- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-555-547/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00478-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pažeidėjas
- S. B.
- Nukentėjusysis
- P. Ž.
- Advokatai
- Sigita Černienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. B. ir jo atstovei advokatei Sigitai Černienei, nukentėjusiajam P. Ž. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas S. B., gim. 1961-12-06, Raseinių rajone, a.k. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštojo išsilavinimo, nevedusiam, dirbančiam UAB „T.“ tolimųjų reisų vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis , 2013-09-30 apie 21.50 val. Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį atbuline eiga neblaivus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. Eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora ir automobilis, žmonės nenukentėjo.
Toks surašytas protokolas nepasitvirtino.
S. B. nepripažino surašyto protokolo ir paaiškino, kad jis po to, kai jau buvo išgėręs, automobilio nevairavo, į draugo tvorą neatsitrenkė ir žalos niekam nepadarė. Jis taip pat nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams nepateikė todėl, kad tuo metu automobilio nevairavo. Jis paaiškino, kad automobilio tos dienos vakarą nevairavo. Jis buvo kieme ir apsibarė su Ž. sūnumi P., jis buvo nepatenkintas, kad tėvas kartu geria. P. ir iškvietė policiją. S. B. nurodė, kad jis nežino, kada ir kas apgadino Ž. tvorą. Automobilio jis nevairavo, automobilis nebuvo užvestas ir jis buvo kieme, ne automobilyje, kai atvažiavo policijos pareigūnai.
Nukentėjusysis P. Ž. paaiškino, kad vakare jis grįžęs į namus, jau ruošėsi miegoti, bet išgirdo trenksmą, triukšmą. Išėjęs į kiemą pamatė kieme vaikštantį S., jis buvo prie automobilio. Tuomet jis pamatė, kad tvora sulaužyta ir suprato, kad ją sulaužė S. B.. Nukentėjusysis nurodė nematęs, ar B. automobilis jau stovėjo kieme, kai jis grįžo iš žvejybos, nes nematė, kadangi jis vaikšto per kitą pusę. P. Ž. taip pat nurodė, kad jis nežino tiksliai, ar tvora nebuvo sulaužyta anksčiau, nes į tai visai nekreipė dėmesio. Tuo metu, kai jis išėjo į kiemą, S. B. automobilis nebuvo užvestas, variklis neveikė, B. buvo prie automobilio. Jis negalėjo tiksliai paaiškinti , kokį garsą girdėjo. Jis patvirtino, kad pyko ant B., kad šis geria su jo tėvu, todėl ir iškvietė policiją.
Liudytojas policijos pareigūnas A. D. paaiškino, kad kai jie atvažiavo pagal budėtojo nurodymą į (duomenys neskelbtini), B., jeigu gerai pamena, sėdėjo mašinoje, o P. Ž. vaikščiojo kieme. Automobilis nebuvo užvestas, jie nematė, kad S. B. būtų vairavęs automobilį. Tvora buvo sulaužyta.
Liudytojas V. K., policijos pareigūnas, taip pat nurodė, kad jiems atvažiavus automobilio variklis neveikė ir juo niekas nevažiavo. Liudytojas paaiškino prisimenantis, kad ir S. B., ir P. Ž. stovėjo kieme prie automobilio. Matėsi, kad yra sulaužyta tvora, matėsi kažkoks įbrėžimas ant automobilio bamperio.
Liudytojas A. Š. paaiškino, kad S. B. jis gerai pažįsta, nes jį yra užauginęs, nors jų ir nesieja giminystė. Jis nurodė, kad S. B. išgėręs niekada nevairuoja. Automobilio bamperio įbrėžimą jis buvo pastebėjęs jau anksčiau iki šio įvykio. Mano, kad automobilį galėjo užkabinti kitas automobilis, kai jis buvo paliktas bendrovės kieme 2 mėnesius, kai S. B. buvo reise.
Liudytojas E. Ž. paaiškino, kad tvoros S. B. nesulaužė, nes ji jau buvo sulaužyta. Ją sulaužė šiais metais rugsėjo mėnesį, kai atvežė malkas. Išvertus malkas ir sulaužė tvoros apatinę lentą. Sūnaus P. tuo metu net nebuvo namuose, jis dar buvo užsienyje. Liudytojas nurodė, kad tą vakarą S. B. nevairavo automobilio. Jis iš karto, išgerdinėjant sakė, kad automobilį paliks kieme, o namo pareis pėsčiomis. Liudytojas paaiškino, kad jis pats policijos pareigūnų nematė.
Administracinio teisės pažeidimo aplinkybės buvo įrodinėjamos eismo įvykio schema, kur nurodoma, kad automobilis stovi kieme, netoli namo, per 10 metrų nuo sulaužytos tvoros.
