- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- e2-1199-272/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00779-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- A. B.
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. J. dėl 2954,12 Eur skolos, 5076,97 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovas A. J. pareiškimu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-04-15 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1199-272/2016 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. J. dėl 2954,12 Eur skolos, 5076,97 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad teismo sprendimas už akių toje dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 5076,97 Eur palūkanų už naudojimąsi paskola, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas tokį sprendimą grindė CK 6.872 str. 3 d. prezumpcija, o atsakovas turi įrodymų, kad 2005-05-02 Paskolos sutartis (toliau – Paskolos sutartis) nebuvo atlygintinė. Nurodė, kad paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai. Tais atvejais, kai šalių sutartyje palūkanų mokėjimo klausimas nėra aptartas ir esant ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str.). Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl Paskolos sutarties pobūdžio - ieškovės teigimu, sutartis buvo atlygintinė, atsakovo - neatlygintinė. Sudarant Paskolos sutartį, šalys buvo geri pažįstami ir verslo partneriai, jų asmeniniai ir bendro verslo santykiai buvo geri. Nurodė, kad šalys kartu ketino įsigyti bendrai 5,10 ha žemės sklypą (ieškovė - 4,50 ha dydžio dalį), esantį (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė nebuvo patyrusi žemės pirkimo pardavimo reikaluose ir norėjo garantijų dėl savo investuojamų į ketinamą įsigyti žemės sklypą pinigų susigrąžinimo nesėkmės atveju. Tuo tikslu vietoj to, kad ieškovė tiesiogiai sumokėtų savo dalį (10200 Lt) tarpininkui, kuris pasiūlė pardavėjus, ieškovė neatlygintinai paskolino pinigus (10200 Lt) atsakovui Paskolos sutartimi. Paskolos sutartis buvo surašyta ieškovės ranka ir vienu egzemplioriumi tame pačiame lauke, kurį ketino įsigyti šalys. Tuomet tarpininkas, gavęs iš atsakovo ieškovės neva paskolintus pinigus, ieškovę ir atsakovą suvedė su būsimais pardavėjais M. K. ir A. B., su kuriais atsakovas ir ieškovė sudarė 2005-05-03 preliminariąją sutartį dėl 0,60 ha dalies atsakovui ir 4,50 ha dalies ieškovei pirkimo-pardavimo. Būsimoji žemės sklypo pardavėja M. K. kaip garantiją atsakovui ir ieškovei 2005-05-03 surašė testamentą, pagal kurį savo mirties atveju žadėjo palikti 5,10 ha žemės sklypą pirkėjams (ieškovei ir atsakovui). Analogišką testamentą 2005-05-03 surašė ir A. B.. 2005-05-03 preliminarioji sutartis dėl pirkimo-pardavimo sutarties buvo sudaryta dėl to, kad 2005 m. nuosavybės teisės į perkamą žemės sklypą būsimiems pardavėjams dar nebuvo atkurtos. Kadangi planuojama buvo atkurti nuosavybės teises per 3 metus, todėl ir tariamos paskolos grąžinimas buvo numatytas 3 metams. Tačiau praėjus mėnesiui netikėtai M. K. mirė, o ieškovė nepateikė testamento palikimo atradimo vietos notarui, todėl vėliau nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos ir atitinkamai paveldėtos M. K. giminaičių, su kuriais buvo vedamos derybos dėl 2005-05-03 preliminariosios sutarties įvykdymo. Tačiau derybos vyko nesėkmingai, todėl 2015-05-03 suėjo ir terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, o pagrindinė žemės sklypo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Taigi, atsakovo manymu, matyt, netekusi vilties įgyti žemės sklypą ir atgauti pagal 2005-05-03 preliminariąją sutartį sumokėtų pinigų ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl tariamos paskolos susigrąžinimo iš atsakovo, nors kitas žemės sklypo bendrasavininkis A. B. savo ruožtu, ir 2015-04-29 atnaujino testamentą ieškovės ir atsakovo naudai dėl jam priklausančios 1,28 ha žemės