Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-81-870/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-08
Bylos Nr.
1S-81-870/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22938-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė, Virginija Liudvinavičienė, Justas Namavičius
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-81-870/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22938-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 2.5.19; 2.5.21 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Justo Namavičiaus,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, kuria nuteistojo A. M. prašymas dėl bausmės švelninimo atmestas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 11 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 3 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjęs ir yra vykdomas, t. y. nuteistasis A. M. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. vasario 10 d. gautas nuteistojo A. M. prašymas peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendį atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistojo A. M. prašymas atmestas. Apygardos teismas nurodė, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Nuteistasis A. M. skunde prašo sušvelninti jo teisinę padėtį, atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir kitas įstatymo nuostatas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nuteistasis nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, atliktu įrodymų vertinimu. Jis teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis paremta teisėjų vidiniu įsitikinimu, o ne medicinos ekspertų išvadomis. Net du teismo medicinos ekspertai negalėjo nurodyti tikslios smegenų traumos atsiradimo priežasties. Pirmosios instancijos teismas įvertino tik tų straipsnių pakeitimus, už kuriuos jis yra nuteistas. Pasak nuteistojo, apygardos teismas nutylėjo kitus BK pasikeitimus, įsigaliojusius nuo 2025 m. vasario 1 d., pvz., BK 54 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis mano, kad jis yra diskriminuojamas, nes šiuo metu teisiamiems asmenims galima taikyti 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus ir jiems galima skirti švelnesnę nei vidurkis bausmę, o nuteistojo A. M. atveju buvo paskirtas bausmės vidurkis, kadangi jis neprisipažino. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį įstatymas turi grįžtamąją galią.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, peržiūrėjęs bylos medžiagą, skundžiamą apygardos teismo procesinį sprendimą ir įvertinęs nuteistojo skundo argumentus bei pasikeitusį teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs nuteistojo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir įvertinęs po to sekusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką.

8. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK bendrosios ir specialiosios dalies atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimų bei BK papildymo atitinkamais straipsniais įstatymai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, buvo pakeista 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarka) nurodyta, kad BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

9. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamuoju įstatymu, švelninančiu asmeniui paskirtą bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

10. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad BK 129 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnio nuostatos 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais nebuvo keičiamos, todėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui Įstatymu priimti BK pakeitimai įtakos neturi.

11. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. buvo keičiamos bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 ir 61 straipsniuose, tačiau apygardos teismas teisingai nurodė, kad Įstatymo pakeitimai nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių. Kaip minėta, Įstatymo nuostatos, keičiančios BK bendrojoje dalyje įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles, taikomos tik tiems nuteistiesiems, kurių baudžiamoji byla nėra baigta nagrinėti, t. y. kuri nagrinėjama pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos arba kasacinės instancijos teismuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. M. buvo apskundęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendį apeliacine ir kasacine tvarka. Šiuo metu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, yra įsiteisėjęs ir vykdomas, t. y. nuteistasis A. M. atlieka jam paskirtą subendrintą 11 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši baudžiamoji byla nuteistojo A. M. atžvilgiu baigta nagrinėti visų instancijų teismuose, todėl nėra pagrindo taikyti nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK bendrosios dalies nuostatų, susijusių su bausmės skyrimu (nuteistojo A. M. nurodomą BK 54 straipsnį). Taip pat nėra galimybės nuteistajam A. M. taikyti BK 61, 62, 65, 75 straipsnių, nes šios BK nuostatos turi ribotą grįžtamąją galią.

12. Nuteistojo A. M. skunde nurodyti argumentai dėl įrodymų vertinimo bei keliamos abejonės teismų priimtais sprendimais nenagrinėjami, nes teismas, nagrinėdamas prašymus dėl bausmių švelninimo ar kitokiu būdu nuteistųjų teisinės padėties lengvinimo, iš naujo neatlieka jau įsiteisėjusiame nuosprendyje įrodymų vertinimo ir nesprendžia nuteistojo kaltės klausimo.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėVirginija LiudvinavičienėJustas Namavičius