Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, Živilei Dervaitienei, Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, kaltinamajai V. K., gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, laiduotojai N. V., nukentėjusiesiems R. K., A. K., nukentėjusiųjų atstovui advokato padėjėjui N. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1967-11-07, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti Kauno kolegijos lektore, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 145 str. 2 d., 154 str. 1 d., 155 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuo 2005 m. iki 2010 m. spalio 6 d., sistemingai baugino nukentėjusiuosius A. K. ir R. K., panaudodama psichinę prievartą, siųsdama grasinamo ir bauginančio pobūdžio elektroninius laiškus iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) su tekstais „as tave su ta kaliause sunaikinsiu, bliat gade lėksi i gatve!“, „laukit isgamu giminele siurprizu!!!“, „tik pamėgink išsigimele pasipainioti man po kojom ir tave su lachudra maža taip desiu i siena, kad kraujais padlos apsipilsit“, adresu (duomenys neskelbtini) – „gade tu bankrutuosi, rytoj pamatysi! Kol as gyva tu išsigimėli su sterva is sudu nebepakilsi“, „nu pideraste dabar tai tau nedovanosiu, apie tave išsigimėli visa Taurage zinos – klasiokai, grupiokai, kaimynai, firmos, išsigimėli bankrutuosi, bybio

gabale prakeiktas!!!!“, faksogramas – „tave gade seniai paskerst reikėjo – baisesnis už tą išsigimėlį

tėvą, kurį vargšė moteris papjovė“, „aš tave išsigimėli į vietą pastatysiu – gade tau bankrotas“, „aš

tave bliat pideraste pasmaugsiu savo rankom“, „stervą išpisęs išsigimėli, norisi dėt tą mažą suką, tave ir tą išgamą į sieną, kad jūsų piderastų iškrypėlių šeima kraujais apsipiltų! Išgamos!!!“, taip pat

siųsdama sms žinutes į R. K. priklausomo telefono abonentą Nr. 8-698-49057 „as tave prakeiktas išsigimęs seni pasmaugsiu savo rankom! Nors vaikam kažkas liks“, „As tau ir mažai

žiurkei skalpą nuimsiu vištgaidi“, „As tave sukaposiu į gabalus su maža žiurke“, grasindama nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiųjų R. ir A. K. mažametę dukra Vakarę, gim. 2008-08-12, R. K. atsiuntė 2010-07-10 sms žinutę „O daržely rytmetis dirba mano drauge – išgamai chana“, 2010-08-01 – „As ta išgama vakare papjausiu pasigavus!“, 2010-08-07 – „Pamėgink isvezt vaiką užmušiu vakarpyzde“, „Tik pamėgink paimk vaiką gade! Pasmaugsiu vakarpyzde išgamos!“, 2010-08-12 – „Jei ryt 17 val. nepaimsi – tave su maža žiurke sunaikinsiu“, 2010-08-14 – „Sukai pyzdavakarei reik pradini pyzda, kad isgamu gimdymas nutruktu“, 2010-09-05 – „as tave bybi pasmaugsiu savo rankom su ta pyzdavakare ir kale!“, 2010-09-10 – „pasitenkinimą jauti sadiste nervuodamas, as tave gade su kale taip panervuosiu, kad pedofilo bybis bus Vakares siknoj!“ bei sistemingai skambinėjo į nukentėjusiosios

A. K. telefoną Nr.8-605-79733, R. K. telefoną Nr. 8-698-49057, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d.

Be to, laikotarpiu 2005 metų iki 2009 metų rugsėjo mėnesio, paskleisdama apie A. K. tikrovės neatitinkančią informaciją išsiųsdama iš jai priklausančio telefono abonento numerio 8-613-89744 sms žinutes G. V. į numerį 8-655-11155 su tekstu: „per ta iškrypusią prostitute aušra užlipusia ant savo tikro tėvo pusbrolio mano sunūs tapo neįgalus ir as jai to niekada neatleisiu.“, R. S. SMS žinutes su tekstais: „Genetikos centras rado Edvino kraujuje neaiškiu medžiagų, jis buvo apnuodytasis as žinau, kad tai aušra! Pasodinsiu kale!“, „Kad tavo nesčia pizda terorizuoja mano vaikus ir Edviną apnuodijo as įrodysiu!“, „Tu žiurkių žiurke –Edvis jau pas teva visai but nenori – daede jam ta žudike valkata merga!“, ir taip ją pažemindama, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d.