Nuotraukose yra užfiksuotas nedidelis automobilio bamperio įbrėžimas, nubrozdinimas. Taip pat nufotografuota ir sulaužyta medinė tvora. Nufotografuotas ir betoninis tvoros stulpelis, kurio apie 67 cm yra ištrupėjimas. Taip pat buvo matuojama ir nubrozdijimas ant bamperio, bet jis yra ties skaičiumi 60 (b. l. 9).
Byloje yra alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad 2013-09-30 23.07 val. S. B. buvo nustatytas 3,46 promilių girtumas (b. l. 10).
Šalies argumentai
P. Ž. paaiškinime buvo nurodyta, jog išgirdo pašalinį garsą ir išėjęs į kiemą pamatė apsisukinėjantį automobilį, kuris galine dalimi atsitrenkė į tvorą (b. l. 13). Teisme P. Ž. nepatvirtino šių parodymų, nurodydamas, kad jis nematė, kad būtų automobiliu kas važiavę, automobilis stovėjo kieme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog S. B., būdamas neblaivus, vairavo automobilį 2013-09-30 vakare Ž. kieme. Nei vienas apklaustas liudytojas nepatvirtino šių aplinkybių. Liudytojas D. abejojo, ar S. B. sėdėjo automobilyje, ar buvo kieme. Tačiau visi neginčijamai patvirtino, kad automobilio variklis neveikė, jie nematė, kad S. B. būtų vairavęs automobilį.
Policijos pareigūnai atvažiavę į įvykio vietą matavo, betoniniame stulpelyje esantį apgadinimą ir nubraukimą bamperyje. Tie aukščiai akivaizdžiai nesutampa. Be to jei būtų automobilis užkabinęs betoninį stulpelį , ant jo turėjo likti dažų žymės, tačiau tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti.
Liudytojas E. Ž. apskritai paneigė šią versiją, kad S. B. galėjo sulaužyta tvorą, nurodydamas, kad ji jau buvo sulaužyta dar rugsėjo mėnesį, kai atvežęs malkas vairuotojas užkabino tvorą.
Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė, c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu nėra bent vieno elemnto , nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1d. įtvirtintu neklatumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2012-07-30 Nr. N575 -310/2012, 2012-08-31 Nr. N444 -1254/12).
Kad būtų galima konstatuoti, kad asmuo padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį, vairavo neblaivus ir padarė žalą kitų asmenų turtui. Šiuo atveju yra užfiksuota, jog yra sulaužyta kieme medinė tvora. Taip pat buvo nustatytas girtumas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Bet ištyrus byloje surinktus įrodymus nėra nustatyta, jog asmuo vairavo automobilį ir nenustatyta, kada ir kieno veiksmais buvo sulaužyta tvora. Policiją iškvietęs asmuo P. Ž. nurodė, kad jis išgirdo kažkokį garsą kaip durų trenksmą ir išėjęs į kiemą pamatė kieme S. B. ir sulaužytą tvorą. Jis patvirtino, kad automobilio variklis neveikė, nematė, ar B. vairavo automobilį. Iš šių detalių jis nusprendė, kad B., būdamas girtas, nepataikė išvažiuoti iš kiemo. Policijos pareigūnai po iškvietimo atvažiavo maždaug tik po valandos. Jie taip pat tiesiogiai patys nematė, ar S. B. vairavo automobilį. Liudytoju apklaustas E. Ž. teigė, kad B. nevairavo, o ir tvora jau buvo sulaužyta gerokai anksčiau ir kito asmens, kai atvežė malkas.
Todėl teismas laiko, kad apkaltinti S. B. padarius tokį pažeidimą, galima būtų ti remiantis prielaidomis, nes itin sutapo aplinkybės: kieme sulaužyta tvora, jis buvo neblaivus ir buvo kieme, kai išėjo iš namo P. Ž..
LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (2 str. 12 p.) ir Kelių eismo taisyklės (12 p.) duoda vienodą eismo įvykio sąvoką: tai – įvykis kelyje, viešose ar privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Jam buvo inkriminuotas ir kaltinimas, jog nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tačiau jeigu asmuo nevairavo transporto priemonės, tai jam nėra ir pareigos pateikti vairuotojo pažymėjimą.
S. B. yra tolimųjų reisų vairuotojas. Iš pažymos apie administracines nuobaudas matyti, kad jis buvo baustas tik keturis kartus: 2003-03-15, 2004-12-07, 2005-11-02 ir 2009-11-10, visos nuobaudos yra gan senos ir tikrai nebuvo baustas už vairavimą išgėrus (b. l. 15-16).
Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog išnagrinėjus bylą nėra surinktos neginčijami ir objektyvūs įrodymai, jog S. B. padarė teisės pažeidimą, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties administracinė teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7d., bylos teiseną nutraukti, nesant šių pažeidimų sudėties.
Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme arba tiesiogiai Kauno apygardos teismui.