- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-374-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- L. V. M.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui L. V. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2007-06-12 Vilniaus 1-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo 4 897,38 Lt skolos už šildymą bei karštą vandenį, 336,09 Lt delspinigių ir 162,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 5 396,37 Lt (b.l.1-2). Nurodė, kad ieškovas 2002-02-01 dieną iš SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ išsinuomavo šilumos, karšto vandens ir elektros gamybos, perdavimo, tiekimo įrenginius, taip pat perėmė reikalavimo teises į šilumos vartotojų skolas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam tiekiama šiluma bei karštas vanduo. Per 5 m. (nuo 2002 m. vasario mėn. iki 2007 m. vasario mėn.) atsakovo butui tiekiamas karštas vanduo buvo apskaitomas pagal normatyvą trims jame gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims. Perskaičiavimas laikotarpiu nuo paskutinio karšto vandens skaitiklio patikrinimo iki kito pagal normatyvą buvo atliktas todėl, kad atsakovas nesudarė galimybių šilumos tiekėjams patikrinti juos (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintų šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 11 p. bei 2001-03-29 Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos 27 p. 2 d.). Nuo 2001-11-01 iki 2007-04-30 atsakovui susidarė 4 897,38 Lt įsiskolinimas; nuo 2006-12-11 iki 2007-06-11 priskaičiuota 336,09 Lt delspinigių (180 d. x 0,04 Lt/d.) (LR įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“).
Atsiliepimas
Atsakovas L.V. M. atsiliepimu į ieškinį ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti (b.l.21-22). Teigia, jog karšto vandens kiekis apskaitomas skirtingai, priklausomai nuo to, ar yra įrengti skaitikliai. Atsakovo bute yra įrengti karšto vandens skaitikliai, už sunaudotą vandenį atsakovas su šilumos tiekėju visiškai atsiskaitė. Maksimalius įkainius ieškovas gali taikyti nebent tada, jei atsakovas jam būtų sutrukdęs patikrinti skaitiklių parodymus, atsisakytų įleisti įgaliotus atstovus (Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 11 p.). Ieškovo 2006-08-21 aktas (b.l.12) ir 2006-09-08 raštas Nr. 008-02-7309 (b.l.11) yra niekiniai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m 4-asis apylinkės teismas 2008-11-20 sprendimu (b.l.99-102) ieškinį patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos šalis sieja šilumos ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartis (b.l.10). Atsakovas nuo 2001 m. sausio iki 2007 m. vasario mėn. reguliariai mokėjo už sunaudotą karštą vandenį (27 m²), bet niekada nenurodydavo skaitiklio rodmenų (b.l.43-82). Teismas kritiškai vertino atsakovo atstovo parodymus, kad atsakovas neturi teisinio išsilavinimo, gerai nežinojo sutarties sąlygų, nežinojo, jog kiekvieną mėnesį reikia pateikti karšto vandens skaitiklių rodmenis. Iš pateiktų atsiskaitymo knygelės nuorašų matyti, jog atsakovas, mokėdamas už suteiktas paslaugas, visada nurodydavo kitų energijos rūšių - elektros, dujų - skaitiklių rodmenis. Vartotojo pareigą deklaruoti skaitiklio rodmenis numato Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 153103-9 2 p. Ieškovo darbuotojai 2006-08-10, 2006-08-11 dienomis neturėjo galimybės patikrinti atsakovo skaitiklių, kadangi nepavyko rasti abonento. 2006-08-16 paliktas pranešimas su prašymu susisiekti su ieškovu (b.l.12). 2006-09-08 ieškovas registruotu laišku išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo prašė paskambinti ir suderinti laiką, kada ieškovo darbuotojai galėtų patikrinti karšto vandens skaitiklius; antraip, nesudarius galimybių patikrinti skaitiklių, per 14 dienų mokesčiai už karštą vandenį bus perskaičiuoti pagal normą visiems bute gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams (b.l.11). Pastarąjį raštą 2006-09-11 priėmė atsakovo žmona (b.l.17), bet ji tik 2007-02-26 (t.y. po 5 mėn.) kreipėsi į ieškovą su prašymu perskaičiuoti mokestį už karštą vandenį (b.l.14), nors tai jau buvo padaryta 2007-02-21 (b.l.16). Tokiu atveju ieškovas pagrįstai, per 2 savaites negavęs atsakymo iš atsakovo, 2006-11-27 pritaikė atsakovui sankciją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintų šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 11 p.; 2001-03-29 Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos 27 p. 2 d.
