Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus

viešame teismo posėdyje, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą ,,Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei A. J. dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas L. P. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašo: 1) pakeisti 2023 m. birželio 20 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio O. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu L. P.; 2) nustatyti atsakovės A. J. su nepilnamečiu O. P. bendravimo tvarką: A. J. turi teisę bendrauti su sūnumi O. P. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ne anksčiau kaip prieš dvi dienas suderinusi su L. P. atvykimo pas vaiką datą ir laiką; A. J. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi O. P. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir ugdymo režimą; 3) priteisti iš atsakovės A. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. P. po 290,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į vaiko tėvo L. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią ,,Swedbank”, AB iki paskutinės mėnesio dienos; 4) paskirti L. P. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo turimais duomenimis, atsakovei (duomenys neskelbtini) galimai smurtavus prieš nepilnametį sūnų, Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo žiniomis, būtent dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo atsakovė išvyko iš Lietuvos ir nuo tada su nepilnamečiu sūnumi nebendrauja, juo visiškai nesirūpina. (Duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės merės potvarkiu nepilnamečiui O. P. buvo nustatyta laikinoji globa, apgyvendinant Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre „Židinys“.

(Duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės merės potvarkiu nepilnamečiui O. P. laikinoji globa nutraukta, (duomenys neskelbtini) vaikas iš Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro „Židinys“ išvyko gyventi pas ieškovą ir nuolatos su juo gyvena, nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Ieškovas užtikrina nepilnamečio interesus atitinkantį gyvenamąjį būstą ir sąlygas bei visapusišką sūnaus globą ir ugdymą. Atsakovė visiškai nevykdo įstatyminės vaiko globėjos funkcijų, palikusi nepilnametį vaiką išvyko iš Lietuvos ir nuolatos čia negyvena.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad ieškovas nedarys kliūčių atsakovei dalyvauti vaiko auklėjime, tačiau siekiant išvengti konfliktinių situacijų dėl bendravimo tvarkos, nustatytina konkreti atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovė bendrauja su vaiku pagal ieškinio reikalavimuose nurodytą tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį reiktų bent 700,00 Eur, šią sumą sudaro: maistas 300,00 Eur, apranga 70,00 Eur, sveikatos priežiūrai apie 60,00 Eur, higienos, buities prekėms, namų apyvokos daiktams apie 60,00 Eur. ugdymo ir lavinimosi priemonėms apie 50,00 Eur, būsto išlaidoms, tenkančioms vaiko daliai apie 90,00 Eur; gimtadieniui, kitoms šventėms, laisvalaikiui ir pramogoms apie 30,00 Eur, kitoms išlaidoms apie 40,00 Eur.

Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į nuo 2025 m. sausio mėn. ieškovo gaunamas išmokas vaikui (113 Eur), kurios įskaičiuojamos į vaiko poreikių tenkinimo išlaidas, atsakovė sūnaus išlaikymui turėtų skirti bent po 290 Eur (700 Eur - 113 Eur : 2 = 293 Eur) kas mėnesį. Ieškovas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) bute, registruotas Užimtumo tarnyboje, verčiasi veikla pagal verslo liudijimą, nuo 2025 m. sausio mėn. pradėjo gauti išmokas vaikui po 113 Eur. Pagrindinė vaiko išlaikymo finansinė našta tenka ieškovui, tačiau vienas, be atsakovės prisidėjimo, jis nepajėgus užtikrinti savo nepilnamečio vaiko poreikių. Ieškovui nežinoma atsakovės turtinė padėtis, tačiau ji yra (duomenys neskelbtini), todėl kaip sąžininga ir rūpestinga mama, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad galėtų teikti išlaikymą savo vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.

Ieškovas, jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, pagrindė teisiniais argumentais. Nurodė, kad atsakovė bylos eiga nesidomėjo, sūnumi taip pat nesidomi, nebandė kontaktuoti.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, bylos eiga nesidomėjo, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovo ir atsakovės šeima Skyriui žinoma. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, vaiko tėvo L. P. šeimai laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Vaiko motinos A. J. šeimai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo taikoma atvejo vadyba. Skyriuje gauta pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, administracinių nusižengimų registro duomenimis, šalys metų laikotarpyje administracine tvarka dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams nėra bausti.