Be to, laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2010 metų rudens, neviešai, t.y. žinutėmis, faksogramomis elektroniniais laiškais įžeidinėjo nukentėjusiuosius R. K. ir A. K., išvadindama R. K. „gade, chujau, pedofilo bybis, kurvininke“, A. K. – „kurva, kale, prostitute, baidykle“, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 2 d.

K. V. K. kalta prisipažino ir parodė, kad, nukentėjusysis R. K. yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo išsituokė 2006 m. Turi du vaikus Edviną ir Kristupą, kurie gyvena su ja, o buvęs vyras moka jiems išlaikymą. Buvęs vyras vedęs savo pusbrolio R. S. dukrą A. S., kuri buvo jų krikšto duktė, šiuo metu jos pavardė K. Jie turi bendrą vaiką, dukrą Vakarę. Su buvusiu vyru nesutarimai prasidėjo, kai sužinojo, kad jis turi kitų moterų, yra neištikimas, dar labiau ant jo supyko, kai sužinojo, kad jis artimai bendrauja su savo pusbrolio R. S. dukra A. S.. Tuo metu vyresnysis jų sūnus Edvinas susirgo inkstų nepakankamumu, sunkia forma. Visi konfliktai vyko dėl to, kad ji ir jos buvęs vyras skirtingai žiūrėjo į vaikų auklėjimą ir jų auginimą. Ji turėjo elektroninį adresą (duomenys neskelbtini), juo naudojosi viena. Vyro įmonės tinklalapyje buvo įvestas įmonės elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad šiuo paštu naudojasi jos buvęs sutuoktinis iš A. K.. Prieš jai su vyru išsiskiriant, jo įmonės „Oreva“ elektroninis paštas buvo (duomenys neskelbtini), šį adresą ji sukūrė pati ir žinojo, kad prie šio adreso prisijungdavo tik jos buvęs vyras. Jos pastovus žinučių rašymas buvusiam vyrui R. K. ir jo žmonai A. K. buvo tiesiog skausmo, dėl iširusios santuokos, sugadinto gyvenimo, išraiška. Ji gerai suprato, kieno atžvilgiu rašė SMS, jose buvo daug pykčio ir neapykantos ne tik buvusiam vyrui, jo dabartinei žmonai bet ir jų mažametei dukrai Vakarei, tačiau ji neturėjo tikslų jų dukros sužaloti ar nužudyti, nors tokio turinio ir prasmės SMS žinutes - „As ta išgama vakare papjausiu pasigavus“ ir rašė. Ji pripažįsta pagal jai pateiktą kaltinimą, kad visas kaltinime nurodytas žinutes, rašė ji, labai pergyvena ir nuoširdžiai gailisi. Žinutes į R. K. telefoną rašė ji. Paaiškino, kad tai buvo skausmo išsiliejimas, nenorėjo jo supykdyti ar paveikti. Jai buvo depresija, nes dar būdama santuokoje su R. K., susirgo onkologine liga, iš jo pagalbos nesulaukė, galvoja, kad tada vyras tapo neištikimas. Taip pat pripažino, kad rašė žinutes G. V. ir R. S., grasino siuntinėti žinutes visiems nukentėjusiųjų draugams, klasiokams, kaimynams. Dėl civilinio ieškinio 300 000 Lt nesutinka, nors vyras išsiskirdamas jai paliko kaip kompensaciją virš 100 000 Lt, tačiau ji tuos pinigus jau išleido ir dabar gyvena tik iš savo darbo užmokesčio, kuris nėra didelis. Ji pervedė nukentėjusiesiems kaip neturtinę žalą 500 Lt. Ji atsiprašė nukentėjusiųjų, prašo teismo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja būtų jos motina N. V..

