Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl Norvegijos Karalystės Pataisos tarnybos direktorato prašymo dėl Borgarting apeliacinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio pripažinimo ir E. P. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. nuteistas Norvegijos Borgarting apeliacinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (1902) § 162 pirmojo skirsnio, trečiojo skirsnio pirmojo punkto, penktojo skirsnio pažeidimus, susijusius su nelegaliu didelio kiekio narkotinių medžiagų įvežimu arba laikymu bendrininkų grupėje, 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką išskaičiuojant 901 (devynis šimtus vieną) areštinėje praleistą dieną. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. spalio 2 d.

Nuteistasis E. P. nesutiko su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi, todėl nuteistojo E. P. gynėja advokatė A. Ručienė pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui (apeliacinei instancijai).

Kauno apylinkės teismo posėdyje nuteistojo E. P. gynėja prašė teikimą atmesti, kadangi nuo 2008 m. E. P. nuolatinė gyvenamoji vieta Jungtinė Karalystė ir į Lietuvą jis neturi būti grąžintas. Skundo nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie nuteistojo darbą, jo turimas banko sąskaitas, draudimą, taip pat duomenys, kad nuteistasis yra išsiregistravęs iš Lietuvos ir jo artimieji – motina ir sesuo gyvena Jungtinėje Karalystėje. Nusikalstama veika Norvegijoje buvo padaryta nuteistajam gyvenant Jungtinėje Karalystėje. Gynėjos nuomone, toks teikimas galėtų būti tenkintas tada, kai nuteistas asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju, pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad E. P. Lietuvoje negyveno ilgą laiką. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į paties nuteistojo argumentus dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką tolimesniam bausmės atlikimui. Byloje yra pateiktas E. P. prašymas ir paaiškinimas, kad jis kategoriškai nesutinka būti perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į Lietuvos Respubliką, kadangi Lietuvoje jo gyvybei gresia pavojus, nes yra sulaukęs grasinimų, dėl šių priežasčių jo gyvenamoji vieta buvo pakeista į Londoną.

Teismo posėdžio metu prokurorė išsakytai gynėjos nuomonei pritarė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatas užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles.

Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. kovo 20 d. įstatymu Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ ratifikavo su pareiškimais 2011 m. balandžio 5 d. Osle pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės Susitarimą dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas). Todėl teismas, spręsdamas dėl E. P. atžvilgiu priimto Norvegijos Karalystės Norvegijos Borgarting apeliacinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio pripažinimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujasi šio Susitarimo nuostatomis.

Susitarime nustatytos taisykles, pagal kurias susitariančios šalys, siekdamos palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją, pripažįsta nuosprendį ir vykdo bausmę. Susitarimo 4 straipsnyje nustatyti nuosprendžio ir liudijimo perdavimo kriterijai, o 7-8 straipsniuose nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo tvarka. Susitarimo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą.

Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad a) kita Susitariančioji Šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena ar b) kita Susitariančioji Šalis yra pilietybės valstybė, kurioje nuteistasis asmuo negyvena, tačiau į kurią jis (ji) bus deportuotas, atleidus jį (ją) nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita, vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone ar c) kita Susitariančioji Šalis yra valstybė, kurios pilietybės nuteistasis asmuo neturi, tačiau su kuria jį sieja tokie glaudūs ryšiai, kad perdavimas laikomas tinkamu, ir šios Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija sutinka su nuosprendžio ir liudijimo perdavimu. Jei glaudūs nuteistojo asmens ryšiai pagrįsti įprastine gyvenamąja vieta, jis (ji) turi būti teisėtai gyvenęs kitoje Susitariančiojoje Šalyje be pertraukos bent penkerius metus ir toje valstybėje turi turėti nuolatinę teisę į gyvenamąją vietą.