Skyriaus specialistas (duomenys neskelbtini) lankėsi ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad butas, kuriame jis gyvena, yra (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių, su visais patogumais. Buto gyvenamasis (naudingasis) plotas – (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga, švaru, jame yra visi reikiami daiktai, baldai, buities prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, žaisti, ilsėtis, ugdytis. Pokalbio su Skyriaus specialistu metu, ieškovas nurodė, kad jis su sūnumi sutaria gerai, jų emocinis ryšys stiprus, jam auklėjant vaiką sunkumų nekyla, rūpintis sekasi gerai, sūnaus ugdymusi, sveikata ir savijauta domisi, bendrauja su vaiko mokytojais, jis su sūnumi užsiima bendromis veiklomis, kartu žaidžia stalo žaidimus, žiūri animacinius filmukus, filmus, visada padeda paruošti mokykloje užduotus namų darbus. Ieškovas nurodė, kuomet sūnus buvo globojamas, jis visą laiką su juo bendravo, domėdavosi jo savijauta, mokslais, nuvykdavo vaiko aplankyti. Ieškovo teigimu, vaiko motina, po (duomenys neskelbtini) su sūnumi nebendrauja, vaiku visiškai nesidomi, šiuo metu gyvena užsienyje. Ieškovas bandė su ja susisiekti, tačiau ji neatsiliepia, neperskambina, teismui ieškinyje pareikštus reikalavimus palaiko visiškai. Apsilankymo šeimoje metu, buvo susitikta su nepilnamečiu O. P., kuris sakė, kad su tėvu sutaria labai gerai, gyventi su juo patinka. Berniukas pasakojo, kad kai jis gyveno vaikų globos namuose, tėvas su juo nuolat bendravo, domėdavosi juo, dažnai atvažiuodavo jo aplankyti, visada atveždavo lauktuvių. Vaikas savo tėvą myli ir nori su juo gyventi. O. P. apie metus laiko su motina visiškai nebendrauja, nes motina jį mušė. Nurodė, kad kai jis gyveno pas motiną, būdavo nuolat skriaudžiamas, motina jį mušdavo, šaukdavo ant jo, su ja gyventi nepatiko, bendrauti nenori. Išvadoje nurodyta, kad Gyventojų registro duomenimis, atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Skyriaus specialistui kelis kartus bandžius susisiekti su atsakove turimu telefono numeriu, nepavyko. Atsakovei buvo išsiųsta trumpoji SMS žinutė, tačiau ji neatrašė ir neperskambino dėl ko nuomonė neišklausyta, atsakovei gyvenant užsienio valstybėje gyvenimo sąlygos neištirtos.

