Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Administracija 2024 m. kovo 7 d. pareiškėjai pateikė atsakymą Nr. A33(1)-2542, kuriame nurodė, kad pareiškėjos teikiamas pasiūlymas dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento - susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo nepagrindžia teritorijų planavimo būtinumo, neįvertina Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus poreikius, kai nustatomi planavimo tikslai konkrečiai teritorijai, o savivaldybės infrastruktūros plėtros (toliau – ir SIP) sutarties sudarymas nėra teritorijų planavimo tikslas, todėl nėra aišku, kokiai veiklai (kuriai būtinas teritorijų planavimas) įgyvendinti norima pasinaudoti planavimo inicijavimo teise pagal TPĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teigia, kad skundžiamo Sprendimo atsakovė nemotyvavo, nenurodė, kodėl negali būti koreguojamas detalusis planas, taip pat kaip prašymas inicijuoti inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimą prieštarauja įstatymams, teisės aktų reikalavimams, aukštesnio lygmens patvirtintiems teritorijų planavimo, nes konkrečiu atveju inicijavimo prašymu siekiama gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros sistemų formavimo ir plėtojimo, suderinti visuomenės savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo. Atsakovė atsakyme formaliai nurodė, kad „Jūsų pasiūlymas prieštarauja TPĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 5.2 punkto reikalavimams ir to paties lygmens patvirtintam ir galiojančiam teritorijų planavimo dokumento sprendiniams“, tačiau nenurodė, kaip inicijavimo prašymas prieštarauja įstatymams bei planavimo dokumento sprendiniams.

Nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas galiojančiais teisės aktais. LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais. LVAT taip pat yra nurodęs, jog minėtais teisės principais būtina vadovautis, nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį.

Paaiškina, kad pareiškėja kreipėsi dėl 2024 m. kovo 7 d. atsakymo Nr. A33(1)-2542 panaikinimo, tačiau iš esmės skunde nenurodo jokių atsakymo panaikinimo pagrindų – visi pareiškėjos nurodyti argumentai yra hipotetiniai, nepagrįsti jokiais įrodymais, nurodomos bendrosios teisės normos ir principai, kurie, atsakovės nuomone, nėra susiję su konkrečia nagrinėjama byla dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą Sprendimą, tačiau nenurodo, kokiems teisės aktų reikalavimams jis prieštarauja, be to, skunde nurodomi skirtingi ir vieni kitiems prieštaraujantys skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrindai: „(...)Skundžiamo sprendimo atsakovė nemotyvavo, kodėl negali būti koreguojamas detalusis planas (...)“, „UAB „Callida“ pagrįstai tikisi, kad jų prašymas inicijuoti detaliojo plano rengimą bus išnagrinėtas remiantis galiojančiais teisės aktais“, bet skunde nurodoma: „Pareiškėja 2024-01-24 patikslintu prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama inicijuoti inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimą.“. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėja pati nežino, dėl kokios procedūros kreipėsi ir kokius veiksmus prašo teismo įpareigoti atlikti Administraciją. Iš pareiškėjos skundo neaišku, kokia jos teisė yra pažeista ir koks yra pareiškėjos suinteresuotumas šioje byloje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis numato galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą. Pareiškėja šioje byloje nenurodo, kokią konkrečiai teisę ar interesą ji siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti skundžiamas Sprendimas pažeidžia jos teises ir interesus. Tai, kad pareiškėjai nepatinka gautas atsakymas dar nereiškia, kad jis yra neteisėtas arba nepagrįstas. Skunde nurodoma, jog Administracija, priėmusi skundžiamą Sprendimą, apriboja patekimą į žemės sklypą, tačiau byloje nepateiki jokie įrodymai, kad pareiškėja negali privažiuoti prie žemės sklypo, iš viso neaišku, kurį žemės sklypą pareiškėja turi omenyje.

Skundžiamame Sprendime įtvirtintas Administracijos direktoriaus sprendimas visiškai atitinka TPĮ 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6 straipsnio 3 dalyje bei Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo 2 ir 9 punktuose jam keliamus reikalavimus – Administracijos direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, nustatė, kad negali jo tenkinti, nes planavimo iniciatoriaus pasiūlymas turi būti atmetamas, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, o pareiškėjos pasiūlyme nurodyti vystymo plano rengimo tikslai prieštarauja skundžiamame Sprendime nurodytiems teisės aktų reikalavimams ir Detaliojo plano sprendiniams.

Administracijos direktorius, vadovaudamasis teisės aktų normomis bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, motyvuotai priėmė skundžiamą Sprendimą atmesti pasiūlymą dėl vystymo plano rengimo ir apie tai tinkamai informavo pareiškėją, tai sudaro prielaidą konstatuoti, jog Administracijos veiksmai ir skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus: atsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (nurodomi norminiai teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai, kuriais remiantis pareiškėjos pasiūlymas rengti vystymo planą yra atmetamas), yra pateikiami atsisakymo rengti Vystymo planą argumentai – SIP sutarties sudarymas teisės aktuose nėra nurodytas kaip planavimo tikslas nei Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių 5.2 punkte, nei TPĮ 3 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja siekia ne planuoti teritoriją, o sudaryti SIP sutartį, todėl pareiškėjos teikiamas pasiūlymas dėl vystymo plano rengimo nepagrindžia teritorijų planavimo būtinumo, neįvertina TPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų poreikių, kai nustatomi planavimo tikslai konkrečiai teritorijai, o savivaldybės infrastruktūros plėtros (SIP) sutarties sudarymas nėra teritorijų planavimo tikslas, todėl nėra aišku, kokiai veiklai (kuriai būtinas teritorijų planavimas) įgyvendinti norima pasinaudoti planavimo inicijavimo teise pagal TPĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsakyme aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis yra elektroniniu būdu pasirašytas atsakymą priėmusio pareigūno.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, skundu kreipėsi į teismą.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija šioje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – ir planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais - dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. <...> Apie motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą informuojamas planavimo iniciatorius ir sprendimas skelbiamas savivaldybės ar kitų įstatymų nustatytų specialiojo teritorijų planavimo organizatorių interneto svetainėse.

