- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- e2-17885-1080/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12565-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. B. 590,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui 2020 m. gegužės 6 d. tinkamai – per šeimos narį (motiną G. B.) remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą, t. y. iki 2020 m. gegužės 20 d. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 26 d. ieškovė ir draudėja J. G. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apdrausta transporto priemonės Nissan Almero Tino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, draudiminis laikotarpis nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. gegužės 11 d. Iš 2019 m. kovo 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad J. G. pardavė automobilį Nissan Almero Tino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. B.. Iš 2019 m. balandžio 10 d. Eismo įvykio deklaracijos nustatyta, kad 2019 m. balandžio 10 d. Vilniuje, Pelesos g. 3 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Nissan Almero Tino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo V. C. kaltės. Ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu dėl nurodyto eismo įvykio už transporto priemonės SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus atlygino V. C. padarytą žalą, išmokėdama 1 180,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, transporto priemonės SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas buvo ekonomiškai netikslingas, nes remonto kaina viršijo 75 proc. automobilio rinkos vertės, dėl ko draudimo išmoka buvo paskaičiuota pagal išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę: iš automobilio rinkos vertės – 1 620,00 Eur (nustatyta taikant lyginamosios vertės metodą), atėmus transporto priemonės likutinę vertę (nustatyta pagal likutinės vertės skaičiuoklę) – 440,00 Eur (1 620,00 – 440,00 = 1 180,00).
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ ) 8 straipsnio 1 dalį, jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 62.2 p. nustatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 38 punktu, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Minėta sąlyga taip pat numatyta draudimo sutarties 1.5.3. punkte.
Bylos medžiaga patvirtina, kad sutarties sudarymo metu 2018 m. balandžio 26 d. transporto priemonės savininkė buvo J. G., o nuo 2019 m. kovo 20 d. transporto priemonės savininkas yra atsakovas A. B.. VĮ Regitra duomenimis eismo įvykio metu 2019 m. balandžio 10 d. transporto priemonės Nissan Almero Tino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo atsakovas. Tačiau atsakovas nevykdė įstatyme nustatytos pareigos pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat pateikti savo duomenis. Sutarties 1.5.1. buvo numatyta, jog draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis ir kitą draudėjo pateiktą informaciją. Į bylą yra pateikti rizikos vertintojo duomenys, iš kurių matyti, jog apdraudus automobilį naujojo savininko (atsakovo) vardu draudimo įmoka būtų 267,15 Eur, vietoj 73,83 Eur. Tokį įmokos padidėjimą lėmė – skirtina draudimo istorija, draudėjo vairavimo stažas, draudėjo amžius. Kadangi draudimo rizika padidėjo dėl apdraustojo veiksmų, apie draudimo rizikos padidėjimą draudikas turėjo būti informuotas iki rizikai padidėjus. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 50 procentų ieškovės išmokėtos sumos žalai atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina dėl 2019 m. balandžio 10 d. įvykusio eismo įvykio ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dalis – 590,00 Eur.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (590,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis minėtomis teisės normomis ir CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96, 98 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai 590,00 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų ir 00 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (590,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.