Be kaltinamosios prisipažinimo dėl jai pareikštų kaltinimų, jos kaltė, jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

N. R. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad V. K. yra buvusi jo žmona. Kartu augina ir rūpinasi dviem sūnumis Edvinu ir Kristupu. 2005 m. neapsikentęs žmonos agresyvaus, choleriško elgesio, jis išėjo iš namų ir su V. K. išsiskyrė. Jis tuo metu turėjo moterų, vėliau pradėjo artimai bendrauti su tikro pusbrolio R. S. dukra A. S., su ja 2007-07-13 susituokė ir 2008-08-12 jiems gimė dukra Vakarė. Po skyrybų sūnus Edvinas susirgo sunkia inkstų liga. Buvusi žmona sūnumi rūpinosi mažai, nes dažniausiai ji iškoneveikdavo gydytojus, nurodinėdavo jiems gydymo diagnozes, sūnui buvo persodintas jo inkstas. Jam vedus Aušrą kaltinamoji labai siuto, prasidėjo puolimai ir teroras siunčiant SMS žinutes, skambinant jam ir jo A. į mobiliuosius telefonus, siunčiant faksus su įžeidimais į jo darbovietę UAB „Overta“, kurios jis yra savininkas. Ypatingai įžeidinėjimai, šmeižtas apie jį ir jo žmoną, tęsėsi po jų dukros Vakarė gimimo, nes tuo labai piktinosi kaltinamoji. Jam gyvenant (duomenys neskelbtini), V. K. verždavosi pas juos į butą, ji garsiai šūkaudavo laiptinėje, skambindavo ištisai skambučiu, spardydavo buto duris, plūsdavo jį necenzūriniais žodžiais, išvadindama „pedofilu“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, prie buto durų ji klijuodavo įvairius raštelius, kuriuose jį išvadindavo įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokius pačius raštelius rasdavo priklijuotus prie savo automobilio. Po vedybų su A., jie persikraustė gyventi į nusipirktą butą Zarasų g. Kaune, kur prie įėjimo į laiptinę buvo sumontuota vaizdo kamera, laiptinės durys yra rakinamos. Apie kaltinamosios būdą ir veiksmus žinojo visi gyventojai, todėl nei jis, nei kaimynai jos į laiptinę neįleisdavo. Visa tai trunka nuo 2005 m. iki šiol, tai vyksta kas dieną, ypatingai ji suaktyvėja per šventes, laidotuves, rašinėja SMS žinutes, skambina, siunčia elektroninius laiškus, į darbą siunčia faksogramas su įvairiais įžeidžiančiais tekstais, grasinimais nužudyti ne tik jį su žmona, bet ir jų mažą dukrą. Ji įžeidinėja ir terorizuoja, persekioja ir jo seserį, gimines, draugus, pažystamus, verslo partnerius, Aušros tėvus ir giminaičius. Nuo pat 2005 m. jis gyvena nuolatinėje įtampoje, todėl jam teko vartoti raminančius vaistus, atsirado nemiga. Jo kūdikio besilaukiančiai žmonai po kaltinamosios grasinimų teko gultis į ligoninę dėl gresiančio persileidimo. Kaltinamoji jų dukrą Vakarę, ji išvadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasina ją sužaloti ir išniekinti, todėl jie pagrįstai bijo dėl kaltinamosios išreikštų pokalbiuose ir SMS –uose grasinimų, nes tiki, kad ji gali taip pasielgti, nes kaltinamoji turi neapykantą jų dukrai, todėl jie saugo savo dukrą, bijo vienos išleisti į kiemą, bendrauti su svetimais žmonėmis. Pareikštą civilinį ieškinį prašo tenkinti ir priteisti iš kaltinamosios 99500 Lt neturtinės žalos, nes kaltinamoji jam jau pervedė 500 Lt žalos atlyginimo. Jis nesutrinka, kad kaltinamoji būtų atleista pagal laidavimą, nes žino, kad ir toliau tęsis jų terorizavimas, tik reali laisvės atėmimo bausmė ją galėtų sudrausminti.

