Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „G“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims (skolininkui) N. Ž., (skolininko bendraturtei) A. Ž., antstolei A. L. dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotam asmeniui (skolininkui) N. Ž. teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, suinteresuotas asmuo teismui atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.

Suinteresuotam asmeniui (skolininko bendraturtei) A. Ž. teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, suinteresuotas asmuo teismui atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnis). Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininko sutuoktinės A. Ž. gaunamų pajamų ir sutuoktinių turimo turto dalis priklauso skolininkui. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Antstolė A. L. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įsiskolinimo ir sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko N. Ž. išieškotojos (pakeitus pradinę išieškotoją uždarąją akcinę bendrovę „f“) uždarosios akcinės bendrovės „G“ naudai. Skolininkas nedirba, asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Skolininkas N. Ž. ir suinteresuotas asmuo A. Ž. yra sutuoktiniai. Skolininko N. Ž. sutuoktinė A. Ž. dirba ir gauna darbo užmokestį. Antstolė 2019 m. gruodžio 10 d. areštavo skolininko N. Ž. sutuoktinės A. Ž. darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 1095,17 Eur bendroje sumoje. 2019 m. lapkričio 5 d. turto arešto aktu antstolė areštavo ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso N. Ž. ir A. Ž..

Antstolė pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolė 2020 m. sausio 20 d. siūlymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine nesudarę Vedybų (Povedybinės) sutarties. Kadangi duomenų, patvirtinančių, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų nutraukta, o jų turtas padalintas, nėra, todėl teismas sprendžia, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys skolininkas ir jo sutuoktinė A. Ž. nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad skolininkui N. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. Ž. priklauso ½ dalis A. Ž. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnis).

Pareiškime nustatyti konkrečios turto dalies naudojimosi tvarkos neprašoma. Teismo nuomone, pagal byloje esančius duomenis, konkrečios naudojimosi areštuotu nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatyti nėra galimybės. Todėl minėtas turtas paliktinas bendram sutuoktinių naudojimui (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina, kad nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nuosavybės forma nepasikeičia, ji lieka kaip ir buvo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. turtas lieka bendras. Yra nustatoma tik skolininko dalis bendrame turte, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. CK 4.90 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „G“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis sutuoktinės A. Ž. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Nustatyti, kad skolininkui N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei A. L..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.