Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-06 · Administracinė byla Nr. eI3-1022-1066/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-04-06Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-06
Bylos Nr.
eI3-1022-1066/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03268-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Gediminas Užubalis (pirm.)
Pareiškėjas
UAB „Berlainių vėjas“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos agentūra
Administracinė byla Nr. eI3-1022-1066/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03268-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Berlainių vėjas“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „Berlainių vėjas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti Nr. 21R-598(AG-614/06-2019) (toliau – Sprendimas); 2) perduoti UAB „Berlainių vėjas“ 2019 m. rugsėjo 4 d. skundą „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo“ nagrinėti iš naujo.

2. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,1522 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas), inžinerinis statinys – 250 kW vėjo elektrinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Vėjo elektrinė) ir privažiavimo kelias, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 5 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180405-00019, kuriuo buvo konstatuota savavališka statyba, ir 2018 m. balandžio 9 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Pareiškėjai, įvykdžius Privalomąjį nurodymą, buvo išduotas 2019 m. gegužės 13 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-35-190513-00015 (toliau – ir Statybos leidimas, ir statybą leidžiantis dokumentas), kurį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) siekia panaikinti, nes yra gavęs Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. birželio 17 d. raštą (nuomonę) dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo.

Nesutikdama su Agentūros 2019 m. birželio 17 d. rašte išdėstyta nuomone, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija), kuri atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėjimui.

2.2. Paaiškino, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas turi būti panaikintas, nes priimtas klaidingai nustačius faktines aplinkybes. Pasak pareiškėjos, Komisijos padaryta išvada, kad Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, yra klaidinga. Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas buvo priimtas po Statybos leidimo pareiškėjai išdavimo – 2019 m. birželio 17 d. (Statybos leidimo išdavimo data – 2019 m. gegužės 13 d.), todėl jis ir negalėjo sudaryti jokių kliūčių Statybos leidimui gauti. Pareiškėja mano, kad Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas jai sukelia neigiamas teisines pasekmes todėl, kad jo pagrindu Departamentas ketina kreiptis į teismą dėl pareiškėjai jau išduoto Statybos leidimo panaikinimo. Pareiškėja iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus patikslintą ieškinį, kuriame prašoma panaikinti pareiškėjai išduotą Statybos leidimą. Tai patvirtina, kad Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas nėra tik nuomonė, nesukurianti jokių teisinių pasekmių, kaip teigia Komisija.

2.3. Taip pat pareiškėja skunde remiasi jau išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. eI-2072-595/2019, kurioje, pasak pareiškėjos, teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta teisė kreiptis dėl sprendimo apskundimo į išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Komisiją, kuri neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos skundo. Šioje administracinėje byloje teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu, sutiko su pareiškėjos ir atsakovės nurodytais argumentais, kad pareiškėja yra planuojamos ūkinės veiklos organizatorė (užsakovė), todėl jos teisė skųsti negali būti ribojama nuostata, kuri taikoma visuomenei ir suinteresuotai visuomenei, t. y. visai kitam poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviui. Pareiškėjos teigimu, ji taip pat yra laikytina planuojamos ūkinės veiklos organizatore (užsakove) pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, kaip ir pareiškėjos nurodytoje administracinėje byloje. Šiuo skundu pareiškėja skundžia Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja, prieš gaudama statybos leidimą Vėjo elektrinės rekonstrukcijai, privalėjo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo pagal minėto įstatymo nuostatas. Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas negali būti priskirtas nei vienai bylų kategorijai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme 20 straipsnio 2 daliai, kuriai netaikoma išankstinė nagrinėjimo ne teisme procedūra. Todėl, pareiškėjos nuomone, Komisija privalėjo priimti ir išnagrinėti pareiškėjos skundą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:

3.1. Agentūra 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (30.2)-A4E-2186 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo“ Departamentui pateikė tik savo nuomonę, kuri nėra statinio projektų sprendinių atitikties tikrinimas. Pareiškėjai Statybos leidimas išduotas 2019 m. gegužės 13 d., t. y. iki Agentūrai 2019 m. birželio 17 d. raštu pateikiant nuomonę, todėl niekaip negalėjo įtakoti Kretingos rajono savivaldybės sprendimui dėl Statybos leidimo išdavimo. Teigia, kad Agentūros minėtame rašte pateikta nuomonė neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktos individualaus administracinio akto sąvokos, taip pat tokiam aktui keliamų kitų reikalavimų. Minėtu raštu Agentūra nesukūrė pareiškėjai jokių konkrečių teisių ir pareigų, jis jam nėra privalomas, todėl, atsakovės nuomone, tai yra tarpinis raštas.

