Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui S. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. B., AB „Panevėžio energija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 2 744,92 Lt turtinę žalą, 3 000 Lt neturtinę žalą, 11,90 Lt išlaidas vaistams ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009-12-31 buvo užlietas jai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vandens nuotėkis buvo iš aukštu aukščiau gyvenančio atsakovui priklausančio buto. Su atsakovu dėl žalos atlyginimo bandė tartis, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė atlyginti padarytą žalą teigdamas, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, o dėl susidėvėjusių santechnikos įrenginių ir vamzdžių. Jos užsakymu 2010-01-12 UAB „Langaza“ atliko užlieto buto remonto darbų išlaidų paskaičiavimą ir sudarė lokalinę sąmatą. Užlieto buto remonto darbų ir išlaidų sąmatinė vertė yra 2 744,92 Lt. Taip pat prašė priteisti 3 000 Lt neturtinės žalos, kadangi dėl patirtų negatyvių emocinių ir dvasinių išgyvenimų susijusių su buto užliejimu jai pablogėjo sveikata.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių, kad ieškovei žala padaryta dėl jo kaltės ir dėl jam priklausančio turto (vamzdynų) gedimo. Nurodė, jog nėra ieškovei žalą padariusio vamzdyno savininkas, todėl jam neatsiranda pareiga atlyginti žalą CK 6.266 str. pagrindu. Nurodė, jog ieškinys grindžiamas lokalinėmis sąmatomis, tačiau nepateikti įrodymai, kad 2009-12-31 buvo padaryti tokie sugadinimai, kurie nurodyti šiose sąmatose. Taip pat nepateikta įrodymų, kad ieškovė pageidaujamus remonto darbus atliks pagal šias sąmatas. Nurodo, jog nesant įstatyminio pagrindo negalimas neturtinės žalos atlyginimas.

Tretysis asmuo AB „Panevėžio energija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso šilumos tinklai iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pastato viduje esantis vamzdynas kaip ir kita namo bendro naudojimo sanitarinė-techninė ir kita įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų savininkams. Sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįsta.

Tretysis asmuo V. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Zarasų r. apylinkės teismas 2010-06-23 sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo S. S. 2 744,92 Lt turtinės žalos buto remontui, 11,90 Lt už vaistus, 500 Lt neturtinės žalos ir 98 Lt žyminio mokesčio ieškovei N. M.; bei 89,75 Lt pašto išlaidų valstybei.

Dėl atsakomybės už padarytą žalą

Teismas nustatė, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini); atsakovas S. S. tame pačiame name (duomenys neskelbtini) bute, kuris yra virš ieškovės buto. 2009-12-31 atsakovo buto tualete dėl trūkusios vandens nutekėjimo žarnelės įvyko vandens nutekėjimas į ieškovės butą. Pats atsakovas pripažino, kad vandens nutekėjimas įvyko iš jo buto, tai įrodyta liudytojų parodymais. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nes trūko sriegis žarnelės, kuria karštas vanduo iš jo buto tiekiamas kaimynei V. B., todėl žalą ieškovei turi atlyginti V. B.. Kaip patvirtino pats atsakovas, buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu vandentiekis buvo sutvarkytas taip, kad iš jam priklausančio buto žarnelėmis buvo tiekiamas vanduo į kaimyninį butą, kuriame gyvena V. B.. Apžiūrėjus V. B. butą nustatyta, kad jos bute vandentiekio vamzdžiai stacionarūs, metaliniai, pritvirtinti prie kapitalinės sienos, kuri skiria jos ir S. S. butą, yra vandens užsukimo kraneliai ir vandens apskaitos skaitikliai. Atsakovas yra buto/patalpos (duomenys neskelbtini) savininkas, o buto/patalpos (duomenys neskelbtini) valdytojas, todėl turi rūpintis savo turtu. Šiuo atveju jis, kaip ieškovės buto viršuje esančių patalpų savininkas, nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, nes esanti vandens tiekimo žarnelė jo bute trūko ir dėl to buvo užlietas ieškovės butas. Teismas konstatavo, jog byloje taikytinas CK 6.266 str., reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo, todėl žalos atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovo. Tretysis asmuo V. B. negali atsakyti už netvarkingą vandentiekį atsakovo bute, nes ji nėra šios patalpos savininkė ar valdytoja.

Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio

Ieškovė prašo žalos atlyginimui priteisti 2 744,92 Lt, ši suma grindžiama lokaline sąmata. Atsakovas buto remonto žalos dydį ginčijo socialinio draudimo, pelno, pridėtinių išlaidų ir PVM mokesčio dalyje. Atlikęs ieškovės buto apžiūrą teismas sprendė, kad sąmatoje nurodytas remontuojamo objekto darbų būtinumas pasitvirtino. Be to, sąmatoje nurodytų darbų vertė nelaikytina neprotinga, nes remontuojant užlietą dalį, neišvengiamai tenka atlikti visos patalpos sienų, lubų apdailos darbus, todėl ieškovei priteista žala 2 744,92 Lt dydžio.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovė prašo priteiti 3 000 Lt neturtinės žalos, nes vandens nutekėjimas įvyko 2009-12-31, dėl šio įvykio ji su vaikais deramai negalėjo sutikti Naujųjų metų; patyrė didžiulį dvasinį ir emocinį sukrėtimą. Teismas pažymėjo, kad CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala priteisiama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas nustatė, kad ieškovė psichiatro kabineto įskaitoje įrašyta nuo 2002 m. Pas psichiatrą lankėsi 2010-01-04 ir 2010-01-25. Jai diagnozuotas vidutinio sunkumo pasikartojantis depresijos epizodas, skirtas ambulatorinis gydymas. Ieškovės butas buvo užpiltas Naujųjų metų sutikimo išvakarėse, dėl to ji patyrė dvasinį ir emocinį išgyvenimą ir tai atsiliepė ieškovės, sergančiai depresija, psichinės sveikatos būklei, todėl ieškovei priteistina neturtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos turtinės žalos dydį, ieškovės sveikatos būklę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovė gydymui pirko vaistus, todėl jai priteistina 11,90 Lt už medikamentus. Iš atsakovo S. S. priteista 98 Lt žyminio mokesčio ieškovei ir 89,75 Lt pašto išlaidų valstybei.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Zarasų r. apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą dalyje dėl ieškinio tenkinimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino CK 6.266 str. 1 d. normą, kurios taikymui svarbu nustatyti, dėl kokio objekto, numatyto CK 6.266 str. 1 d. trūkumų atsirado žala ieškovės turtui. Nurodo, jog byloje padaryta pagrįsta išvada, kad ieškovės butas buvo užlietas trūkus apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame buto tualete įrengto įvado, kuriuo iš stacionaraus karšto vandens stovo (kuriuo naudojasi visi namo gyventojai) tiekiamas karštas vanduo į kitą butą, guminei žarnelei. Liudytojai patvirtino, kad guminė žarnelė ties sriegiu trūko dėl gamyklinio broko; žarnelę pirko tretysis asmuo V. B.. Apelianto teigimu, teismas turėjo svarstyti, ne kas yra buto, kuriame yra karšto vandens stovas įvadas, savininkas, bet kas yra konstrukcijos savininkas. Apelianto nuomone, byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad įvadas, kuriame įmontuota guminė žarnelė yra V. B. priklausančio buto antraeilis daiktas. Taip pat teismas nevertino fakto, kad namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą vykdo tretysis asmuo AB „Panevėžio energija“. Apelianto atsakomybę teismas kildino iš delikto, tačiau civilinė atsakomybė galima tik esant visoms keturioms būtinosioms jos sąlygoms. Teismas nenustatė, kad žala galėjo atsirasti dėl apelianto nerūpestingo ir aplaidaus naudojimosi savo turtu, priešingai, esant įrodymams, kad žalą sukėlė trečiajam asmeniui V. B. priklausantis turtas, ieškinys turėjo būti atmestas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes, tačiau teismas rėmėsi niekuo nepagrįsta prielaida, kad būtent apeliantui teko pareiga rūpintis įvadu, kuriuo tiekiamas karštas vanduo į gretimą butą, be to tokia prielaida prieštarauja nuosavybės teisės esmei. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovė žalos padarymą ir atlyginimą siejo ne su apeliantui priklausančio buto trūkumais, o su vamzdyno, kuriuo tiekiamas vanduo į kaimyninį butą trūkumais. Apelianto teigimu, nepaskyrus byloje ekspertizės, liko neišsiaiškinta, kokie realiai apgadinimai ieškovės butui padaryti 2009-12-31 užliejus butą. Visiškai tenkindamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas netinkamai vertino pateiktas sąmatas; neįvertinta, kad ieškovė siekia pagerinti savo butą. Pažymi, jog neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais, ieškinyje neįvardintas nei vienas įstatymas, kuris numatytų, kad dėl vamzdyno avarijos turi būti atlyginama ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, todėl atmestų reikalavimų dalyje iš ieškovės turėjo būti priteistos apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos, teismas pažeidė CPK 93 str. 2 d. reikalavimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmoje ir apeliacinėje instancijoje. Atkreipia dėmesį, kad atsakomybė kyla ne tik objekto savininkui, bet ir valdytojui, todėl apelianto teiginys, kad už padarytą žalą turėtų atsakyti tretysis asmuo V. B. nepagrįstas. Nurodo, jog byloje nepateikta įrodymų, kad guminė žarnelė brokuota. Ieškovės teigimu, CK 6.266 str. įtvirtintos ne keturios, o trys deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų – nustatyta atsakomybė be kaltės. Nurodo, jog tai, kad buvo padaryta žala, byloje pateikta pakankamai įrodymų, be to apeliantas neginčija žalos padarymo. Pažymi, jog ekspertizė skiriama ne visais atvejais, kuomet asmeniui padaroma tam tikra žala, tik tais, kuomet jos dydis nėra aiškus. Sudarytos ir pateiktos lokalinės sąmatos padarytos žalos remonto darbams atlikti neprieštarauja įstatymams. Apeliantas neteisingai supranta neturtinės žalos atlyginimą; šiuo atveju, atlygintina neturtinė žala padaryta asmens sveikatai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).

Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo CK 6.245, 6.250, 6.263, 6.266 str. numatytais pagrindais, tačiau, nors ji nurodė kaip vieną iš savo reikalavimų CK 6.266 str. (pastatų, statinių savininko (valdytojo) atsakomybė), ieškinyje išdėstytos žalos padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė kildina atsakovo civilinę atsakomybę iš delikto (CK 6.263 str.). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje taikytinos CK 6.266 str. nuostatos, tačiau sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl atsakovo S. S. civilinės atsakomybės už padarytą žalą.

CK 2.263 str. 1 d. įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė yra galima esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Pagal CK 6.248 str. 1 d. skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį – turi įrodyti ieškovas, jos nėra preziumuojamos. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatytus faktus – kad 2009-12-31 apie 16 val. ieškovės N. M. butas buvo užlietas iš atsakovo S. S. buto, esančio virš ieškovės buto ir kad ieškovės butas buvo sugadintas, ji patyrė turtinę žalą, apeliantas (atsakovas S. S.) neginčija. Apeliaciniame skunde jis pripažįsta, kad butas buvo užlietas trūkus guminei žarnelei, esančiai jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame buto tualete įrengtame įvade, kuriuo iš stacionaraus karšto vandens stovo tiekiamas karštas vanduo į kitą butą, tuo pripažįsta, kad tarp jo bute esančios žarnelės trūkimo ir atsiradusių padarinių – buto užliejimo ir žalos atsiradimo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliantas ginčija savo kaltę – nurodė, kad atsakyti už įvykusios avarijos padarinius turi konstrukcijos (įvado, kuriuo iš stacionaraus stovo, tiekiamas karštas vanduo į kitą butą) savininkas ir teigia, jog byloje surinktų įrodymų turėjo teismui pakakti tam, kad padaryti išvadą, jog šis įvadas priklauso trečiajam asmeniui V. B. - šalia esančio buto savininkei. Apelianto vertinimu, jo bute esanti žarnelė yra V. B. buto antraeilis daiktas (CK 4.13 str.).

Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto samprotavimais. CK 4.37 str. įtvirtinta pareiga naudoti turtą ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų; kaip buvo paminėta, skolininko kaltė yra preziumuojama, t. y. atsakovas (apeliantas) turėjo teikti įrodymus, kad jis disponavo savo turtu (butu) rūpestingai ir apdairiai, kaip geras šeimininkas ir kaimynas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad kai jis pirko butą, karšto vandens pajungimo įvadas į V. B. butą jo bute jau buvo įrengtas; bylos duomenimis, atsakovas butą (duomenys neskelbtini) privatizavo 1994 m., butą (duomenys neskelbtini) pirko iš E. M. 1998 m. (b.l. 21, 23); prikimo-pardavimo dokumentuose neaptarta, kad karšto vandens pajungimo įvadas priklausytų kitam butui. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo V. B. neturėjo realios galimybės stebėti karšto vandens įvado, įrengto kaimyno bute, techninės būklės ir rūpintis šio daikto profilaktiniais remontais; apklausta teisme ji paaiškino, kad iki avarijos nežinojo iš kokio buto jai buvo pajungtas karštas vanduo, t. y. atsakovas, teigęs įsitikinęs, kad neatsako už jo bute esančio karšto vandens įvado techninę būklę, neinformavo apie tai tariamą šio daikto savininkę. Apelianto samprotavimai, kad jo bute esantis karšto vandens įvadas (žarnelė) yra kito buto priklausinys, atmetami, kaip nepagrįsti. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis rūpinosi bute esančių įrenginių (iš jų ir karšto vandens pajungimo žarnelės) profilaktine apžiūra ir remontu; toks atsakovo elgesys vertinamas, kaip aplaidus naudojimasis savo turtu, sukėlęs gedimą vandens tiekimo sistemoje atsakovo bute. Apelianto argumentai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad žarnelės pakeitimą būtų atlikęs šios srities specialistas, kad ši detalė buvo išbandyta nustatyta tvarka, ir pan. atmetami, kaip neturintys reikšmės nagrinėjamoje byloje; pagal paties apelianto paaiškinimus, karšto vandens pajungimo sistema buvo įrengta dar iki jis įsigijo butą nuosavybės teisėmis, t. y. iki 1994-1998 m.; akivaizdu, kad bet koks įrengimas galėjo natūraliai susidėvėti, taigi apelianto prielaida, jog žarnelė galėjo trūkti dėl gamybinio broko yra mažai tikėtina. Kita vertus, įrodinėjimo našta priklausė atsakovui, t. y. teikti teismui įrodymus, paneigiančius jo kaltės prezumpciją, turėjo jis pats.

Atmetami apelianto samprotavimai, kad teismas nevertino to fakto, kad už namo, esančio (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemą atsako tretysis asmuo AB „Panevėžio energija“; apeliantas nenurodė konkrečių šio trečiojo asmens veiksmų (neveikimo), dėl kurių jam turėtų kilti civilinė atsakomybė už ieškovės buto užliejimo padarinius.

Teisėjų kolegija daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą nagrinėjamoje byloje ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo kaltės prezumpcijos nepaneigė.

