Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-38-847/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
1-38-847/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valentina Paliulionienė
Nukentėjusysis
M. L.
Kaltinamasis
E. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-38-847/2012(Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00384-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10; 1.2.4.8.3 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 17 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė,sekretoriaujant Linai Strautininkienei,dalyvaujantprokurorei Danutei Šleivaitei,gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui,nukentėjusiosiojo M. L. įstatyminei atstovei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

E. L. 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), būdamas savo namų kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas sūnui M. L., gim. (duomenys neskelbtini), vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam M. L. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka LR BK 140 str. 2 d.

E. L. kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2011-09-28 apie 14 val. grįžo su buvusia žmona ir vaikais į (duomenys neskelbtini), namo, buvo išgėręs, bevažiuojant kilo ginčas, dėl ko neprisimena. Išlipęs susistumdė su sūnumi M., tačiau smūgio jam nesudavė. Kaltu prisipažįsta dėl to, kad pastūmė sūnų, norėjo jam trenkti, bet nepataikė. Anksčiau ir dukras skriaudė, dabar su sūnumi pasipyksta. Neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl sugrįžo gyventi pas buvusią žmoną. (Duomenys neskelbtini) gyveno pas mamą, tačiau ji nenori, kad jis ten gyventų, liepia susirasti darbą, o darbo neranda. Liudytojai ir nukentėjusiojo atstovei R. L. davus parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad sūnui sudavė, tačiau ne delnu, o kumščiu.

Kaltinamojo kaltė taip pat įrodinėjama liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusiojo atstovė ir liudytoja R. L. parodė, kad su kaltinamuoju santykiai komplikuoti, jis 2011 m. gruodžio 27 d. grįžo aplankyti vaikų ir liko gyventi. Įvykio dieną kaltinamasis gėrė, jis pasiėmė vaikus iš mokyklos, kartu važiavo ir E.. Vaikai mašinoje apsipyko. Grįžus namo, prie mašinos galo susikivirčijo A. ar M. su tėvu, nes tėvas norėjo šerti M., bet jis pasislėpė liudytojai už nugaros ir jam nuo tėvo smūgio kaktoje buvo likusi tik dėmė, nes trenkė nesmarkiai. Tuomet su vaikais nuvyko į policiją ir parašė pareikšimą. M. verkė, sakė, jog jam skauda. Kai susikivirčija tėvas, puola ir M. ir tėvas, reikia juos skirti. M. turi lengvą protinį atsilikimą. Nenori, kad pas juos gyventų L., nori, kad teismas jį iškeldintų iš namų, nes vaikai išlaiko tėvą. Gyvena mamos sodyboje, ūkis registruotas mamos vardu, samdo darbininkus ūkio darbams, nes E. L. prie darbų neprisideda. Vaikai tėvą veja iš namų. Matė, kad kaltinamasis sudavė smūgį M., sudavė smūgį kumščiu ar ranka, sudavė vieną kartą, sūnus pasislėpė man už nugaros. Kaltinamojo elgesys šeimoje nepasikeitė, jis pasakė, jog greičiau liudytoja gaus peilį po kaklu, nei jam policiją iškvies. Išsituokę apie 4 metus, žino, kad kaltinamasis turi lengvą protinį atsilikimą.

Liudytoja A. L. parodė, kad 2011-09-29 d. važiavo iš mokyklos namo, tėtis buvo apygirtis, mašinoje jis su M. susiginčijo. Išlipus tėtis ėmė mojuotis kumščiais, M. ją gynė, tėčiui kažkas nepatiko ir jis ėmė rėkti ant brolio. Tėvas sudavė broliui smūgį į smilkinį. Broliui nuo smūgio toje vietoje buvo raudona. Tėtis M. sudavė vieną ar du kartus, šito gerai nepamena. Brolis skundėsi, kad jam skauda galvą. Buvo geriau, kai tėtis gyveno ne su jais. Nesutaria su tėčiu ir kai jis būna blaivus.

Liudytoja V. L., parodė, kad tėtis su vaikais nebendrauja. Įvykio dieną grįžus iš mokyklos tėtis užsipuolė sesę ar brolį. Brolis susinervino, jį gynė mama. Tėtis nesudavė M..

Pagarsinus liudytojus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji paaiškino, kad tuo metu prisiminė geriau ir sakė tiesą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), surašytoje 2011-10-04, nurodyta, kad M. L. apžiūros metu sužalojimo žymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (b.l. 6).

Byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Įtariamojo E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors E. L. parodė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau iš pradžių aiškino, kad nukentėjusįjį tik pastūmė, tik vėliau, išklausęs liudytojos R. L. parodymus, prisipažino sudavęs smūgį sūnui. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

E. L. neteistas (b.l. 41), tačiau 2008-03-27 Biržų rajono apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukė baudžiamąją bylą dėl V. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo (LR BK 140 str. 1 d.) susitaikius su nukentėjusiąja (b.l. 86-87), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas (b.l. 47-48), Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos medicininiame pažymėjime nurodoma, kad yra įrašytas į PSC įskaitą. (b.l. 54), Vabalninko seniūnijos seniūnės rašte dėl charakteristikos nurodoma, kad E. L. Vabalninko seniūnijoje niekada nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, apie jį jokių duomenų neturi ir charakterizuoti negali (b.l. 51). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. L. konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, tačiau dėl to jis galėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdį ir galėjo visiškai savo veiksmus valdyti. Jis gali visiškai suvokti savo veiksmus ir gali visiškai juos valdyti. Šiuo metu taikyti priverčiamąsias medicinos priemones jam nereikalinga (b.l. 63-64).

Teismas neturi alternatyvos parinkdamas kaltinamajam bausmės rūšį, nes tik tokia bausmė numatyta LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje, tačiau skirdamas laisvės atėmimo bausmę atideda jos vykdymą, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, nes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą ir įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo, paskirti baudžiamojo poveikio priemones - dalyvauti smurto elgesį keičiančiose programose ir draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos vienerių metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Iš E. L. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR BPK 103 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti ją laisvės atėmimu 1 metams.

Remiantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvauti smurto elgesį keičiančiose programose ir draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos vienerių metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš E. L. 15,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Valentina Paliulionienė