3.2. Dėl pareiškėjos skunde pateiktos administracinės bylos Nr. eI-2072-595/2019, kuria pareiškėja remiasi, paaiškino, kad nagrinėjamos administracinės bylos ir skunde pateikiamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi remtis pareiškėjos nurodyta byla. Agentūra sutinka su ginčijamu Komisijos Sprendimu, nes Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas yra tarpinis dokumentas, kuris pareiškėjos teisėms ir pareigoms neturėjo jokios įtakos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai Statybos leidimas jau yra išduotas, Agentūros 2019 m. birželio 17 d. rašte išdėstyta nuomonė Kretingos rajono savivaldybei priimant sprendimą dėl Statybos leidimo išdavimo įtakos neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. UAB „Berlainių vėjas“ nuosavybės teise priklauso: 0,1522 ha žemės Sklypas, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), jame esantis inžinerinis statinys – 250 kW vėjo elektrinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei privažiavimo kelias.

4.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė 2018 m. balandžio 5 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180405-00019, kuriuo buvo konstatuota savavališka statyba, t. y. pareiškėja savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, 2017 m. rugsėjo–spalio mėn., rekonstravo Vėjo elektrinę, esančią Sklype, pakeičiant statinio (pamato) laikančiąsias konstrukcijas kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas. Taip pat Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė pareiškėjai 2018 m. balandžio 9 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. spalio 6 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Departamentas priėmė 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. SDPN-30-181005-00036, kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. sausio 6 d.

4.3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 8 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI-3089-583/2019) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. birželio 6 d.

4.4. Pareiškėjai 2019 m. gegužės 13 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-35-190513-00015.

4.5. Pareiškėja 2019 m. liepos 31 d. kreipėsi į Departamentą dėl informacijos pateikimo ir jai buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. (16.17)2D-10277 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad Departamentas atliko UAB „Berlainių vėjas“ išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą. Patikrinimo metu buvo padaryta išvada, kad statybą leidžiančio dokumentas išduotas neteisėtai. Rašte taip pat nurodyta, kad Departamentas kreipėsi 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. 2D-7804 tarnybinės pagalbos į Agentūrą dėl išvados pateikimo ir Agentūra Departamentui 2019 m. birželio 17 d. pateikė išvadą Nr. (30.2)-A4E-2186. Departamentas taip pat nurodė, kad, atsižvelgęs į patikrinimo rezultatus, kreipsis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.

4.6. Pareiškėja kreipėsi į Komisiją dėl Agentūros 2019 m. birželio 17 d. pateiktos išvados Nr. (30.2)-A4E-2186 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo“, prašydama ją panaikinti, tačiau Komisija skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėjimui. Komisijos vertinimu, Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas yra tik tarpinis dokumentas, todėl jo nagrinėjimas yra nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

5. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama patikrinti priimto Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat prašydama perduoti jos 2019 m. rugsėjo 4 d. skundą „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo“ nagrinėti iš naujo.

6. Pareiškėja Komisijai skundžia Agentūros 2019 m. birželio 17 d. Departamentui pateiktą išvadą Nr. (30.2)-A4E-2186 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo“ (toliau – Išvada), teigdama, jog minėta Išvada nėra tik tarpinis dokumentas ir pareiškėjai sukelia neigiamas teisines pasekmes.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą).

Tuo pačiu pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Savo ruožtu administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011 Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).

Taigi, atsižvelgus į LVAT išaiškinimus, turi būti vertinamas ir priimtas aktas, jo priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (LVAT 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

8. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Agentūros Išvados turinį, matyti, kad Agentūra gavo Departamento prašymą suteikti tarnybinę pagalbą ir įvertinti UAB „MMG projektas“ 2019 m. parengto projekto „250 kW Vėjo elektrinės rekonstravimo projektas“, pagal kurį Kretingos rajono savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 13 d. išdavė pareiškėjai statybą leidžiantį dokumentą bei sprendinių atitiktį aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, taikomiems dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų privalomumo. Šioje Išvadoje Agentūra nurodė, kad ji pagal priskirtą kompetenciją įvertino šio projekto sprendinius ir jai pateiktos informacijos apimtyje pateikė savo nuomonę. Agentūra šioje Išvadoje taip pat išvardino teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu ji padarė išvadą, jog šiuo atveju turėtų būti atliekama atranka dėl poveikio vertinimo pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytą tvarką. Iš pateiktos Agentūros argumentacijos spręstina, kad minėta Agentūros Išvada tikrai nėra baigiama administracinė procedūra ir kad ši Išvada yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas statinio projektų sprendinių atitikties tikrinimo procedūroje. Tai akivaizdžiai patvirtina tai, kad Agentūra ne tik formuluoja Išvadoje, kad teikia nuomonę, bet ir pačioje išvadoje nurodo, jog, jos vertinimu, turėtų būti (o ne privalo) atliekama atranka dėl poveikio vertinimo. Taigi tokią išvadą galima traktuoti kaip rekomendacinio pobūdžio pateiktą informaciją, nes Agentūros nuomonė šiuo atveju tokiu būdu nėra statinio projektų sprendinių atitikties tikrinimas. Taip pat iš Išvados turinio aiškiai matyti, kad joje nėra suformuluota jokio privalomojo nurodymo (įpareigojančio patvarkymo) pačiai pareiškėjai, minėta Išvada netgi adresuota ne pareiškėjai, o Departamentui, taigi iš esmės ji negali sukurti pareiškėjai teisių ir pareigų ir savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, t. y. nelemia jos materialinių teisių ir pareigų. Pastebėtina ir tai, kad nors pateikta Agentūros nuomonė yra susijusi su pareiškėjos veikla (vėjo elektrinės rekonstravimu), tačiau tik priėmus galutinį sprendimą, pavyzdžiui, nuginčijus/panaikinus išduotą statybos leidimą ar priėmus sprendimą po atliktos atrankos dėl poveikio vertinimo, pareiškėjos teisinis statusas, atsiradus realiems teisiniams padariniams, gali pasikeisti. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui.

