Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal 2023-02-21 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2024-06-06.

Nuosprendžiu civiliniai ieškiniai tenkinti pilnai ir iš V. J. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V. naudai priteistas vienas šimtas (100) Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Š. naudai priteisti du tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt penki Eur ir 54 cnt (2385.54 Eur), iš jų 2000 Eur neturtinė žala, 385.54 Eur turtinė žala. Be to, nuosprendžiu pripažintos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V. 56 Eur kelionės išlaidos proceso išlaidomis ir solidariai priteistos iš V. J. ir L. L. po 28 Eur iš kiekvieno.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu nuteistas ir L. L., kuris šio nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2023-08-26 apie 18.30 val., siekdami pademonstruoti savo pranašumą ir viršenybę prieš viešoje vietoje pastebėtus asmenis, rodydami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, paniekindami elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties užpuolė viešoje vietoje – ant įvažiavimo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusiame, D. V. priklausančiame automobilyje ,,Toyota Corola”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusius D. Š. ir T. Š.. L. L. tyčia vieną kartą ranka smogus D. Š. į kairės pusės žandikaulį, kas pastarajam sukėlė fizinį skausmą bei nusivijus iš automobilio išlipusį ir pagalbą norėjusį iškviesti T. Š., V. J. tyčia kumščiu vieną kartą smogė į minėto automobilio priekinio lango 100 Eur vertės stiklą, tokiu būdu jį sugadindamas, ne mažiau du kartus kumščiu smogė į minėto automobilio kairės pusės šoninio keleivio lango ir galinio dangčio lango stiklus, išdauždamas galinio dangčio lango stiklą, kurio vertė 150 Eur, tyčia ranka ne mažiau kaip penkis kartus smogė D. Š. į galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, abiejų užausių srityje, galvos plaukuotoje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką, V. J. sukėlė nukentėjusiajam D. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei įvykį mačiusiam nukentėjusiajam T. Š. sukėlė nemalonius išgyvenimus, dėl automobilio sugadinimo padarė nukentėjusiajai D. V. 250 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką, L. L. sukėlė nukentėjusiajam D. Š. fizinį skausmą, nukentėjusiajam T. Š. sukėlė nemalonius išgyvenimus.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam V. J. bausmę, atsižvelgė į jo padaryto nusikalstamų veikų pobūdį. Teismas konstatavo, kad V. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir girtumas, nes tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. į tai, kad V. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, bet turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau penkis kartus teistas, iš jų keturis kartus už viešosios tvarkos pažeidimą, nusikalto terminuotos laisvės atėmimo bausmės už ankstesnę nusikalstamą veiką atidėjimo laikotarpiu (nusikaltimų recidyvas).

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos trukmės, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau penkis kartus teistas, iš jų keturis kartus už viešosios tvarkos pažeidimą, nusikalto terminuotos laisvės atėmimo bausmės už ankstesnę nusikalstamą veiką atidėjimo laikotarpiu. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog V. J. nelinkęs dėl savo neteisėtų poelgių daryti išvadų. Nuolatinis girtavimas (nusikalstamos veikos padarytos būnant neblaiviam), nusikalstamų veikų darymas yra pasidaręs jo gyvenimo būdu, jis nesugeba gyventi visuomenėje ir laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, kas V. J. charakterizuoja neigiamai. V. J. neketina keisti asocialaus gyvenimo būdo, jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, nes jis nevedęs, gyvena su mama, nesugeba gyventi visuomenėje ir laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, yra visuomenei pavojingas, todėl turi būti nuo visuomenės izoliuotas.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. nurodo, jog, jo manymu, jam paskirta bausmė per griežta, kadangi jis savo kaltę pripažino, gailisi nusikaltęs, yra jauno amžiaus, nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į šias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir laikė jas V. J. atsakomybę lengvinančiomis, tačiau pažymėtina, jog teismas taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – jog nusikalstamas veikas V. J. padarė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistu, anksčiau penkis kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, be to, atsižvelgė ir į tai, kad jis baustas ir administracine tvarka bei turi galiojančių nuobaudų, todėl paskyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę ir jos terminą nustatė artimą vidurkiui (pagal BK 284 straipsnį). V. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad byloje yra UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pažyma, patvirtinanti apie galimybę įdarbinti jį, V. J.. Mano, jog šis faktas patvirtina, kad V. J. turi galimybę ir nori dirbti, jis gali kuo greičiau atlyginti žalą nukentėjusiesiems ir būti pilnateisiu visuomenės nariu. Tačiau Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde minimos darbinės aplinkybės nesulaikė V. J. nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl negali būti ir pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Akivaizdu, jog nei šeiminės ar darbinės aplinkybės, nei pozityvūs apelianto norai gyventi dorai nesulaiko jo nuo naujų nusikaltimų darymo.

12. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

13. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog jam, nuteistajam V. J. bei L. L. bylos nagrinėjimo iš esmės metu pripažinus pagal pareikštą kaltinimą visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nepagrįstai teismo buvo nuspręsta netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, ko pasėkoje buvo apsunkinta nuteistojo padėtis nesudarant jam galimybės taikyti BK 64¹ str. ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, kadangi teisiamasis V. J. savo kaltę pripažino visiškai tik teisminio nagrinėjimo metu, ir teismas šį jo prisipažinimą vertino kritiškai, t. y. siekiant išvengti griežtos bausmės. Tik teismo posėdžio metu V. J. iškėlė versiją dėl tarimosi a/m viduje su nukentėjusiaisiais D. ir T. Š. atlyginti žalą už sudaužytą jų mamai priklausančio a/m priekinį langą bei jo mušimą ir grasinimą išvežti į mišką, o šią teisiamojo versiją visiškai teismo posėdžio metu paneigė apklausti nukentėjusieji D. ir T. Š.. Jie nurodė, kad tai, apie ką teisme kalba teisiamasis V. J., jie girdi pirmą kartą. Nukentėjusiųjų aiškinimu, V. J. įvykio metu a/m nekalbėjo apie žalos atlyginimą ir ne jie mušė bei grasino V. J., bet pastarasis buvo agresyvus ir grasino smurtu, apgadino a/m bei sumušė D. Š.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie faktai liudija, kad V. J. teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoširdus, kiekvieną kartą atsakydamas į jam užduodamus papildomus klausimus kalbėjo tai, kas jam buvo paranku ir naudinga, ir nebūtinai tai atitiko ikiteisminio tyrimo metu surinktiems rašytiniams įrodymams (vaizdo įrašams), ištirtiems teisminio nagrinėjimo metu bei nukentėjusiųjų duotiems paaiškinimams ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo.

14. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. J. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima vidurkiui, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Remiantis nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam V. J. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl bausmės nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. apeliacinį skundą.