Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. J., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, O. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo reikalavimų tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po jos mamos mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jos paveldimą turtą, pareiškėja šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke. Teismas abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais neturi pagrindo, taigi pripažįsta, kad pareiškėja po jos mamos G. T. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius veiksmus, siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, ir priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pateikto Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, po G. T. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą sudarė ½ dalis 0,3400 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) taip pat ½ dalis 0,3900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 1,0700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja priėmė G. T., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.