Nukentėjusioji A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad V. K. ir R. K. ji pažįsta nuo gimimo. Jie buvo jos krikšto tėvai. Anksčiau jų santykiai buvo labai minimalūs. R. K. 2005 m. gruodžio mėnesį išėjo iš namų ir pradėjo gyventi atskirai. 2007-07-13 ji sukūrė šeimą su R. K.. K. R. išėjo iš namų, V. K. pradėjo savo išpuolius, terorizavimą, įžeidinėjimus ir grasinimus prieš ją. Ji pradėjo grasinti nuo 2006-08-10. Ateidavo pas juos į namus Kalniečių rajone, spardydavo buto duris, šūkaudavo, išvadindavo R. K. visokiais užgauliais necenzūriniais žodžiais, grasindavo užmušti. Jos į butą neįleisdavo. Palikinėdavo priklijuotus lapelius su užrašais „čia gyvena bibis; čia gyvena gaidys“ ir prie buto durų, ir ant automobilio, ir firmoje. Šie jos įžeidinėjimai ir atėjimai tęsėsi nuo 2005 m. vasaros iki 2007-10-30. 2007 m. persikėlė į Žaliakalnio rajoną, Zarasų g. 24, buvo įrengta vaizdo kamera, nei jie, nei kaimynai jos neįleisdavo. Be šių V. K. atėjimų prie namų, per visą šį laikotarpį gaudavo tiek ji, tiek jos vyras iš V. K. įžeidžiančio turinio sms žinutes, elektroninius laiškus, vyras darbovietėje ir faksus. Ji atvykusi prie darbo taip pat šaukdavo, koliodavosi, darbuotojai stengdavosi jos neįleisti, stengėsi su ja nesusitikti. Dėl to ji kelis kartus pasikeitė telefono numerį. Tada prasidėjo elektroninių laiškų rašymas jai į elektroninį paštą(duomenys neskelbtini). 2008-08-12 jiems gimė dukra V.. Per visą nėštumo laikotarpį iš V. K. gaudavo įžeidžiančius elektroninius laiškus, pas vyrą darbovietėje matydavo visą krūvą faksų, kuriuos atsiųsdavo kaltinamoji ir juose ji buvo išvadinama necenzūriniais žodžiais, būdavo ir grasinimų ją ir vyrą nužudyti. Po tokių grasinimų, jai teko gultis į ligoninę dėl gresiančio persileidimo. Visą nėštumą ją veikė kaltinamosios nuolatiniai įžeidinėjimai, grasinimai, užgauliojimai. Nėštumo metu, gydytoja jai buvo išrašiusi raminančio pobūdžio arbatas ir homeopatinius vaistus „Sedatif pc“. Gimus dukrai, kaltinamoji savo pyktį ir agresiją nukreipė ir dukros atžvilgiu, grasino su ja susidoroti, išvadindavo žinutėse įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ją labai išgąsdino šios žinutės - „mažai žiurkei skalpą nuimsiu vištgaidi“, „As tave sukaposiu į gabalus su maža žiurke“, „tave su maža žiurke sunaikinsiu“, kuriose ji grasino užmušti jų dukrą bei ją išniekinti, todėl ji viena bijo kaltinamąją sutikti gatvėje, laiptinėje ar prie namų. Bijo, kad neužpultų jos ir dukros, kad ji pati ar jos pasamdyti asmenys joms ko nors nepadarytų. Jaučia nuolat grėsmę dukters atžvilgiu. Turėjo atsisakyti darbo, turėjo slėpti, ką daro, negali vaiko į darželį užrašyti, vaikas negali turėti draugų, nes V. K. visiems skambina ir sako, kad ji „kurva“. Buvo skambinta Jurbarko merui, Smalininkų seniūnui S. J., technikumo direktorei I. B., kur dirba jos tėvas. Su V. K. nieko negali susitarti, nes ji šaukia, rėkia. Gyvena nuolatinėje įtampoje, strese, baimėje. Jaučiasi nesaugi dėl tokių V. K. išpuolių, įžeidinėjimų, grasinimų, nei namuose, nei gatvėje. Tokių pačių įžeidinėjimų nuo 2005 m. sulaukia ir jos tėvai Raimundas ir V. S.. Prašo kaltinamajai paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, nes atleidus ją pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės, ji nesiliaus juos įžeidinėjusi, šmeižusi ir jų šeimai grasinusi. Ji prašo jos pareikštą 200000 Lt civilinį ieškinį prašo patenkinti, atimant iš tos sumos 500 Lt, kuriuos jai, kaip neturtinės žalos dalį, atsiuntė kaltinamoji, taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios 2000 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato jiems suteiktas teisines paslaugas.