Kaip jau minėta, skundžiamu Sprendimu pareiškėjos pasiūlymas dėl inžinerinės infrastruktūros plano vystymo atmestas. Skundžiamame Sprendime Administravija nurodė, jog įvertinusi pareiškėjos nurodytus konkrečios teritorijos planavimo tikslus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6 straipsnio 3 dalimi, Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3-453/D1-549 „Dėl Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 5.2 punktu, informuoja, kad pareiškėjos teikiamas pasiūlymas dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento – susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo nepagrindžia teritorijų planavimo būtinumo, neįvertina TPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus poreikius, kai nustatomi planavimo tikslai konkrečiai teritorijai, o savivaldybės infrastruktūros plėtros (SIP) sutarties sudarymas nėra teritorijų planavimo tikslas, todėl nėra aišku, kokiai veiklai (kuriai būtinas teritorijų planavimas) įgyvendinti norima pasinaudoti planavimo inicijavimo teise pagal TPĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėja informuota, kad SIP sutarties sudarymas ir teritorijų planavimas tai atskiros procedūros, taikomos individualiai ir vertinamos vadovaujantis prašymo pateikimo ir nagrinėjimo metu galiojančiais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais. Vadovaujantis Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 ir 9 punktais, įvertinus tai, kad pareiškėjos pasiūlymas prieštarauja TPĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 5.2 punkto reikalavimams ir to paties lygmens patvirtintam ir galiojančiam teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (Įsakymu patvirtintam detaliajam planui), pasiūlymas dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento – susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo – yra atmetamas. Taip pat skundžiamu Sprendimu pareiškėja informuota, kad pradėtas rengti Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, kurio sudedamąja dalimi pripažintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano patvirtinimo“, koregavimas, kurio rengimo etape pagal UAB „Vetumas“ pateiktą 2024 m. vasario 22 d. prašymą bus sprendžiamas klausimas dėl kelio atkarpos (pagal Jūsų pridedamą priedą Nr. 3) įvertinimo BP koregavimo sprendiniuose.

Atsakovė atsiliepime teigia, kad pareiškėja šioje byloje nenurodo, kokią konkrečiai teisę ar interesą ji siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti skundžiamas Sprendimas pažeidžia jos teises ir interesus, taip pat byloje nepateiki jokie įrodymai, kad pareiškėja negali privažiuoti prie žemės sklypo, iš viso neaišku, kurį žemės sklypą pareiškėja turi omenyje.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde suprantamai išdėstė ginčo faktines aplinkybes, kurios, be kita ko, atitiko tiek į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams, tiek atsakovės atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Pareiškėja skunde aiškiai nurodė, jog ji nori inicijuoti inžinerinės infrastruktūros planą, turėdama tikslą vystyti teritoriją ir įtraukti šalia adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo esantį kelią. Kadangi pareiškėja turi žemės sklypus, į kuriuos reikalingas patekimas - privažiavimas, reikalinga suprojektuoti kelio atkarpą, tačiau minėta kelio atkarpa neatitinka reikalavimų, t.y. nėra suprojektuota savivaldybės infrastruktūra. Todėl reikalingas teritorijų planavimo dokumentas. Savivaldybė vietovės lygmens bendrojo plano korekcijos atlikimo neleidžia, inicijuoti inžinerinės infrastruktūros vystymo plano taip pat nenori, tokiu būdu apriboja patekimą į žemės sklypą.

Atsiliepime atsakovė teigia, kad pareiškėja siekia inicijuoti Vystymo plano rengimą teritorijoje, kurios dalis jau suplanuota Detaliuoju planu. Tačiau pareiškėja patikslintame skunde nurodo, jog Detaliuoju planu yra suplanuotas privatus sklypas, kurio riba pažymėta taškais 1-2, o ne šalia esantis valstybinės žemės plotas, kuris skirtas privažiavimui ir kurį pareiškėjas nori suprojektuoti. Valstybinis žemės plotas nėra suplanuotas teritorijų planavimo dokumentu. Pareiškėja prie patikslinto skundo prideda atsakovės pareiškėjai pateiktą 2024 m. sausio 5 d. atsakymą Nr. A33(1)-141. Šiame atsakyme yra nurodyta, pareiškėjos prašomiems objektams pagal Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas nesudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis ir neparengtas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas, atitinkamai institucijai jį patvirtinant.

Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, Administracija turėjo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovės veiksmai, kuomet į pareiškėjos prašymą atsakoma nenurodant išsamių sprendimo motyvų, pripažįstamas pažeidžiančiu ir gero administravimo principą.

Įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį pripažintina, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalių nuostatų. Administracija neatliko tų veiksmų, kurie privalomi nagrinėjant pareiškėjos prašymą, o būtent – pateikti tinkamai motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą atsakymą į prašymą.