- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-710-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13037-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-21305-717/2019 pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas; skolininkas) 2019 m. liepos 22 d. skundu kreipėsi į antstolę R. G. (toliau – ir antstolė) prašydamas: 1) atnaujinti terminą 2019 m. liepos 22 d. skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; 2) išreikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, nes UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėtų būti saugomi visi skolos apmokėjimą/(su)grąžinimą patvirtinantys rašytiniai dokumentai (įrodymai); 3) nutraukti vykdomąją bylą; 4) nutraukti ir/ar užbaigti vykdomąją bylą, nes lizingas išmokėtas. Nurodė, kad išieškotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra sumokėjusi antstolei papildomų vykdymo išlaidų ir privalomųjų vykdymo išlaidų, todėl vykdomoji byla turėtų būti nutraukta. Pareiškėjo nuomone, jis yra skolinęsis baldams pirkti ir kitoms buitinėms prekėms įsigyti prieš keturiolika metu (apie 2003 metus), tačiau pareiškėjas lizingą yra padengęs.
2. Antstolė R. G. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Patvarkymu dėl skundo (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla pateikė teismui. Antstolė pažymėjo, kad vykdo Kauno miesto 6-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini) dėl 2 124,42 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo D. S. išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai. Nurodė, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, nes nuo vykdomosios bylos užvedimo, t. y. nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d., pareiškėjui buvo žinoma apie skolos išieškojimą UAB „(duomenys neskelbtini) naudai. Be to, pareiškėjas nenurodė pagrindų, kuriais vadovaujantis antstolė galėtų atnaujinti terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo D. S. 2019 m. liepos 22 d. prašymą, įvardintą „Skundas dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir nutraukimo“ paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas (skolininkas) D. S. pateikė procesinį dokumentą, kurį įvardino „Skundas dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir nutraukimo“; antstolė R. G. ši pareiškėjo procesinį dokumentą pripažino skundu dėl antstolio veiksmų ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. Patvarkymu dėl skundo (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir prašymą (skundą) su vykdomąja byla perdavė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su antstolės pozicija, kad pareiškėjo pateiktą procesinį dokumentą būtų galima pripažinti skundu dėl antstolio veiksmų.
6. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis bei teismų praktika, teismas sprendė, kad 2019 m. liepos 22 d. antstolei pateiktas procesinis dokumentas yra pareiškėjo procesinis prašymas vykdymo procese (nepaisant jame nurodyto pavadinimo). Pažymėjo, kad pateiktas prašymas neatitinka skundui dėl antstolio veiksmų keliamų reikalavimų (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnis), nes jame konkretūs reikalavimai teismui nėra suformuluoti, t. y. nėra konkrečiai nurodoma kokie konkretūs antstolės veiksmai ar neveikimas yra skundžiami; pareiškėjo pateiktame procesiniame dokumente išdėstytos bendro pobūdžio aplinkybės, nesusietos su konkrečiu antstolės priimtu patvarkymu ar kitu antstolės dokumentu.
7. Teismo vertinimu, būtent 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymas, kuriuo antstolė atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo/nutraukimo, gali būti apskundimo objektas. Nagrinėjamu atveju antstolei 2019 m. rugpjūčio 1 d. Patvarkymą dėl skundo (duomenys neskelbtini) perdavus nagrinėti teismui, t. y. nesulaukus pareiškėjo (skolininko) pozicijos dėl priimto patvarkymo, antstolė iš esmės užkirto kelią pareiškėjui motyvuotai atskirsti į antstolės argumentus ir pateikti motyvuotą bei argumentuotą, įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą dėl antstolio veiksmų tuo atveju, jei pareiškėjas būtų nusprendęs šia savo teise pasinaudoti.
8. Pirmosios instancijos tesimas, siekdamas nepažeisti pareiškėjo (skolininko) teisių vykdymo procese, pareiškėjo 2019 m. liepos 22 d. prašymą dėl termino atnaujinimo, įrodymų išreikalavimo ir vykdomosios bylos nutraukimo palikto nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) D. S. prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir iš esmės išnagrinėti 2019 m. liepos 22 d. pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nevertino galimo senaties terminų praleidimo. Teismas nurodo, kad pareiškėjas turėtų skųsti 2019 m. rugpjūčio 1 d. Patvarkymą dėl skundo (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė R. G. netenkino 2019 m. liepos 22 d. pareiškėjo skundo ir perdavė jį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau, apelianto (pareiškėjo) nuomone, tai būtų pakartotinis skundas.