L. N. V. parodė, kad V. K. yra jos dukra, kuri kartu su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). 2006 melais dukra išsiskyrė su vyru R. K.. Skyrybas jos dukra labai sunkiai išgyveno, todėl pašlijo jos sveikata. Susirgus sūnui E., kaltinamoji tapo labai jautria, dažnai verkia, vartoja antidepresantus. Ji dažnai atvažiuoja pas V. į namus padėti rūpintis anūkais, nes kartais V. dirba ir ji juos nuveža į būrelius, išleidžia į mokyklą. Apie dukros santykius su buvusiu vyru nieko konkrečiai nurodyti negali, nes nežino kaip jie bendrauja, dukra to niekada nėra pasakojusi. Paminėjo, kad dukra jai sakė, jog jie jai irgi prirašydavo ir prikalbėdavo visko, sakė, kad atims iš jos butą, ji bus niekas ir pan., todėl dukrai sukildavo atitinkamos emocijos. Jai apie 6 kartus į namus yra paskambinęs A. K. tėvas S., kuris visaip negražiai kalbėdavo apie jos dukrą Viliją, konkrečiai ką sakydavo neprisimena. Paskutinis buvo pasveikinimas per motinos dieną, kalbėjo visokiais negražiais žodžiais. Savo dukters veiksmų nesmerkia. Kad dukra būtų siuntinėjusi žeidžiančias, šmeižikiškas ar grasinančio pobūdžio SMS žinutes, ar taip kalbėjusi telefonu su nukentėjusiaisiais, ji negirdėjo. Todėl prašo nutraukti dukrai V. K. bylą pagal laidavimą, sutinka ir pageidauja už ją laiduoti, mano, kad jos dukra V. K. padarė išvadas ir analogiškai, kaip nurodyta kaltinime, nesielgs.

Liudytojas G. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad R. K. ir jo pirmąją žmoną V. K. pažįsta nuo studijų laikų, R. nėra draugas, o tik geras pažįstamas. Jie visi kartu dainavo chore „Jaunystė“. Artimai niekada su jais nebendravo. Maždaug 2003 metais, dar iki R. draugystės su A., sužinojo, kad buvusi R. žmona V. sistemingai skambinėja ir rašinėja žinutes Remigijui. Tai dažniausiai buvo grasinimai, įžeidinėjimai, žeminimai. Keletą kartų jam pietaujant su Remigijumi, jis girdėdavo, kaip Remigijui atsiliepus į buvusios žmonos Vilijos skambutį pastaroji šaukdama jį išvadindavo grubiais įvairiais necenzūriniais žodžiais: „supistas pidere“, „impotentas“ ir kitais. Vienų pietų metu, jis sužinojo, kad R. skiriasi su V.. R. su V. nesikalbėdavo, padėdavo ragelį, tuomet V. jam vėl skambindavo, tada jis duodavo jam pasiklausyti kaip ji šaukia, rėkia. 2007 metų gruodžio mėnesį LNK organizuojamos kalėdinės studijos „Megoje“ metu jis, A. K. ir keletas jų draugų perdavė sveikinimą tautai ir tai parodė per televiziją. R. K. kartu nesifilmavo. J. R. su A. nesupažindino. Šį sveikinimą pamatė ir V. K.. Nuo tada V. K. pradėjo skambinėti ir rašinėti žinutes jam. Ji pradėjo jį įžeidinėti, grasinti, kaltinti nebūtais dalykais. Jam atsiųstose žinutėse A. ir R. K. išvadina įvairiais nepagarbiais žodžiais. Pvz. A. žinutėse išvadino „prostitute“, „kurva“, „baidykle“, „pašlemėke“, „iškrypėle“ ir kt. R. K. išvadino „klimaksiniu šizofreniku“ ir kt., jis tai suprato, kaip nukentėjusiųjų šmeižimą.

L. R. S. parodė, kad R. K. yra jo pusbrolis. Nuo 2005 metų gauna iš V. K. SMS žinutes į savo mobilų telefoną, kai jis stengėsi pasikalbėti su Remigijumi, kad sutaikyti juos, bet nepavyko. Per dieną gauna apie 10 trumpųjų SMS žinučių, su įžeidinėjimais, grasinimais. Jo dukra A. K. taip pat gauna iš Vilijos SMS žinutes, kuriose grasina nužudyti jo anūkę V. K.. Mano, kad priežastis šių išpuolių yra pinigai, kurių siekia kaltinamoji gauti iš buvusio vyro.