Kitas apeliacinio skundo esminis argumentas – apelianto nesutikimas su teismo priteistų nuostolių dydžiu. Apeliantas nurodo, kad ieškovė įrodinėjo nuostolių dydį 2 lokalinėm sąmatom; nors apeliantas nesutiko su sąmatose nurodytais duomenimis, teismas nepasiūlė ieškovei prašyti skirti remonto darbų ir remonto sąmatos ekspertizę, tuo, apelianto vertinimu, pažeidė savo pareigą objektyviai išsiaiškinti žalos dydį. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus, nes teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. CPK įtvirtintas rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Kaip jau buvo paminėta, bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu nuostolių dydį įrodinėja ieškovas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė įrodymus apie jai padarytų nuostolių dydį – sąmatas (b.l. 9-11); rungtyniškumo principas reiškia, kad atsakovui nesutikus su ieškovės pateiktų sąmatų duomenimis, pats atsakovas turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktų sąmatų duomenis, pavyzdžiui, prašyti teismą skirti ekspertizę, pateikti teismui kitų subjektų atliktas sąmatas ir pan. Ieškovė neturėjo procesinės pareigos teikti byloje įrodymus apie nuostolių dydį tol, kol atsakovas sutiks su jos pateiktų įrodymų duomenimis. Šalių ginčas dėl nuostolių atlyginimo yra privataus pobūdžio, todėl teismas taip pat neturėjo teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 str. 2 d., įst. red. iki 2011-10-01). Dėl analogiškų motyvų atmetami apelianto argumentai, jog nebuvo išsiaiškinta, prieš kiek laiko buvo darytas ieškovės buto einamasis remontas, nebuvo įvertinta, kad ieškovė siekia pagerinti savo būsto būklę atsakovo sąskaita, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus apie žalos, padarytos ieškovės butui, mastą, dalyvaujant specialistui, apžiūrėjo butą vietoje (b.l. 119) ir padarė išvadą, kad sąmatoje nurodytų remontuojamo objekto darbų būtinumas pasitvirtino, be to, sąmatoje nurodytų darbų vertė nelaikytina neprotinga. Atsakovas teismo išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė, jo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo įrodinėjant nuostolių dydį atmetami.

Atmetami skundo motyvai dėl nepagrįsto neturtinės žalos priteisimo, kaip pagrįsto netinkamu teisės normos aiškinimu. Apeliantas teigia, kad įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl vamzdyno avarijos. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Byloje nustatytas faktas, kad dėl emocinio sukrėtimo po įvykusios avarijos, 2010-01-04 ieškovė kreipėsi į psichiatrą, jai buvo paskirtas ambulatorinis gydymas. Taigi byloje įrodyta, kad ieškovės sveikata buvo sutrikusi dėl atsakovo kaltės; teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintiems neturtinės žalos dydžio nustatymo principams.

Apelianto argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat atmetami. Apeliantas buvo atstovaujamas advokato padėjėjos pirmosios instancijos teisme, patyrė 1 830 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 80a, 97). CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai; apeliantas nurodo, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 56 proc., t. y. teismas turėjo jam priteisti iš ieškovės 44 proc. jo patirtų atstovavimo išlaidų. Teismas nespręsdamas šiuo klausimo, grubiai pažeidė CPK 93 str. 2 d. nuostatas.

Teisėjų kolegija sutinka, kad teismas ex officio turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų (advokato atstovavimo išlaidos taip pat priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., įst. red. iki 2011-10-01) paskirstymo klausimą kiekvienoje byloje; nagrinėjamoje byloje teismas turėjo pasisakyti dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sprendime. Tačiau pagal CPK 98 str. 1 d. (įst. red. galiojusi iki 2011-10-01) šalies išlaidos už advokato, ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat patenkintas, tačiau teismas sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį pinigine išraiška. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje priimtas tik ieškovės naudai, t .y. teismas pagrįstai nepriteisė atsakovui jo patirtų atstovavimo išlaidų dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacijoje. Apeliantas sumokėjo 98 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 140), taip pat 800 Lt už apeliacinio skundo parengimą (b.l. 141). Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Iš atsakovo valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 152) (CPK 79, 88 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. S. 12,75 Lt (dvylika, 75 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).