- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2YT-2055-971/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00483-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. T., L. P., S. K.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. T. (J. T.), L. P., S. K. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos mamos E. T. mirties 2010-10-13 pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi palikimą sudarantį turtą valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos tėvo J. T. mirties 2011-04-05 pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi palikimą sudarantį turtą valdyti. Pareiškėja nurodė, jog, mirus jos mamai, atsirado palikimas – ½ dalis santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos tėvui, taip pat atsirado palikimas – kita ½ palikimą sudarančio turto (minėto buto) dalis. Pareiškėjos tėvai 2004-10-27 sudarė testamentus, pagal kuriuos savo mirties atveju jiems bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausančias minėto buto dalis paliko dukrai, pareiškėjai T. P.. Pareiškėja turi seserų ir brolį, kurie dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, nes žinojo, jog tėvai testamentu vienintelį nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjai. Taip pat nurodė, jog nuo 1990 metų apsigyveno ir toliau po tėvų mirties liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pažymėjo, jog dėl teisinio neišprusimo manė, kad kreiptis į notarą dėl buto paveldėjimo nėra tikslinga, nes esant testamentui negali būti kitų pretendentų į šį turtą. Pareiškėja po tėvų mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti – pareiškėja gyveno minėtame bute (šiuo metu leido apsigyventi sūnui V. P.), juo naudojosi, turtą prižiūrėjo, mokėjo ir moka mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog Inspekcija nebuvo pradėjusi paveldėjimo veiksmų mirusiųjų atžvilgiu, mano, jog Inspekcijos dalyvavimas šioje byloje yra netikslingas.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys J. T., L. P., S. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos mama E. T. mirė 2010-10-13, o pareiškėjos tėvas J. T. mirė 2011-04-05. Abiejų sutuoktinių paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai santuokoje susilaukė penkių vaikų: L. P., J. T., A. T., mirusio 2018-12-13, S. K. ir T. P.. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjos tėvai 2004-10-27 sudarė testamentus, kuriais jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai. Po E. T. ir J. T. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Pareiškėja nurodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki tėvų mirties, vėliau leido bute gyventi sūnui V. P.. Nuo 2004-10-18 iki šios dienos pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą šiuo adresu. Ji butą prižiūrėjo, mokėjo visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius. Netikėti pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po mamos E. T. ir tėvo J. T. mirties toliau naudojosi likusiu turtu, turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi ir išlaikė. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėja perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laiko save turto savininke. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė po motinos ir tėvo mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2010-10-13, mirties ir po J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-04-05, mirties pareiškėja, jų dukra, T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.