sklypo dalies, ir šiai dienai neprieštarautų, jei ieškovė iš naujo ketintų įgyti dalį žemės sklypo. Būtent dėl šios priežasties - užsitęsusių žemės pirkimo iš M. K. ir A. B. reikalų – ieškovė, suėjus Paskolos sutartyje nurodytam terminui (2008-05-02), nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl negrąžintos paskolos, nes šalys vedė derybas su M. K. turto paveldėtojais dėl žemės išpirkimo. Pretenzijų ieškovė nereiškė faktiškai 7 metus, ir nereiškė iki tol, kol nesuėjo 2005-05-02 preliminariojoje sutartyje nustatytas pagrindinės sutarties įvykdymo terminas (būtent prieš sueinant šiam terminui ji 2015-04-21 įregistravo savo preliminariąją sutartį ir, matyt, teisininkų pakonsultuota, 2015-04-21 per advokatus išsiuntė laišką apie tariamos skolos grąžinimą, kaip priminimą atsakovui, dėl neįgytos žemės). Pažymėjo, kad atsakovas dėjo visas pastangas, kad pavyktų susitarti su M. K. turto paveldėtojais ir A. B. dėl sklypo perleidimo (su pastaruoju net pavyko atnaujinti testamentą). Taip pat pažymėjo, kad atsakovas kartu su ieškovės dukra M. G. įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), o kitam ieškovės dukros sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su atsakovu susijusi įmonė rengė projektą vietos ūkininko sodybai parinkti. Šie žemės sklypai analogiškai taip pat buvo perkami kartu su ieškove (tik sklypai nuosavybės teise buvo registruojami ieškovės dukters vardu). Tokiu būdu akivaizdu, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę draugiški ir dalykiški santykiai, ieškovė neteikė paskolos atsakovui už atlygį, o atsakovas nesusitarė su ieškove dėl atlygintinos paskolos, nes jam paprasčiausiai to nereikėjo. Be to, ieškovės elgesys per visą dešimt metų, t. y. pasyvus laukimas (ieškovė per šį laikotarpį niekada neprašė atsakovo grąžinti tariamos paskolos) nuo 2008-05-02 iki 2015-04-21, patvirtina, kad vertinant kartu su paskolos sutarties (paskolos raštelio) tekstu, kuriame atsakovas nurodo, kad pasiskolino iš ieškovės 10200 Lt trejų metų laikotarpiui ir įsipareigoja pinigus grąžinti 2008-05-02, yra pagrindas konstatuoti, jog šalys susitarė, kad paskola nebus atlygintinė. Ypač atsižvelgiant į tai, kad pinigus, gautus pagal 2005-05-02 paskolos sutartį, atsakovas panaudojo tiesiogiai ieškovės verslo interesais, siekiant įsigyti žemės sklypą. Todėl, atsakovo manymu, teismo sprendimas priteisti iš atsakovo dar ir 5076,97 Eur palūkanas už naudojimąsi paskola, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių ieškovas pažymėjo, kad atsakovas tuo metu turėjo ne vieną bylą Trakų rajono apylinkės teisme (Nr. e2-2081-983/2015, Nr. 2-13-804/2016, Nr. eL2-1098-983/2016) ir šioje byloje gautas neatplėštas vokas pasimetė tarp kitų bylų dokumentų, atsakovui manant, jog visų iš teismo gaunamų dokumentų kopijas gauna ir jo atstovas, per kurį jis vedė šias bylas. Ir tik gavus teismo sprendimą paaiškėjo, jog tai nebuvo pranešimas (vokas) iš kitų bylų Trakų rajono apylinkės teisme, o visai naujos bylos ieškinys su priedais ir reikalavimu pateikti atsiliepimą. Todėl, ieškovo manymu, tai būtų taip pat pakankamai svarbi priežastis įvertinti, jog terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl atsakovo atžvilgiu negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovo pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovo pareiškimas nėra pakankamai argumentuotas tam, kad paneigti paskolos sutarties atlygintinumo prezumpciją, t. y. atsakovo pareiškimas yra argumentuojamas tik teiginiais bei prielaidomis, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie bent iš dalies galėtų pagrįsti jo teiginį dėl Paskolos sutarties neatlygintinumo. Nurodė, kad 2005-05-02 ieškovė ir atsakovas sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui 2 954,12 Eur (10 200 Lt) sumą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2008-05-02. Atsižvelgiant į tai, jog Paskolos sutarties dalyku yra pinigai ir šalys sutartyje nenurodė, kad paskola yra neatlygintinė, ieškovė mano, jog iškilusioje ginčo situacijoje yra preziumuojama, kad ši sutartis yra atlygintinė, ir ieškovė, būdama paskolos davėja, turi teisę reikalauti atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma iš atsakovo (paskolos gavėjo). Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta, bet pareiga įrodyti aplinkybę, jog šalys susitarė dėl paskolos neatlygintinumo, priklauso paskolos gavėjui (atsakovui). Tačiau, ieškovės nuomone, atsakovo pareiškimas yra grindžiamas tik žodiniais teiginiais bei prielaidomis. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo teiginiai dėl tarp jo ir ieškovės susiklosčiusių santykių ir to, kaip jie įtakojo Paskolos sutartį, yra nelogiški, prieštarauja vienas kitam ir realioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakovas teigia, kad sudarant Paskolos sutartį, šalys buvo geri pažįstami, buvo verslo partneriai ir sklypą įsigijo verslo tikslais. Ieškovė sutinka, kad ją ir atsakovą siejo bendri verslo interesai; ieškovė neginčija ir to, kad būdami susieti bendrais verslo interesais, ji ir atsakovas gerai pažinojo vienas kitą, tačiau nesutinka, jog tarp jos ir atsakovo egzistavę santykiai galėtų būti prilyginami artimai draugystei, kas galėtų lemti Paskolos sutarties neatlygintinumą. Verslo santykių buvimas neleidžia daryti prielaidos, jog Paskolos sutartis buvo neatlygintinė. Priešingai, pagrindinis, net įstatymų leidėjo pripažintas, verslininko tikslas yra pelno siekimas. Dėl šios priežasties teigiama, kad neatlygintinumas yra svetimas verslo santykiams, o šių verslo santykių konstatavimas tik dar labiau pagrindžia prezumpciją, jog Paskolos sutartis buvo atlygintinė. Verslo santykių buvimas tarp ieškovės ir atsakovo galėtų lemti tik didesnių nei minimalių įstatyme numatytų palūkanų taikymą Paskolos sutarčiai, tačiau ne šios Paskolos sutarties neatlygintinumą. Pažymėjo, kad pati atsakovo faktinių aplinkybių versija prieštarauja logikos dėsniams. Atsakovo teigimu, ieškovė, būdama nepatyrusi žemės pirkimo-pardavimo srityje, norėjo garantijų dėl savo investicijų, dėl šios priežasties vietoj to, kad ieškovė tiesiogiai sumokėtų savo dalį tarpininkui, ieškovė neatlygintinai paskolino pinigus atsakovui, kad pastarasis šiuos pinigus perduotų tarpininkui ieškovės vardu. Tai yra, atsakovas teigia, kad jis sudarė su ieškove Paskolos sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo ieškovei grąžinti paskolintą sumą, tačiau pats perdavė šią pasiskolintą sumą tarpininkui ieškovės vardu, leisdamas ieškovei gauti visą naudą, teises ir garantijas, atsiradusias iš šios sumos investavimo. Atsakovas teigia, jog leido ieškovei įsigyti žemės sklypą ir neprarasti pinigų, nes šią sumą jis įsipareigojo ieškovei grąžinti Paskolos sutarties pagrindu. Papildomai pažymėjo, kad atsakovo teigimu, jis įsipareigojo grąžinti ieškovei paskolos sumą, kuria jis pasinaudojo jos pačios interesais (preliminarioje sutartyje pirkėjais yra nurodyti tiek atsakovas, tiek ieškovė). Akivaizdu, kad nė vienas vidutiniškai mąstantis ir apdairus asmuo, tuo labiau nė vienas verslininkas, kuris yra pelno siekiantis asmuo ir kuriam yra taikomi padidinti atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, niekada taip nepasielgtų atsakovo vietoje. Paskolos sutarties sudarymas tokiomis aplinkybėmis iš atsakovo pusės galėtų būti prilyginamas paskolos sumos dovanojimui ieškovei. Tačiau atsakovas taip nepasielgė, o šios faktinių aplinkybių versijos yra akivaizdus prieštaravimas visiems įmanomiems logikos, apdairumo, rūpestingumo ir pelno siekimo tikslams ir tik patvirtina tai, kad atsakovas nepagrįstai siekia įrodyti Paskolos sutarties neatlygintinumo faktą. Atsakovas nei savo išdėstyta faktinių aplinkybių versija, nei pateiktais įrodymais nepagrindė aplinkybės, jog Paskolos sutartis buvo neatlygintinė.