Šalies argumentai
Atsakovas L.V. M. apeliaciniu skundu (b.l.104-105) prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimą ir vietoj jo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas įpareigojo atsakovą mokėti už 107 m² (165 m² – 58 m²) karšto vandens (b.l.4, 16, 88), nors atsakovas jo sunaudojo keliskart mažiau – 27 m². Nurodyti atsiskaitymo knygelėje sunaudoto karšto vandens kiekio atsakovas negalėjo dėl techninių priežasčių: langelyje leidžiama įrašyti sveiką skaičių, o karšto vandens atsakovas sunaudodavo itin mažai: po 5,4 m²/ m. Be to, net jeigu ir būtų juridinis pagrindas taikyti atsakovui sankciją, iš priskaičiuoto mokėti vandens kiekio turėjo būti atimtas realiai sunaudotas karšto vandens kiekis (107 m² - 27 m²). Atkreipė dėmesį, kad Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 11 p. – dispozityvi norma, todėl ieškovas turi teisę, o ne pareigą skaičiuoti patiekto karšto vandens kiekį taikydamas maksimalius įkainius. Galiausiai teismas pažeidė CK 6.385 ir 6.388 str., žalos išieškojimą pakeisdamas netesybų išieškojimu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimą palikti galioti nepakeistą (b.l. 109-110). Akcentavo, kad apeliantas nesilaikė Atsiskaitymo už butų šildymą bei karštą vandenį sutarties Nr. 153103-9 2 punkto ir karšto vandens skaitiklio rodmenų neįrašydavo į atsiskaitymo knygelę. Atsakovui nedeklaruojant sunaudoto karšto vandens kiekio, neįmanoma nustatyti ir paskirstyti realiai sunaudotą vandens kiekį ir sąnaudas už jį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį ir faktinį bei absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pareigą kompensuoti ieškovui už patiektą jo butui šildyti šilumą bei karštą vandenį, šios pareigos apimtį, nevisiškai teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas ir nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.). Tai sudaro prielaidas skundžiamą teismo sprendimą iš dalies pakeisti (CPK 329 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliaciniame skunde keliami netinkamo faktinių aplinkybių konstatavimo, netinkamo norminių aktų, reglamentavusių apmokėjimą už tiekiamą šilumos energiją, taikymo klausimai. Pažymėtina, kad ginčo byloje dėl paties fakto, jog apeliantas (atsakovas) naudojasi ieškovo teikiamomis paslaugomis, susijusiomis su atsakovo buto šildymu, karšto vandens tiekimu, karšto vandens cirkuliacijos užtikrinimu, nekilo. Tačiau nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bylos šalis sieja rašytinė sutartis, byloje esančią Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 153103-9 (sutarties data nenurodyta) atsakovas sudarė su kitu tiekėju - Vilniaus šilumos tinklais (b.l.10), o ne su ieškovu. Todėl jos nuostatos šiam ginčui spręsti netaikytinos. Kita vertus, įstatymų leidėjo valia asmenų valia sudaryti sutartį gali būti išreikšta ne vien tiesiogiai (kaip antai, žodžiu, paprasta/kvalifikuota rašytine forma)m, bet ir netiesiogiai (konkliudentiniais veiksmais) (CK 1.71 str). Konkliudeniniais veiksmais galima sudaryti ne kiekvieną, o tik tam tikras įstatyme nurodytas sutartis. Prie sutarčių, kurias galima sudaryti konkliudentiniais veiksmais, priskiriamos ir energijos pirkimo – pardavimo sutartys (CK 6.384 str. 1 d.). Taigi nepaisant rašytinės sutarties nebuvimo šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai energijos pirkimo – pardavimo santykiai.
Energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.). CK 6.388 str. 1 d. sako, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita. Apelianto bute yra įrengti individualūs karšto vandens skaitikliai virtuvėje ir san.mazge, kas sudaro technines galimybes nustatyti į konkretų butą (o ne daugiabutį namą apskritai) patiektos energijos kiekį. Karšto vandens skaitiklių patikrinimo 2007-02-21 aktas (b.l.16) įrodo, kad atsakovo karšto vandens skaitiklio plombavimo vietose pažeidimų nėra, skaitikliai techniškai tvarkingi, skaitiklių rodmenys patikrinimo metu atitinkamai buvo 75 m³ ir 90 m³ (viso 165 m³).