Skyrius 2025 m. vasario 14 d. gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kad O. P. nuo (duomenys neskelbtini) lanko šią ugdymo įstaigą. Vaikas ugdymo įstaigą lanko gerai, noriai dalyvauja organizuojamuose renginiuose, išvykose ir kitose veiklose. Berniukas į mokyklą atvyksta visada tvarkingas, švariai aprengtas, turi visas ugdymuisi reikalingas priemones. O. P. ugdymo įstaigoje turi daug draugų, adaptavosi lengvai. Vaikas yra mandagus, draugiškas ir paslaugus, iškilus nesėkmei, geba pats spręsti problemas. O. P. rūpinasi jo tėvas, kuris nuolat domisi vaiko savijauta ugdymo įstaigoje, vaiko ugdymosi rezultatais, stengiasi, kad vaiko gauti rezultatai būtų kuo geresni, vaiko motina nepilnamečiu nesidomi. Skyriaus nuomone, ieškovo reikalavimas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, pateiktas nepilnamečio vaiko interesais ir jiems neprieštarauja, Skyrius neturi duomenų, kad ieškovas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, negebėtų tinkamai rūpintis sūnumi. Skyriaus nuomone, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškovo iš atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neprieštarauja geriausiems vaiko interesams ir poreikiams. Vertinant Skyriuje turimą informaciją apie šeimą, mano, jog prašoma nustatyti bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu įstatyminiu atstovu neturėtų pakenkti geriausiems vaiko interesam.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad vaikas nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su tėvu, šiuo metu motina vaiko gyvenime nedalyvauja. Atsakovė bendrauti su vaiku nesiekia, savo interesų negina, vadinasi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Ieškovas vaiku rūpinasi tinkamai, gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų geriausius vaiko interesus. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta ir atitinkanti vaiko interesus, išlaikymas turi būti priteisiamas, vaiko poreikiai nurodyti realūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko O. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria išspręsti nepilnamečio vaiko O. P. gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimai. Pagal minėtą teismo patvirtintą taikos sutartį, nepilnamečio O. P. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina (atsakove) A. J., vaiko tėvui (ieškovui) įsipareigojus mokėti 170,00 Eur išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje, ieškovas prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą bei priteistą išlaikymą, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisiant iš atsakovės sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 290,00 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės, nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovė atsiliepimo, prieštaravimų dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų nepateikė. Skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus. Skyriaus atstovui bendraujant su šalių nepilnamečiu sūnumi, jis nurodė, kad gyvenimo sąlygos tėvo namuose yra geros, su tėvu sutaria gerai ir norėtų gyventi kartu su juo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta teismo procesiniu spendimu (Nutartimi). Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 4 dalimi, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-308/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad nepilnametis šalių sūnus nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su juo, nuo (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Atsakovė prieštaravimų, kad šiuo metu šalių nepilnametis sūnus gyvena su tėvu nepareiškė, vaiku nesirūpina, yra nusišalinusi. Skyriaus išvadoje nurodytais duomenimis, ieškovas užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi juo, šalių nepilnametis vaikas išsakė pageidavimą gyventi kartu su tėvu (ieškovu). Teismo iniciatyva išreikalautais Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį, piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ir pareigomis.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja sąlygos, sudarančios pagrindą vaiko gyvenamajai vietai pakeisti. Teismas sprendžia, kad esminis aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove pasikeitimas byloje įrodytas, šis ieškovo reikalavimas atitinka vaiko interesus, todėl reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu tenkinamas (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, yra pagrindas spręsti ir išlaikymo vaikui iš atsakovės priteisimo klausimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 290,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 700,00 Eur, šią sumą sudaro: maistas 300,00 Eur, apranga 70,00 Eur, sveikatos priežiūrai apie 60,00 Eur, higienos, buities prekėms, namų apyvokos daiktams apie 60,00 Eur. ugdymo ir lavinimosi priemonėms apie 50,00 Eur, būsto išlaidoms, tenkančioms vaiko daliai apie 90,00 Eur; gimtadieniui, kitoms šventėms, laisvalaikiui ir pramogoms apie 30,00 Eur, kitoms išlaidoms apie 40,00 Eur.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, ugdymui ir pan., pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas, kadangi šie poreikiai yra kasdieniai ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Ieškovas nurodė, kad atsakovė visiškai nesirūpina šalių nepilnamečiu vaiku. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų, didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių neįrodinėjo. Įrodinėjimo pareigos atsakovė neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigas ir pasekmes neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigas teismas šalims buvo išaiškinęs 2025 m. vasario 21 d. teismo nutartimi.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingo amžiaus, ieškovas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) bute, verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą.

Teismo iniciatyva išreikalautais duomenimis, atsakovės vardu registruota 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 99/295 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 gyvenamojo namo su priklausiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Atsakovė jokių duomenų apie jos gaunamas pajamas, turimą turtą nepateikė. Teismo iniciatyva išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir darbo ministerijos išrašo duomenimis (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), teismas neturi. Tikslių duomenų apie atsakovės pajamas ieškovas negalėjo nurodyti, tačiau nurodė, kad atsakovė yra darbingas asmuo, neturintis sveikatos sutrikimų, ribojančių galimybes dirbti.

Atsižvelgiant į pateiktus ir teismo iniciatyva gautus duomenis apie ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog šiuo metu šalių finansinės galimybės išlaikyti nepilnametį sūnų O. P. yra panašios.