Nuteistasis, nesutikdamas su jo perdavimu Lietuvos Respublikai dėl tolimesnio bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje savo prašyme (b. l. 106) nurodė, kad jo su Lietuva nesieja jokie ryšiai, nes ne tik jis nusikaltimo padarymo metu gyveno Jungtinėje Karalystėje, bet ten ir gyveno visi artimieji. Šiuos savo paaiškinimo teiginius pagrindė pateikiamais dokumentais.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad E. P., gim. (duomenys neskelbtini). yra E. P. ir A. S. sūnus (b. l. 107). Bylos medžiagoje pateikta informacija, kad 2008 m. liepos 3 d. E. P. Jungtinėje Karalystėje buvo suteiktas socialinio draudimo numeris (b. l. 144, 145), Jungtinės karalystės muitų ir mokesčių inspekcijos pažyma apie darbo nutraukimą patvirtinama, kad E. P. 2010 m. balandžio 7 d. nutraukė darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini), L.(b. l. 108-113), kur dirbdamas mokėjo mokesčius (b. l. 146, 147, 150, 151). 2012 m. vasario 28 d. E. P. pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 136, 137), vėliau vykdė individualią veiklą, kurią patvirtina pateiktas 2014 m. kovo 29 d. pranešimas dėl mokėtinų valstybinių draudimo įmokų (b. l. 114, 115). Teismui pateiktas E. P. vairuotojo pažymėjimas, išduotas 2012 m. gruodžio 11 d. Jungtinėje Karalystėje (b. l. 120, 121), jo dublikatas (b. l. 134, 135), „(duomenys neskelbtini)“ duomenų išrašas apie E. P. turimą banko sąskaitą, debetinės kortelės naudojimą 2014 m. spalio 1 d. – 2014 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu (b. l. 124-126), medicininė kortelė, išduota 2013 m. kovo 20 d. (b. l. 129-131), teismui leidžia pagrįstai spręsti apie nuteistojo E. P. tamprius socialinius ryšius Jungtinėje karalystėje gyvenamosios vietos bei darbinių santykių aspektu. Šeiminių socialinių ryšių kontekste pateiktų duomenų kiekis taip pat leidžia pagrįstai vertinti, jog nuteistojo artimieji, negyvena Lietuvoje jau ne pirmą dešimtmetį. Darbuotojų registracijos tarnybos pažyma apie registraciją 2004 m. prisijungusių ES šalių narių darbuotojų registravimo programoje, patvirtina, kad A. S. (nuteistojo motina) šioje programoje registruota nuo 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir jai išduota darbuotojo kortelė (b. l. 138-143), 2011 m. birželio 13 d. tarp asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. buvo sudaryta būsto nuomos sutartis (b. l. 116-119), kuria buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Patvirtintas įrašo nuorašas pagal 1953 m. gimimų ir mirčių registravimo įstatymą, suformuotas 2013 m. birželio 19 d., patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)A. S. (nuteistojo motinai) ir V. L. gimė duktė M. M. S. (b. l. 123), 2017 m. birželio 2 d. A. S. buvo taikytos mokesčių lengvatos (b. l. 128), 2017 m. gruodžio 5 d. pažyma iš „(duomenys neskelbtini)“ medicinos centro patvirtina A. S. gydymąsi šioje ligoninėje nuo 2007 m. kovo 27 d., o M. S. gydymąsi nuo 2007 m. lapkričio 19 d., nurodant, kad abi pacientės gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 132, 133). JK mokesčių ir muitų inspekcijos 2017 m. birželio 28 d. raštu A. S. grąžinta mokesčių permoka (b. l. 148, 149). Nuteistasis savo asmeninius šeiminius ryšius Norvegijoje taip pat grindžia savo teiginiais, jog jis turi mažametį vaiką, kurio motina G. Ž. šiuo metu dirba ir gyvena Norvegijoje, ir su juo palaiko glaudžius ryšius, todėl jis turi galimybę bendrauti tiek su ja, tiek su vaiku. Tai, kad G. Ž. dirba ir gyvena Norvegijoje, patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, jog G. Ž., gim. 1991 m. rugsėjo 20 d. dirba valymo paslaugų įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų darbuotoja (b. l. 153, 154).

Pakartotinai pažymėtina, kad teismui pateikta raštu išdėstyta nuteistojo E. P. nuomonė dėl jo perkėlimo į Lietuvą. Nuteistasis nesutinka būti perkeltas į Lietuvos Respubliką atlikti bausmę, kadangi su Lietuva jokių sąsajų nelikę, be to, jo byloje yra nužudytų asmenų, kas kelia grėsmę ir jam (b. l. 106).

Atsižvelgiant į išdėstytą bei Susitarimo 4 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti, kaip jau minėta esant tam tikroms sąlygoms.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad E. P. nusikalstamą veiką Norvegijoje įvykdė gyvendamas ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje, į Norvegiją atvykdamas iš Nyderlandų.

Jo gyvenimo Jungtinėje Karalystėje faktą patvirtina aukščiau išdėstyti ir aptarti įrodymai, kurie neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis E. P. Jungtinėje Karalystėje gyveno, dirbo, ten gaudavo atlyginimą bei mokėjo mokesčius. Jungtinėje Karalystėje taip pat nuolat gyvena jo mama A. S. bei sesuo M. S.. Tiek nuteistojo, tiek jo artimųjų socialiniai ryšiai patvirtinami tiek darbdavių pažymomis, tiek medicininiais dokumentais, tiek banko sąskaitų išrašais, darbuotojų registracijos tarnybos duomenimis, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis. Šie pateikti duomenys teismui abejonių nekelia, todėl, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, tai, kad nuteistasis E. P. nors ir Jungtinės Karalystės pilietybės neturi, tačiau su šia valstybe jį sieja glaudūs socialiniai ryšiai, jo nuolatinį teisėtą gyvenimą ten daugiau nei 5 metus patvirtina ištirtų duomenų visuma, leidžia daryti išvadą, jog bausmės vykdymas Lietuvoje neužtikrins siekio palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją ir sėkmingai reintegruoti nuteistąjį asmenį į visuomenę. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių, teikimas atmestinas, Norvegijos Borgarting apeliacinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį atsisakytina pripažinti ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 4 straipsniu, 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 365 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. P. atžvilgiu atsisakyti pripažinti Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokuratūrai, nuteistajam E. P., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentui, Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.