Ginčas tarp bylos šalių kilo dėl to, kaip ieškovas turėtų apskaičiuoti vartotojo mokestį už karštą vandenį, jei apeliantas neteikė duomenų apie faktiškai sunaudoto karšto vandens kiekį, nors realiai, kad ir ne kas mėnesį, visu ginčo laikotarpiu mokėjo ieškovui už paslaugas. Ieškovas vadovavosi Vilniaus m. valdybos 2001-03-29 sprendimu Nr. 535V patvirtintos „Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandenio paskirstymo tvarkos“ 27 p. 2 d., pagal kurią gyventojams, nedeklaravusiems karšto vandens skaitiklių rodmenų iš eilės 2 mėnesius, mokesčiai už karštą vandenį gali būti apskaičiuojami pagal normą (92 l/ parą 1 gyventojui). Atkreiptinas dėmesys, jog minėtų normų redakcija neįpareigoja tiekėjo, du ar daugiau mėnesių nedeklaravus karšto vandens skaitiklio rodmenų, skaičiuoti karšto vandens kiekį pagal normatyvus, o tik suteikia tokią teisę, kuri atitinkamai nėra besąlyginė. Jei skaitikliai yra plombuoti, tvarkingi ir tinkami apskaitai, o pagal jų duomenis vandens naudojimas neatsispindi, vien skaitiklio duomenų nedeklaravimas negali būti pagrindas skaičiuoti mokesčius už paslaugą, kuria vartotojas nesinaudoja, priešingu atveju būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 str.). Tokiu atveju galėtų būti sprendžiamas asmens atsakomybės už skaitiklio duomenų nedeklaravimą klausimas, bet negalima reikalauti sumokėti už nesuteiktas paslaugas, kas galėtų būti traktuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas. Tie patys argumentai taikytini ir kitam norminiam aktui, kuriuo savo reikalavimus priteisti perskaičiuotą pagal normatyvus mokestį už karštą vandenį grindė ieškovas ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas - Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintų šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 11 p., juo labiau, kad skaitikliai apelianto bute vis tik buvo patikrinti dar iki pareiškiant teisme ieškinį ir nekonstatuotas jų netinkamumas ar plombų pažeidimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo vadovavosi Vilniaus m. valdybos 2001-03-29 dienos sprendimu Nr. 535V patvirtintos „Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandenio paskirstymo tvarkos“ 27 p. 2 d. ir patvirtintais normatyvais (92 l/ parą 1 gyventojui), kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-02 sprendimu pripažino šią tvarką prieštaraujančia LR Šilumos ūkio įstatymo 22 str. 2 d.. Skundžiamo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo metu minėta teisės norma jau negalėjo būti taikoma, nes būtent administraciniam teismui yra pavesta tikrinti norminių administracinių aktų teisėtumą ir vykdyti negatyvią įstatymų leidybą: jų priimtas įsiteisėjęs sprendimas sukelia teisines pasekmes ne tik bylos šalims, bet visiems teisės subjektams. Teismai, nagrinėdami bylas, vadovaujasi Konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams (Teismų įstatymo 33 str. 1 d.). Darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai pagal Vilniaus m. valdybos 2001-03-29 sprendime Nr. 535V įtvirtintą teisinę prezumpciją perskaičiavo atsakovo sunaudoto vandens kiekį ir reikalavo iš jo priteisti skolą, apskaičiuotą pagal normas.
Karšto vandens tiekėjas turi organizuoti karšto vandens apskaitos prietaisų patikrą (CK 6.387 str. 2 d., Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d.; Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros energijos ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 2.2 p.), priešingu atveju būtent paslaugos teikėjui tenka prisiimti galimą neigiamų padarinių atsiradimo riziką (pvz., kompensuoti iš savo lėšų karšto vandens tiekimo nuostolius). Aplinkybė, kad skaitiklio rodmenys paskutinį kartą buvo deklaruoti dar 2001 m. gruodžiu mėn., ieškovui buvo žinoma, sprendimas perskaičiuoti priimtas tik 2006-11-27 (b.l.11), taigi gaunamų apelianto įmokų atitikimą arba neatitikimą skaitiklio rodmenims galima buvo patikrinti ženkliai anksčiau.