Liudytojas G. E. patvirtino duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus ir parodė, kad dirba kartu su R. K. įmonėje UAB „Oreva“. 2008 m. birželio mėnesį V. K. buvo įsiveržusi į įmonę, tiek Remigijų, tiek kitus darbuotojus plūdo necenzūriniais žodžiais, dėl to buvo iškviesta policija. Kaltinamoji skambindavo R. K. ir koliodavo net ir tuo metu, kai jis neatsiliepdavo, pasipildavo nepadoraus turinio faksogramos. Jam girdint R. K. ir jo žmoną Aušrą kaltinamoji yra išvadinusi žeminančiais žodžiais, grasinusi. R. K. jam yra sakęs, kad kaltinamoji jį terorizuoja daugiau negu 5 metai.

Teisme išklausęs kaltinamosios ir nukentėjusiųjų parodymų, ekspertas Sigitas Simanauskas nurodė, kad išgirdo daugiau nei turėjo medžiagos ir pasilieka prie byloje esančios psichiatrų duotos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, kad kaltinamoji nesirgo nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu neserga jokia psichikos liga ir gali atsakyti už savo veiksmus. Jai yra nustatyti asmenybės sutrikimai ir emocijos, savo nusikalstamus veiksmus ji atliko sąmoningai, ekspertams nesusidarė įspūdis, kad ji galėtų realizuoti savo išsakytas grasinančio pobūdžio kalbas.(t. 2, b.l. 81-83, 172-173)

Iš 2008-09-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo matyti, kad V. K. buvo nubausta administracine tvarka už viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą, nes 2008-06-03 apie 20.00 val., Zanavykų g. 24, Kaune, laiptinėje, kurioje gyvena A. ir R. K., triukšmavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais, mėtė daiktus, buvo paskirtas įspėjimas (t. 1, b.l. 14).

2008-09-11 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu nustatyta, kad V. K. už viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą, jog 2008-06-04, apie 15.00 val., IĮ „Oreva“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo R. K., Š. B., G. E. ir J. S., garsiai šaukė, buvo paskirtas įspėjimas (t. 1, b.l. 15).

Kaltinamosios siustų nukentėjusiesiems SMS, išspausdintus ant popieriaus, ir dalies pokalbių turinys užfiksuotas garso įrašuose, susipažinus su jais teisme, pilnai atitiko prokuroro kaltinime nurodytus kaltinamosios siųstų SMS teiginius, kurie yra įžeidžiantys, šmeižikiški ir grasinančio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad V. K. 2005 m. – 2010-10-06 sistemingai baugino nukentėjusiuosius K. panaudodama psichinę prievartą – sistemingai skambindama į nukentėjusiųjų telefonus, siųsdama elektroninius laiškus bei SMS žinutes, grasindama nužudyti juos ir jų dukrą Vakarę. Nukentėjusiesiems buvo pakankamas pagrindas manyti ir jie taip manė, jog grasinimai gali būti įvykdyti. Teisminio bylos nagrinėjo metu įrodyta, kad kaltinamoji baugino nukentėjusiuosius ne tik išsakydama jiems grasinimus: sukapoti į gabalus, pasmaugti, susidoroti su mažamete jų dukra, bet ir ateidama prie nukentėjusiųjų gyvenamojo namo ir šūkaudama, belsdama, skambindama į buto duris. Šiais agresyviais tęstiniais kaltinamosios V. K. veiksmais nukentėjusieji buvo sąmoningai verčiami nerimauti, jaustis nesaugiai, ypatingai taip jautėsi mažametės V. K. motina nukentėjusioji A. K., jie neturėdami specialių psichiatrijos žinių, pagrįstai galėjo bijoti dėl savo ir mažametės dukros gyvybės ir sveikatos, t.y. patyrė sistemingą bauginimą, naudojant psichinę prievartą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d.

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį šmeižimu laikomi tokie veiksmai, kai kaltininkas paskleidžia apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, tikrovės neatitinkanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šiuo atveju kaltinamoji ir paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, išsiųsdama A. K. pažeminančias SMS žinutes G. V. ir R. S.. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais.

Bylos nagrinėjimo teisme nustatyta, kad kaltinamoji V. K. pateikė ne prielaidas, nuomonę, o konkrečiai pareiškė, kad „per ta iškrypusią prostitutę Aušrą, užlipusią ant savo tikro tėvo pusbrolio, mano sunūs tapo neįgalus ir aš jai to niekada neatleisiu“, „Genetikos centras rado Edvino kraujuje neaiškių medžiagų, jis buvo apnuodytasis, aš žinau, kad tai A.!“. Tokiu būdu kaltinamoji paskleidė informaciją, turinčią konstatuojamąjį pobūdį, tačiau ta informacija neatitiko tikrovės. Būtent tokiais veiksmais – informacijos, neatitinkančios tikrovės, paskleidimu net ir keliems asmenims – liudytojams G. V. ir R. S., kurių G. V. nukentėjusiajai yra pažįstamas, bei R. S. yra nukentėjusiosios A. K. tėvas, ir pasireiškė kaltinamosios V. K. tyčinė veika, nes kaltinamoji žinodama apie jos ryšius su jais viešai paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti nukentėjusiąją arba pakirsti pasitikėjimą ja. Šiuo atveju nusikaltimas yra baigtas, nes šmeižimas yra laikomas baigtu nusikaltimu paskleidus atitinkamą informaciją, t.y. kai su tokia informacija supažindinamas bent vienas asmuo (išskyrus nukentėjusiąją). Pati kaltinamoji pripažįsta tą aplinkybę, kad iš savo mobiliojo ryšio telefono siuntė žeminančias A. K. SMS žinutes G. V. ir R. S. į jų mobiliuosius telefonus, kuriems paskleidė aukščiau nurodytą informaciją, tačiau nukentėjusiąją neigiamai apibūdinančių faktų, dokumentų nei su bendravusiam G. V., nei jos tėvui R. S., nei teismui nepateikė. Kad tokia informacija nepagrįsta konkrečiais faktais, kad ji žemina žmogų ir menkina jo prestižą, teismui abejonių nekyla, tai pripažįsta ir pati kaltinamoji, nes nustatyta, kad tokią tikrovės neatitinkančią informaciją kaltinamoji skleidė tyčia, neturėdama jos tikrumą patvirtinančių duomenų, suvokė, kad tokios žinios yra žeminančios bei niekinančios nukentėjusiąją ir gali ją paniekinti ar pažeminti ir būtent to tikėjosi bei siekė, tokiu būdu nustatyta, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d.

Atsakomybė pagal BK 155 str. 2 d. atsiranda, jei neviešai įžeidžiantis kitą žmogų, kaltininkas (šiuo atveju kaltinamoji V. K.) veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad užgauliai atsiliepia apie nukentėjusiojo asmenybę, jo vertybes, ir neturi reikšmės, ar tas vertinimas atitinka tiesą ar yra išgalvotas, ir sąmoningai tą daro. Kaltinamoji apie penkis metus, pastoviai, sistemingai, viešai ir neviešai įžeidinėjo nukentėjusiuosius, žinutėmis, faksogramomis, elektroniniais laiškais išvadindama R. K. „gade, chujau, pedofilo bybis, kurvininke“, A. K. – „kurva, kale, prostitute, baidykle“. Tokiais savo veiksmais kaltinamoji pažemino nukentėjusiuosius Remigijų ir A. K. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 2 d.

Kaltinamosios nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 str. 2 d., 154 str. 1 d., 155 str. 2 d. Kaltinamosios nurodytas jos veiksmų motyvas – skausmo išraiška, depresija, neturi reikšmės nusikalstamos veikos pagal BK 145 str. 2 d. kvalifikavimui, nes ji nėra įstatyme numatytas kaip šio nusikaltimo sudėties požymis.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį - 1000 Lt žalos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamosios ir laiduotojos N. V. prašymas atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir atiduoti ją laiduotojai – jos motinai N. V., pagal laidavimą, netenkintinas. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visos BK 42 str. 2 d. numatytos sąlygos: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Formaliai kaltinamoji atitiktų šiuos reikalavimus, išskyrus sąlygą - laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes įvertinus V. K. padarytas tyčines nusikalstamas veikas, tai, kad jos nėra tapačios, buvo daromos ilgą laiką (truko apie penkis metus), sistemingais intensyviais pasikartojančiais veiksmais, todėl jos negali būti prilyginamos vienkartiniam poelgiui, teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir kaltinamosios asmenybės bruožais, neturi pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, laiduotoja N. V. nesmerkia dukters, ją palaiko, jokios teigiamos įtakos jai nedarė.

