- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- AN2-383-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00848-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VMI
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutarimo R. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. G. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų 2021 m. vasario 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. vasario 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. kovo 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. kovo 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytu laiku Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) nepateikė prašomų dokumentų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 2 ir 8 dalių reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą R. G. paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur bauda.
2. Institucijos atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir R. G. paskirti nuobaudą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
2.1. Skunde nurodoma, kad ANK 505 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas patenka į ANK specialiosios dalies XXV skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“, numatantį atsakomybę asmenims, kurie savo veiksmais kėsinasi į nustatytą valdymo tvarką ir siekia ją pažeisti. Asmenys, nevykdantys įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems numatytas teises, teisėtų nurodymų ir reikalavimų, pažeidžia nustatytą valdymo tvarką – imperatyvias viešosios teisės normas. Todėl ne veltui įstatymų leidėjas, inkriminuodamas tokio pobūdžio pažeidimus ir nustatydamas administracinę atsakomybę, siekė šiuos teisinius santykius apginti, o asmenis, padariusius nusižengimus, nubausti.
2.2. Institucijos atstovas teigia nesutinkantis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui paskirta nuobauda. Atliekant operatyvų patikrinimą, įmonės direktoriaus buvo prašoma pateikti dokumentus, turint tikslą atlikti įmonės veiklos patikrinimą, tačiau vadovas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir neteikė buhalterinės apskaitos dokumentų. Jam buvo teikti keturi mokesčių administratoriaus nurodymai, tačiau nebuvo pateikti paaiškinimai ar nurodytos priežastys, kodėl neteikiami prašomi dokumentai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jam paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas, skirdamas tokią nuobaudą, savo sprendimo nemotyvavo, nepasisakė dėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų. Institucijos atstovo teigimu, byloje nėra sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
3. Atsiliepimų į institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
5. ANK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Kaip teisingai nurodoma institucijos apeliaciniame skunde, įstatymų leidėjas, tam tikrus asmens veiksmus apibrėždamas kaip administracinius nusižengimus, tuo pačiu atitinkamo ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje įtvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio veiksmai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, skirtinas nuobaudas (jų rūšis bei, baudos atveju, minimalų ir maksimalų jos dydį). Nors teismas, individualizuodamas asmeniui skirtiną nuobaudą, turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl konkretaus jos dydžio, tačiau šiame procese teismas yra saistomas įstatymo leidėjo imperatyviai įtvirtintų nuobaudų ribų (minimalaus ir maksimalaus dydžio), o švelnesnė, nei numatyta sankcijoje bausmė gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais, kurie reglamentuojami ANK 34 straipsnio 6 dalyje (apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma aptariamo straipsnio 5 dalis, neįvertinant naujos, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios straipsnio redakcijos).
6. Susipažinus su skundžiamu nutarimu, priešingai nei tvirtinama skunde, teismas, pripažinęs, kad R. G. veiksmuose yra visi jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymiai ir individualizuodamas jam už šio nusižengimo padarymą skirtiną nuobaudą, nurodė, kad bauda nubaustajam skirtina minėto straipsnio sankcijos ribose, taigi akivaizdu, kad teismas, skirdamas nuobaudą, nesirėmė ANK 34 straipsnio 6 dalimi, šio sprendimo tinkamai nemotyvuodamas.
7. Tokia išvada darytina įvertinus ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje apibrėžtas administracinės nuobaudos ribas, tai yra veiksmai, numatyti aptariamo straipsnio 1 dalyje užtraukia baudą 1) asmenims nuo 80 iki 780 eurų ir 2) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1950 eurų. Iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog sankcijos ribos diferencijuojamos priklausomai nuo to, ar administracinį nusižengimą padarė specialusis subjektas (juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo), ar bet kuris kitas fizinis asmuo. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog nuobauda skiriama komentuojamo straipsnio 1 dalies sankcijos ribose (90 Eur), akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas R. G. nuobaudos tinkamai neindividualizavo dėl to, kad neatsižvelgė į aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas kaip juridinio asmens vadovas.
8. Toks R. G. teisinio statuso traktavimas atitinka apeliacinės instancijos teismui skundui nagrinėti pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią informaciją. Kaip matyti iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 14 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (7.45 Mr) FR1042-871, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimu buvo kaltinamas R. G., yra bankrutuojanti ir ją atstovauja nemokumo administratorius, tačiau šis statusas bendrovei suteiktas tik nuo 2021 m. kovo 25 d., taigi mokesčių administratoriaus privalomųjų nurodymų pateikimo metu (laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. kovo 17 d.) bendrovės vadovu vis dar buvo R. G.. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktuose numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, taip pat pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. Iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 ir 8 dalių kildinama būtent bendrovės vadovo pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų bei veikti juridinio asmens vardu santykiuose su kitais asmenimis. Taigi, sistemiškai analizuojant aptariamas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad būtent bendrovės vadovui, kaip specialiajam subjektui, o ne fiziniam asmeniui, kyla atsakomybė tuo atveju, jeigu nėra įvykdomas mokesčių administratoriaus privalomasis nurodymas pateikti atstovaujamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Dėl šios priežasties ir nuobauda už minėtos pareigos neįvykdymą turi būti skiriama atsižvelgiant į atitinkamo ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas nuobaudos ribas specialiajam subjektui – bendrovės vadovui. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino R. G., kaip specialiojo subjekto, statuso nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ir dėl šios priežasties netinkamai individualizavo jam paskirtą nuobaudą – baudą, paskirdamas ją visiems fiziniams asmenims, o ne konkrečiai juridinio asmens vadovams, taikomos nuobaudos minimalaus ir maksimalaus dydžio baudos ribose, todėl pakeičiant skundžiamą nutarimą, neišeinant už mokesčių administratoriaus apeliacinio skundo ribų ir iš naujo neanalizuojant nubaustajam inkriminuoto administracinio nusižengimo įrodytumo, R. G. nuobauda už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina atsižvelgiant į juridinio asmens vadovams numatytos administracinės nuobaudos rūšies – baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio ribas.
9. Skiriant R. G. administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytas aplinkybes. Tai yra įvertintina tai, jog jis administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą, jis administracine tvarka buvo nubaustas ankstesniais procesiniais sprendimais, be kita ko, ir dėl to, kad mokesčių administratoriui nepateikė kitos savo valdomos bendrovės metinės pelno mokesčio deklaracijos, taip pat institucijai nepateikė duomenų apie asmenis, kurie vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ir juo padarė administracinį nusižengimą. Nubaustojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis mokesčių administratoriui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų net ir po ketvirto privalomojo nurodymo pateikimo, nepaisant to, kad mokesčių administratorius, patenkinęs jo prašymą, vieną kartą pratęsė dokumentų pateikimo (privalomojo nurodymo įvykdymo) terminą. Į teismo posėdį nubaustasis neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta, taigi nėra pagrindo spręsti apie egzistuojančias objektyvias aplinkybes, kurios būtų sutrukdžiusios R. G. tinkamai ir laiku įvykdyti privalomuosius nurodymus ir galėtų lemti švelnesnės nei numatyta įstatyme nuobaudos skyrimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tenkinant institucijos apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarimas keičiamas ir nubaustajam skiriama administracinė nuobauda, kurios dydis nustatytinas artimas ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytos juridinio asmens vadovui skirtinos sankcijos minimaliam dydžiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutarimą pakeisti:
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturis šimtus eurų).
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.