Patikrinimo metu nustatytas bendras skaitiklių rodmuo 165 m³ (b.l. 16), deklaruota iki 58 m³ rodmens (b.l, 4), tad apeliantui privalu buvo apmokėti 107 m³ tiekto karšto vandens, ieškovo paskaičiavimais tai sudaro 1096,75 Lt sumą (b.l 88-89). Apeliantas į bylą pateikė įrodymus, kad ginčo laikotarpiu, iki skaitiklių patikros ir perplombavimo, leidžiant toliau mokėti pagal skaitiklių rodmenis (iki 2007 m. vasario mėn. imtinai) už karštą vandenį jis sumokėjo iš viso 1567,20 Lt (b.l. 49-82), taigi jo sunaudotas karšto vandens kiekis realiai yra apmokėtas. Tačiau ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti skolą ne tik už karštą vandenį, bet ir už šilumą, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl šių paslaugų apmokėjimo. Viso ieškinyje įvardintu 2001-11-01 – 2007-04-30 laikotarpiu apeliantui priskaičiuota 5828,89 Lt suma už buto šildymą ir 1137,85 Lt suma už karšto vandens cirkuliacijos užtikrinimą (sąnaudos arba taip vadinamas „gyvatuko“ mokestis), iš viso 6966,74 Lt (b.l.5). Apeliantas, kaip matyti iš atsiskaitymo knygelės įrašų (b.l. 49-83), šiuo laikotarpiu sumokėjęs už šilumą (ieškovo pateiktoje įsiskolinimo lentelėje neapskaityta apelianto 2001 m. lapkričio mėn. 45,90 Lt įmoka, b.l. 4 ir 49) ir už karštą vandenį iš viso 6288,41 Lt (tame tarpe jau deklaruodamas skaitiklio rodmenis 100 Lt už 2007 m. kovo ir balandžio mėn., b.l. 83). Taigi pripažintina, jog apeliantas liko skolingas ieškovui sumokėti 678,33 Lt (6966,74 Lt – 6288,41 Lt) už šildymą ir karšto vandens cirkuliacijos mokesčio, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo didesnį, nei nurodytas įsiskolinimas. Neapmokėta 678,33 Lt suma ir priteistina iš apelianto, atmetant kitus ieškovo reikalavimus, atitinkamai sumažinant pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas nuo 162,90 Lt iki 21,13 Lt, priimant domėn tą faktą, kad pagrįstais pripažintina tik 12,97 proc. ieškovo reikalavimų.
Reikalavimas dėl 336,09 Lt delspinigių išieškojimo atmestinas kaip visiškai teisiškai nepagrįstas. Šis reikalavimas priteisti netesybas yra grindžiamas 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 “Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” nuostatomis. Minėto įstatymo 1 str. apibrėžia ratą asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Pagal šį įstatymą gali būti skaičiuojami, pirma, LR Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio delspinigiai, antra, valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigiai. Ieškovas nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, todėl šiuo atveju taikytinos bendros įstatymo nuostatos – dėl netesybų ir jų dydžio turi būti susitarta raštu ( CK 6.72 str.). Įrodymų apie tokį susitarimą su apeliantu (atsakovu) nesama, dėl netesybų dydžio nebuvo susitarta net ir sutartyje (b.l10), kurios nuostatos dėl jau aptartų nutartyje motyvų negali būti taikomos sprendžiant šį ginčą.
Kartu kolegija pažymi, kad ieškovas piktnaudžiauja teise, nes netesybų reikalavimo iš asmenų, kuriems tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir šios bylos atsakovui, yra teikiama šilumos energija, nepagrįstumas yra ne vieną kartą konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, taigi šiuo klausimu jau yra susiformavę teismų precedentai.
Kadangi keičiant sprendimą yra patenkinama 87,03 proc. apelianto reikalavimų, o žyminio mokesčio dydis už apeliacinį skundą yra 157 Lt, iš ieškovo priteistina apelianto naudai 136,64 Lt žyminio mokesčio išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d. ir 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti iš L. V. M. UAB „Vilniaus energija“ naudai priteistą 5396,37 Lt įsiskolinimo sumą iki 678 (šešių šimtų septyniasdešimt aštuonių ) litų 33 centų, o bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti nuo 162,90 Lt iki 21 (dvidešimt vieno) lito 13 centų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Vilniaus energija“ 136 (vieną šimtą trisdešimt šešis) litus 64 centus žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų L. V. M. naudai.