Ieškovas nurodė šiuos vaiko poreikius: maistas 300,00 Eur, apranga 70,00 Eur, sveikatos priežiūrai apie 60,00 Eur, higienos, buities prekėms, namų apyvokos daiktams apie 60,00 Eur, ugdymo ir lavinimosi priemonėms apie 50,00 Eur, būsto išlaidoms, tenkančioms vaiko daliai apie 90,00 Eur; gimtadieniui, kitoms šventėms, laisvalaikiui ir pramogoms apie 30,00 Eur, kitoms išlaidoms apie 40,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog sūnus nešioja regėjimą koreguojančius akinius.

Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys jo amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovo nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikio veiklai, sveikatos priežiūrai ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl vertinama, kad ji turi galimybę ir yra pajėgi teikti savo nepilnamečiui vaikui prašomą išlaikymą, užtikrinantį vaiko poreikius. Primintina, kad atsakovė, susilaukdama vaiko, kartu prisiėmė ir socialinę pareigą jį išlaikyti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 038 Eur, atskaičius mokesčius – 777,39 Eur. Įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (122,50 Eur nuo 2025 m. sausio 1 d.), orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 327,45 Eur ((777,39 Eur – 122,50 Eur) / 2).

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaikais, šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 290,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškinama, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms esminėms aplinkybėms.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Ieškovas prašo nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. P. tvarką, nustatant, kad atsakovė turi teisę bendrauti su sūnumi O. P. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ne anksčiau kaip prieš dvi dienas suderinusi su L. P. atvykimo pas vaiką datą ir laiką, taip pat atsakovė turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi O. P. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir ugdymo režimą.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovo, jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė šiuo metu neskiria laiko bendravimui su vaiku, ieškovas, siekiant ateityje išvengti konfliktinių situacijų dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, prašo teismo nustatyti bendravimo tvarką.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 160-378/2019, 34 punktas).

Teismas, išanalizavęs ieškovo prašomą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie atsakovės vengimą palaikyti nuolatinį glaudų ryšį su sūnumi, daro išvadą, jog ieškovo ieškinyje pasiūlyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų šalių nepilnamečio vaiko interesus, kadangi jos įgyvendinimas, atsižvelgiant į konkrečias susiklosčiusias aplinkybes, šalių gali būti koreguojamas bendru sutarimu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bendravimo tvarka tarp atsakovės ir nepilnamečio sūnaus, nustatytina pagal ieškovo ieškinyje nurodytas bendravimo sąlygas.

Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys, jog geriausias būdas bendrauti su nepilnamečiais vaikais yra geranoriškai šalims susitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, atsižvelgiant į konkrečias kasdienines situacijas, kurių teismo sprendimu nėra įmanoma prognozuoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. sausio 17 d. sprendimu Nr.ATS-2025-01642, ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškinio reikalavimus tenkinus visiškai iš atsakovės valstybei priteistinas už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis – 300,00 Eur (111,00 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, 111,00 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 78,00 Eur už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo) (žyminį mokestį atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660).

Ieškovui šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. sausio 17 d. Sprendimu dėl teisinės pagalbos teikimo buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal pateiktą 2025 m. vasario 26 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nustatyta, jog valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro – 250,00 Eur. Ieškinio reikalavimus tenkinus visiškai, ši suma priteistina iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). (Šią sumą atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą vykdyti (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, atsižvelgęs geriausius vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti sklandžią nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku įgyvendinimo tvarką, nusprendžia sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, t. y. iš karto, priėmus ir paskelbus teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 00 centų) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo 2025 m. sausio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą atsakovei A. J. pavestina mokėti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią ,,Swedbank”, AB iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos.

Paskirti ieškovą L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant, jog atsakovė A. J. turi teisę bendrauti su sūnumi O. P. jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ne anksčiau kaip prieš dvi dienas suderinusi su L. P. atvykimo pas vaiką datą ir laiką; atsakovė A. J. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi O. P. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir ugdymo režimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 centų) žyminio mokesčio (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 centų) (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalis, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.