9. Pareiškėja taip pat mano, kad Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas jai sukelia neigiamas teisines pasekmes todėl, kad jo pagrindu Departamentas ketina kreiptis į teismą dėl pareiškėjai jau išduoto Statybos leidimo panaikinimo. Atsakydamas į šį pareiškėjos argumentą, teismas pažymi, kad tokiu teigimu pareiškėja iš esmės siekia iš anksto (prevenciškai) apginti savo teises, dar nesant jokio priimto konkretaus sprendimo. Pasak pareiškėjos, iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų pareiškėja gavo Departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus patikslintą ieškinį, kuriame, be kitų reikalavimų, teismo yra prašoma panaikinti pareiškėjai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėja turi teisę dalyvauti teisminiame procese ir teisminio nagrinėjimo metu ginti savo galimai pažeistas teises bei teisėtus interesus.

10. Skunde pareiškėja teigia, kad Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas buvo priimtas po Statybos leidimo pareiškėjai išdavimo – 2019 m. birželio 17 d. (Statybos leidimo išdavimo data – 2019 m. gegužės 13 d.), todėl jis ir negalėjo sudaryti jokių kliūčių Statybos leidimui gauti. Su kuo sutinka ir atsakovė atsiliepime, tvirtindama, kad pareiškėjai Statybos leidimas išduotas 2019 m. gegužės 13 d. iki Agentūrai 2019 m. birželio 17 d. raštu pateikiant nuomonę, todėl negalėjo įtakoti Kretingos rajono savivaldybės sprendimui dėl Statybos leidimo išdavimo. Teismas pritaria šiems argumentams, darydamas išvadą, kad pareiškėjai statybą leidžiantis dokumentas jau yra išduotas, o Agentūros 2019 m. birželio 17 d. rašte išdėstyta nuomonė (padaryta išvada) Kretingos rajono savivaldybei priimant sprendimą dėl jo išdavimo jokios įtakos neturėjo.

11. Dėl pareiškėjos argumento, kad teismas šiuo atveju turėtų remtis administracinės bylos Nr. eI-2072-595/2019 faktine situacija, teismas sutinka su atsakove, kad nagrinėjamos administracinės bylos ir skunde pateikiamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Šiose bylose faktiniai duomenys akivaizdžiai skiriasi – nėra analogiški nagrinėjamoje byloje pateiktiems faktiniams duomenims, o sprendžiami ir vertinami skirtingi dalykai. Pareiškėjos nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-2072-595/2019 teismas sprendė dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos priimto sprendimo ginčijimo kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją galimybės ir šioje byloje buvo pasisakyta dėl šios kategorijos bylų išimtinio priskirtinumo teismo kompetencijai. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra kilę iš planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso, poveikio reikšmingumo saugomoms teritorijoms nustatymo metu priimtų sprendimų (Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Taigi pareiškėjos nurodoma kaip neva aktuali šioje byloje teisminė praktika nėra ir negali būti teisiškai nereikšminga šioje byloje.

12. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad Agentūros Išvada kaip atskiras dokumentas pareiškėjos materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme yra tarpinis (procedūrinis) aktas, skirtas tik viešojo administravimo institucijos informacijai (nuomonei) kaip tarnybinei pagalbai kitai institucijai pareikšti. Taigi šioje situacijoje nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Komisijos Sprendimą, tuo pačiu tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo perduoti UAB „Berlainių vėjas“ 2019 m. rugsėjo 4 d. skundą „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo“ nagrinėti iš naujo.

13. Remiantis tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Agentūros Išvados panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Berlainių vėjas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis