- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-532-935/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtoji bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme ir A. V. paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams.
Į bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį atlikta bausmės dalis.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu L. D., kuris buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), byla nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tačiau dėl šio asmens apeliacinis skundas nebuvo paduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su L. D., su kuriuo kartu patalpinti į vieną kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) laikino perkėlimo vietoje – Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), L. D. pateikus lapą su surašytu tekstu A. V., kurio turinį pastarojo paprašė perrašyti į laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini) A. B., šiam (A. V.) nurodydamas jį (laišką) išsiųsti į Utenos rajono apylinkės teismą, ką A. V. 2015 m. gruodžio 21 d. ir padarė, kuriame (laiške), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų, t. y. A. V. ir A. R., naudai vertė perduoti turtą, t. y. reikalavo (duomenys neskelbtini) A. B. pervesti po 1000 Eur į jo (A. V.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, L. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas.“, ir A. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodydamas pastarojo asmens sąskaitos numerį susirasti pačiai, kitaip grasindamas prieš nukentėjusiąją A. B. ir jos artimuosius panaudoti fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiąją A. B. ir jos artimuosius išvežti į mišką ir sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir tokiu būdu abu L. D. ir A. V. bendrais nusikalstamais veiksmais prievartavo turtą, grasindami prieš nukentėjusį asmenį panaudoti fizinį smurtą. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde A. V. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir jam paskirtą bausmę bendrinti su anksčiau paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, nusikalstamą veiką padarė be tyčios.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje užfiksuotus duomenis bei proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu A. V. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirta bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta. BK 61 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo normos reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, šių aplinkybių pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei dėl jo padarymo gailisi. Dar labiau atsižvelgti į minėtą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Čia pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupė. Nagrinėjamu atveju A. V. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vienos nusikalstamos veikos nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymą. Nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta tyčia, panaudojant psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją. Pastebėtina, jog, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali (nereikalaujanti padarinių, nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant) ir šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Paties nuteistojo parodymai, iš kurių matyti, jog jis suprato, kokio pobūdžio laišką rašo, jo surašyto ir išsiųsto laiško turinys (jame yra išreikšti grasinimai nukentėjusiajai, siejami su jos darbine veikla, bei jos artimiesiems, yra reikalaujama pervesti pinigus, į konkrečių asmenų banko sąskaitas, nurodyta, per kiek laiko reikia įvykdyti reikalavimą, įspėjama nesikreipti į teisėsaugos institucijas) leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis suvokė, jog verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad nuteistasis neketino įvykdyti išreikštų grasinimų, jo veiksmų kvalifikacijos nekeičia. Be to, A. V. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimų nuosavybei, susijusių su smurto prieš kitą asmenį panaudojimu, padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad A. V. nedaro išvadų, jis nėra linkęs kritiškai vertinti ir keisti savo elgesio pozityvia linkme, yra pavojingas visuomenei, savo tikslų yra linkęs siekti nusikalstamu būdu. Taigi konstatuotina, jog šiuo atveju baudžiamajame įstatyme numatytų tikslų galima pasiekti tik pačia griežčiausia BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausme, t. y. laisvės atėmimu.Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad jam už nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra ženkliai mažesnis nei BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų). Kaip jau minėta, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir tapo artima minimaliai baudžiamajame įstatyme numatytai laisvės atėmimo bausmės ribai. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nuteistajam nustatytas bausmės dydis neatitinka jo asmenybės, padaryto nusikaltimo pobūdžio bei pavojingumo.Nuteistasis mano, jog jam paskirta bausmė su ankstesniu procesiniu sprendimu paskirta bausme turėjo būti bendrinama dalinio bausmių sudėjimo, o ne visiško bausmių sudėjimo būdu. Su tokiu nuteistojo teiginiu nėra jokio pagrindo sutikti. Baudžiamasis įstatymas (tiek BK 63 straipsnio, tiek BK 64 straipsnio nuostatos) suteikia teismui diskreciją (su tam tikromis išlygomis) pasirinkti bausmių bendrinimo būdą, t. y. ar bausmės turi būti bendrinamos dalinio, ar visiško sudėjimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas, pasirinkdamas bausmių bendrinimo būdą, turi vadovautis tais pačiais kriterijais, kaip ir skirdamas bausmę. Šiuo atveju įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų parenkant nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, visumą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai A. V. paskirtą bausmę su anksčiau jam paskirta bausme bendrino visiško sudėjimo būdu. Taigi A. V. apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bausmės yra bendrinamos laikantis šio straipsnio nuostatų tuo atveju, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta bausme yra bendrintina BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka. Vis tik pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodydamas normą, kuria vadovaujantis turi būti bendrinamos bausmės, šios normos nuostatomis nesivadovavo ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtoji bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką buvo įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį atliktas bausmės laikas. BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Taigi šiuo atveju turėjo būti nustatyta, kokios bausmės dalies A. V. nėra atlikęs ir ši neatliktos bausmės dalis turėjo būti sudedama su skundžiamu nuosprendžiu skiriama bausme, o ne prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta nuosprendžiu paskirta bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio priėmimo dieną A. V. neatliktos bausmės dalis buvo vieneri metai šeši mėnesiai ir penkios dienos. Taigi būtent ši neatlikta bausmės dalis turėjo būti bendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių bausme. Dėl aptartų priežasčių Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad subendrinus bausmes, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, jam paskirtos bausmės pradžia yra skaičiuojama nuo 2018 m. gegužės 30 d. ir šio procesinio sprendimo priėmimo metu jis jau bus atlikęs dalį jam paskirtos bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, A. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi, A. V. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir penkioms dienoms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.