Šalies argumentai
Ieškovė dėl atsakovo teiginių apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis nurodė, jog atsakovas pareiškime nurodo, kad ieškinio pateikimo metu turėjo ne vieną bylą teisme, dėl šios priežasties gautas neatplėštas vokas pasimetė tarp kitų bylų dokumentų, o pats atsakovas netikrino jam siunčiamų laiškų, nes manė, kad jo atstovas, per kurį jis vedė šias bylas, gauna visų iš teismo gaunamų dokumentų kopijas. Ieškovė nurodė, kad ji neturi duomenų ir negali pasisakyti dėl šių argumentų tikrumo, tačiau net ir preziumuojant šių teiginių tikrumą, manoma, kad ši priežastis negali būti vertinama kaip pakankamai svarbi ir pateisinanti atsakovo atsiliepimo į ieškinį nepateikimą. Nurodė, kad atsakovas pats save pozicionuoja kaip verslininką, t. y. kaip asmenį, kuriam yra taikomi padidinti atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, jog aplinkybė, kad atsakovas tinkamai gavo ir laikė savo rankose laišką, kuriame buvo siunčiami šios bylos procesiniai dokumentai, tačiau neatidarė šio laiško ir net preliminariai nesusipažino su šio laiško turiniu, gali būti vertinami tik kaip itin didelis nerūpestingumas iš atsakovo pusės. Šį teiginį papildomai patvirtina tai, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą, ieškovės vardu atsakovui buvo išsiųstas įspėjimas dėl neįvykdytos Paskolos sutarties, kuriuo buvo reikalaujama grąžinti paskolos sumą. Vėliau atsakovui buvo išsiųstas pakartotinis įspėjimas, po kurio atsakovas susisiekė su ieškove bei patikino, jog greitu metu atsiskaitys. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškovės reikalavimus bei ketinimus kreiptis į teismą tuo atveju, jeigu paskolos suma nebus grąžinta taikiu būdu. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo papildomą pagrindą tikėtis to, kad ieškovė kreipsis į teismą, ir būti pasiruošusiam reaguoti į ieškovės ieškinį, nepažeidžiant teismo proceso operatyvumo principo bei nevilkinant proceso. Ieškovė mano, kad atsakovas pats buvo nepakankamai rūpestingas ir nepasinaudojo įstatymo nustatytomis galimybėmis savo teisėms apginti. Ieškovė taip pat mano, kad atsakovas, laiku nepateikęs teismui atsiliepimo į ieškinį bei jį pagrindžiančių įrodymų, elgėsi kaip nesąžininga, pasyvi ir/arba itin nerūpestinga šalis. Dėl šios priežasties ieškovė mano, kad šioje byloje sprendimas už akių galėjo būti priimtas. Ieškovės manymu, atsakovas neįvykdė jam CPK 178 straipsnyje nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Ieškovė A. B. 2016-03-10 pareiškė ieškinį atsakovui A. J. dėl 2954,12 Eur skolos pagal 2005-05-02 šalių sudarytą rašytinę paskolos sutartį (Paskolos sutartis), 5076,97 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo (b. l. 3-8).
2016-03-17 ieškinys buvo priimtas ir atsakovui, vadovaujantis CPK 142 str., buvo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti (b. l. 18). Kaip matyti iš byloje esančios pažymos (b. l. 19), pranešimas, ieškinys ir ieškinio priedai atsakovui įstatymo nustatyta tvarka buvo įteikti 2016-03-21. Atsižvelgiant į tai, terminas atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti pasibaigė 2016-04-11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., 2016-04-15 šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovo 2954,12 Eur skolą, 5076,97 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 8031,09 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-03-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 181,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas 2016-05-05 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris buvo priimtas 2016-05-06.
Atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas argumentas, jog atsakovas tuo metu turėjo ne vieną bylą Trakų rajono apylinkės teisme (Nr. e2-2081-983/2015, Nr. 2-13-804/2016, Nr. eL2-1098-983/2016) ir šioje byloje gautas neatplėštas vokas pasimetė tarp kitų bylų dokumentų, atsakovui manant, jog visų iš teismo gaunamų dokumentų kopijas gauna ir jo atstovas, per kurį jis vedė šias bylas, ir tik gavus teismo sprendimą paaiškėjo, jog tai nebuvo pranešimas (vokas) iš kitų bylų Trakų rajono apylinkės teisme, o visai naujos bylos ieškinys su priedais ir reikalavimu pateikti atsiliepimą, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad civilinėse bylose Nr. e2-2081-983/2015, Nr. 2-13-804/2016 ir Nr. eL2-1098-983/2016 atsakovą atstovavo atstovas advokatas A. B., kuris, be kita ko, pateikė ir pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir kurio pareiga yra padėti atsakovui tinkamai įgyvendinti jo procesines teises ir pareigas, taip pat – ir susigaudyti atsakovui teismo siunčiamuose dokumentuose. Antra vertus, pabrėžtina tai, jog netgi darant prielaidą, kad anksčiau nurodytos aplinkybės egzistuoja, konstatuotina, kad atsakovas nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kiek, galimai esant nurodytoms aplinkybėms, turėjo ir galėjo būti apdairus ir rūpestingas. Kaip buvo minėta, priėmus ieškinį bei, vadovaujantis CPK 142 str., atsakovui nustačius 20 dienų terminą atsiliepimui pateikti, jam įstatymo nustatyta tvarka 2016-03-21 buvo įteiktas ieškinys ir ieškinio priedai bei pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo (b. l. 19). Pažymėtina, kad pranešime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo jam buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės. Be to, teismas pažymi, kad procesiniai dokumentai įteikiami atplėšiant voką ir gavėjui įteikiami pasirašytinai. Todėl atsakovo argumentas, kad jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kadangi šioje byloje gautas neatplėštas vokas pasimetė tarp kitų bylų dokumentų, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo nurodytos anksčiau išdėstytos aplinkybės apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis nepripažintinos objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikimą teismo nustatytu terminu.
Atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai, jog sudarant Paskolos sutartį, šalys buvo geri pažįstami ir verslo partneriai, jų asmeniniai ir bendro verslo santykiai buvo geri, tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę draugiški ir dalykiški santykiai, todėl ieškovė neteikė paskolos atsakovui už atlygį, o atsakovas nesusitarė su ieškove dėl atlygintinos paskolos, nes jam paprasčiausiai to nereikėjo, nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.).
Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė, pareiga įrodyti aplinkybę, jog šalys susitarė dėl paskolos neatlygintinumo, tenka paskolos gavėjui (atsakovui). Teismas visiškai sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo pareiškimas yra grindžiamas tik žodiniais teiginiais, kuriems pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), bei niekuo nepagrįstomis prielaidomis; taip pat sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovo pateikta faktinių aplinkybių versija prieštarauja logikos dėsniams. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpciją, įtvirtintą CK 6.872 str. 3 d., ir nustatančią, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.).
CPK 288 str. 4 d. nustato, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko (šiuo atveju – teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip matyti iš CPK 288 str. 4 d. įtvirtintos normos turinio, tam, kad teismas panaikintų sprendimą už akių ir atnaujintų bylos nagrinėjimą iš esmės, būtina abiejų nurodytų pagrindų koegzistencija – būtina konstatuoti tiek tai, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, tiek tai, kad jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, jog būtina abiejų nurodytų pagrindų koegzistencija, ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2011).
Teismas, išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenustatė CPK 288 str. 4 d. numatytų aplinkybių, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Visi kiti atsakovo paaiškinimai, išdėstyti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bei ieškovės paaiškinimai, išdėstyti atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nėra reikšmingi nagrinėjant atsakovo pareiškimą, todėl priimant nutartį teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.