiku pažeidžia vaiko teisę augti sveikoje ir ramioje aplinkoje be baimės ir psichologinės įtampos, be nuolatinių konfliktinių situacijų.

Po tėvo mirties I. I. liko gyventi ieškovės šeimoje.

Teismo posėdyje I. I. nurodė, kad gyvena su močiute ir seneliu ir toliau nori gyventi su jais. Ten jai gera, seneliai ją myli ir ja rūpinasi. Mama kartais paskambina, paklausia kaip sekasi. Ji pasako, kad gerai. Paskutinį kartą mamą matė prieš penkis mėsesius. Susitikti su mama nenori, nes mama geria, būna pikta.

Iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos 2016-07-27 pažymos Nr. K6.10912 ir 2016-10-18 pažymos K6-14653 matyti, kad atsakovė šioje įstaigoje gydyta 4 kartus: nuo 2010-09-10 iki 2010-10-22; nuo 2013-03-20 iki 2013-06-17; nuo 2015-07-14 iki 2015-08-14 ir pažymos K6-14653 išdavimo metu nuo 2016-09-30. Diagnozuota psichikos liga (F20.0). Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras 2016-07-18 pažymoje Nr. 85 nurodė, kad I. I. gydosi šiame centre, reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, vartoja jai paskirtus vaistus, yra motyvuota gydytis. Dėl lėtinio psichikos sutrikimo jai reikalingas nuolatinis gydymas. Jai nustatytas 40 proc. darbingumas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovė dėl savo sveikatos būklės (ligos), tai yra dėl susiklosčiusių objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių, negali rūpintis savo nepilnamete dukra ir konstatuoja pagrindą atskirti nepilnametę durtą I. I. nuo atsakovės (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

I. I. gyvena ieškovės šeimoje nuo 2010 metų. Ieškovė paskirta I. I. laikinąją globėja. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovė gyvena nuosavame 2 aukštų gyvenamajame name, kuriame yra 4 kambariai. VTAS išvadoje nurodo, kad ieškovės namuose švaru, tvarkinga, jauku, Ieva turi savo kambarį, jai sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Ieškovė gauna 94,45 Eur senatvės pensiją, vykdo individualią veiklą. Ieškovė sutinka būti paskirta vaiko globėja ir to prašo. Kitų asmenų, norinčių globoti I. I., nėra. Kartu su ieškove ir I. I. gyvenantis ieškovės buvęs sutuoktinis M. I. sutinka, kad ieškovė būtų paskirta mergaitės globėja. Nei ieškovė, nei M. I. neteisti, administracinėmis nuobaudomis nebausti.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovės nepilnamečio vaiko teismo posėdžio metu išreikštą nuomonę ir norą, kad ją globotų ieškovė, I. I. nuolatine globėja skiria ieškovę.

I. I. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su I. I..

I. I. neturi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl turto administratoriaus skyrimo klausimas nesprendžiamas.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.195 straipsnyje, nustatyta, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų (vieno jų), išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

Augant vaikui, didėja ir jo poreikiai, todėl teismo sprendimu priteistas iš atsakovės 86,89 Eur išlaikymas vaikui nebeužtikrina vaiko išlaikymo. Šis išlaikymas buvo priteistas įvertinus, kad vaiko išlaikymu rūpinasi abu tėvai. Tačiau mirus vaiko tėvui, visa vaiko išlaikymo našta tenka motinai. Ieškovė nurodė, kad būtinosios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti sudaro 340 Eur. Ši suma yra mažesnė negu valstybės nustatyta MMA, todėl teismas ją pripažįsta kaip atitinkančią vaiko poreikius neanalizuodamas jos pagrįstumo pagal atskiras pozicijas. Atsakovė duomenų apie savo gaunamas pajamas ir turtą nepateikė. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS 2016-09-21 išvadoje nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė nedirba, jos pajamas sudaro netekto darbingumo pensija 185 Eur. Atsakovė yra neįgali. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog atsakovė dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negali dirbti ir atitinkamai gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismas pripažįsta, kad atsakovė yra nepajėgi teikti išlaikymą dukrai patenkinantį jos poreikius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui mažesnę sumą negu pusė sumos reikalingos vaikui išlaikyti, tenkintinas.

Ieškovė, paduodama ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio. Reikalavimo dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nuo žyminio mokesčio ji atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškinį patenkinus iš atsakovės ieškovei priteistinos 41 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 32 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 259, 270, 282, 400-407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atskirti nepilnametį vaiką I. I., gim. 2002-12-24, nuo jos motinos I. I., a.k. (duomenys neskelbtini)

nustatyti I. I. nuolatinę globą šeimoje;

skirti I. I. nuolatine globėja I. I. a.k. (duomenys neskelbtini); gyv. (duomenys neskelbtini);

nustatyti I. I. nuolatinę gyvenamąją vietą su globėja I. I.;

pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti I. I., gim., 2002-12-24, iš jos motinos I. I. išlaikymą po 175 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki I. I. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

Pavesti I. I. a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečiam vaikui I. I. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Priteisti iš I. I., gim.,1968-04-18, 32 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.