9.2. Manydamas, kad 2019 m. liepos 22 d. pareiškėjo skundas turi trūkumų, teismas privalėjo nustatyti trūkumų šalinimo terminą, bet ne palikti minėtą skundą nenagrinėtą.
9.3. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti 2019 m. liepos 22 d. pareiškėjo skundą yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Teismas nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikėtų pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga teismui, nenurodė pareiškėjui, kaip pašalinti aplinkybes, kurios kliudo priimti skundą.
9.4. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, jog antstolė nepagrįstai teismui perdavė pareiškėjo skundą bei atsisakė skundą priimti teisme, nes antstolė teisingai kvalifikavo minėto pareiškėjo skundo teisinius santykius ir patvarkymu teisėtai ir pagrįstai teismui perdavė nagrinėti skundo dėl antstolių veiksmų klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujai pateikto dokumento priėmimo
11. Apeliantas (pareiškėjas) D. S. prie atskirojo skundo pridėjo dokumentą – pareiškėjo D. S. 2019 m rugsėjo 4 d. reikalavimą pateikti duomenis ir dokumentus, kuriuo prašoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų prašomus dokumentus ir/ar nuorašus.
12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto 2019-07-22 skundą paliko nenagrinėtu, pateiktas dokumentas nesusijęs su klausimo dėl skundo priėmimo nagrinėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismas pateikto dokumento nepriima (CPK 314 straipsnis), ir dėl jo nepasisako.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, siekdamas nepažeisti pareiškėjo D. S. teisių vykdymo procese, pareiškėjo prašymą, kuris yra įvardintas „Skundas dėl vykdomosios bylos Nr.(duomenys neskelbtini) užbaigimo ir nutraukimo“ paliko nenagrinėtu. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad remiantis konstituciniu teisminės gynybos principu apeliantui (pareiškėjui) dėl jo teises pažeidžiančių veiksmų ar neveikimo turėtų būti suteikta teisė kreiptis į teismą, nepriklausomai nuo to, kokia forma yra padarytas pareiškėjo teisių pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo argumentais nesutinka.
15. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantas (pareiškėjas) ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kita).
16. Tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011). Nors tarp atliktų vykdymo veiksmų ir suinteresuoto asmens gali egzistuoti ryšys, tačiau šis ryšys nereiškia, kad asmuo yra visiškai laisvas naudotis procesinėmis priemonėmis. Jo laisvę būtent riboja „įstatymų nustatyta tvarka“ (CPK 5 straipsnio 1 dalis), kuriai teisės subjektai turi paklusti.
17. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Tam, kad tiek antstolis, tiek teismas galėtų tinkamai įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo turi pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, skunde dėl antstolio veiksmų turi būti nurodomas faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, taip pat pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).
18. Nagrinėjamu atveju skolininkas D. S. į antstolę kreipėsi procesiniu dokumentu, kurį įvardijo skundu dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo/užbaigimo, ir prašė nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti) ar užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto pagrindais (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; nutraukus vykdomąją bylą). Apeliantas (pareiškėjas) konkretaus antstolės veiksmo ar neveikimo, kurį pareiškėjas skundžia ir kuris skundo tenkinimo atveju teismo turėtų būti pripažintas neteisėtu, nenurodė, neformulavo prašymo panaikinti konkretų antstolės patvarkymą. t. y. aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo pareiškimo dalyko.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėto procesinio dokumento turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai yra skolininkas prašymas vykdymo procese, kuriuo siekiama vykdomosios bylos nutraukimo. Antstolė 2019-08-01 patvarkymu skundo (prašymo) netenkino, motyvuodama tuo, kad nėra pagrindų atnaujinti terminą, nieko nepasisakė dėl vykdomosios bylos nutraukimo/užbaigimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent minėtas patvarkymas galėtų būti apskundimo objektu.
20. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumų ištaisymui, nes, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju vykdymo procese pateiktas dokumentas vertintinas kaip prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo/užbaigimo, o ne kaip skundas dėl antstolio veiksmų. Skundžiama nutartis nepažeidžia apelianto teisių, nes skolininkui neužkertamas kelias dėl 2019-08-01 patvarkymo pateikti skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510-512 straipsnių nustatyta tvarka.
21. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.