Kaltinamoji padarė tyčinius nesunkų, apysunkį nusikaltimus, ir baudžiamąjį nusižengimą. Nors ji nusikalto pirmą kartą, dirba, atlygino dalį neturtinės žalos, atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau įvertinus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 154 str. 1 d., 155 str. 2 d. sankcijose numatytas bausmes, teismas mano, kad tik paskyrus bausmes, susijusias su laisvės netekimu, bausmės vykdymą atidedant ir skiriant įpareigojimus (BK 75 str.), bus pasiekti V. K. skiriamos subendrintos bausmės tikslai.

Nukentėjusieji A. K. pareiškė – 200000 Lt (t. 2, b.l. 11-12), o R. K. – 100 000 Lt (t. 2 b.l. 6-7) dydžio civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji teismo posėdžio metu jiems atlygino po 500 Lt neturtinės žalos, sutiko, kad neturtinės žalos dydis kiekvienam nukentėjusiajam galėtų būti apie 1000 Lt.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinamą pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos įrodyti bylos medžiaga – pačios kaltinamosios, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais. Nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamosios neteisėti veiksmai yra susiję su jų neigiamais emociniais išgyvenimais, todėl jie pareiškė atitinkamo dydžio civilinius ieškinius. Jų civiliniai ieškiniai tenkintinas iš dalies, įvertinant bylos medžiagą, padarytų nusikaltimų pavojingumą, kilusias pasekmes, grasinimų įvykdymo realumą. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji grasinimais, terorizavimu, šmeižimu ir įžeidinėjimais sistemingai baugino nukentėjusiuosius K., pastarieji dėl tokių kaltinamosios veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, negalėjo normaliai gyventi, bijojo dėl savo dukters sveikatos, kaip asmenybės buvo pažemintos ir įžeistos, tačiau tai neigiamų pasekmių nesukėlė. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios turtinę padėtį (augina du vaikus, vienas iš jų sergantis sunkia inkstų liga, kaltinamoji persirgusi onkologine liga), į nukentėjusiųjų materialinę padėtį (R. K. daug metų turi sėkmingai dirbančią didmenine prekyba užsiimančią įmonę bei atitinkamas pajamas). Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusieji, ypatingai R. K., turėjo galimybę per penkis metus, laiku kreiptis į teisėsaugos įstaigas, kad būtų užkirsti buvusios jo žmonos - kaltinamosios V. K. neteisėti veiksmai, kurių ilgalaikis, nekontroliuojamas, tęsimasis galimai inspiruodavo kaltinamosios, šioje byloje ištirtas, tęstines nusikalstamas veikas, kurias galimai laiku teisiškai įvertinus, būtų užkardytas ir kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymas.

Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys mažintinas iki 6000 Lt , iš jų 500 Lt jau atlyginti, o nukentėjusiojo R. K. ieškinys mažintinas iki 2000 Lt, iš jų 500 Lt jau atlyginti.

Pilnai atlygintinas nukentėjusiosios A. K. reikalavimas priteisti jai 2000 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinių paslaugų bylos proceso metu.

Daiktiniai įrodymai – elektroniniai laiškai, SMS žinučių tekstai vokas su faksogramomis, kompaktinis diskas su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip beverčiai daiktai. (t. 1 b.l. 22-182, t. 2 b.l. 25-31).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

V. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 154 str. 1 d., 155 str. 2 d. ir skirti bausmes: pagal BK 145 str. 2 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimą; pagal BK 154 str. 1 d. – 40 parų arešto; pagal BK 155 str. 2 d. – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. , 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu, paskiriant 40 parų arešto; šią bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. , 2 d., 4 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal BK 145 str. 2 d., ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. K. be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius tenkinti dalinai ir priteisti iš nuteistosios V. K. nukentėjusiajai A. K. 5500 lt neturtinės žalos ir nukentėjusiajam R. K. 1500 Lt neturtinės žalos, bei A. K. turėtas 2000 Lt bylinėjimosi išlaidas dėl atstovo dalyvavimo procese.

Daiktinių įrodymų – elektroniniai laiškai, SMS žinučių tekstai vokas su faksogramomis, kompaktinis diskas su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip beverčiai daiktai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.