- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-15
- Bylos Nr.
- AS-146-338-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybė 2009 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriuo prašė:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo Nr. 2S-27 rezoliucinės dalies 1.1. punktą, kuriuo pripažinta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-79 pagrindu sudarytos Koncesijos sutarties 32 punktas, kiek jis yra susijęs su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams;
2) panaikinti Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 rezoliucinės dalies 5 punktą dalyje dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybę pakeisti Koncesijos sutarties 32 punktą taip, kad jis neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams;
3) panaikinti Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo Nr. 2S-27 rezoliucinės dalies 6 punktą dalyje dėl pasiūlymo Klaipėdos miesto savivaldybei peržiūrėti visus su komunalinių atliekų tvarkymo veikla susijusius savo sprendimus, kiek jų nuostatos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu KRATC ir, esant prieštaravimui Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, šias nuostatas atitinkamai pakeisti;
4) panaikinti Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo Nr. 2S-27 rezoliucinės dalies 7 punktą dalyje dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybę reikalavimą pakeisti Koncesijos sutarties 32 punktą taip, kad jis neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, įvykdyti per 6 mėnesius nuo Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios" priede „Informaciniai pranešimai" ir per 14 dienų nuo įpareigojimo įvykdymo.
Kartu su skundu pareiškėja pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 galiojimą toje dalyje, kiek tai susiję su įpareigojimais Klaipėdos miesto savivaldybei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi priėmė Klaipėdos miesto savivaldybės skundą. Teismas atmetė Klaipėdos miesto savivaldybės prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, priėjęs prie išvados, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto savivaldybė 2009 m. vasario 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą (b. l. 63-65), kuriu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 galiojimą toje dalyje, kiek tai susiję su įpareigojimais Klaipėdos miesto savivaldybei.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą 2009 m. kovo 13 d. nutartimi jį atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę paliko nepakeistą.
Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.
Teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 1 punktu pripažino, kad Klaipėdos apskrities savivaldybių (tarp jų – Klaipėdos miesto savivaldybės) priimtų sprendimų ir/ar jų pagrundu sudarytų sutarčių nuostatos, kiek jos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nesudarant vienodų konkurencinių sąlygų kitiems ūkio subjektams teikti šias paslaugas, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Šiuo sprendimu Konkurencijos taryba dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nutarė, kad 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr.T2-79 pagrindu sudarytos sutarties 32 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (Sprendimo 1.1 punktas), įpareigojo pareiškėją pakeisti Koncesijos sutarties 32 punktą taip, kad jis neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (Sprendimo 5 punktas) ir nustatė terminą šiam įpareigojimui įvykdyti (Sprendimo 7 punktas); pasiūlė peržiūrėti visus su komunalinių atliekų tvarkymo veikla susijusius savo sprendimus, kiek jų nuostatos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, ir, esant prieštaravimui Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, šias nuostatas atitinkamai pakeisti (Sprendimo 6 punktas).
Teismas vertino, kad skundžiamo administracinio akto 1.1 punktas yra konstatuojamojo pobūdžio. Nurodė, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju šis punktas netektų galios nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skundžiamo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 6 punktas yra rekomendacinio pobūdžio. Todėl šių punkto galiojimo sustabdymas Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalies požiūriu, teismo vertinimu, būtų beprasmis. Be to, 6 punkto galiojimo sustabdymas galėtų būti net žalingas pačiam pareiškėjui, nes tokiu būdu pareiškėjui būtų uždrausta peržiūrėti visus jo anksčiau sudarytus sprendimus šiame punkte nurodytu klausimu.
Teismas pasisakė, kad Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 7 punktas yra išvestinis iš šio Nutarimo 5 punkto, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pakeisti Koncesijos sutarties 32 punktą taip, kad jis neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju šis skundžiamo administracinio akto punktas netektų galios nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Pagal šių reikalavimų pobūdį, teismas neįžvelgė rizikos, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
II.
2009 m. balandžio 10 d. pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė analogišką prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 galiojimą toje dalyje, kiek tai susiję su įpareigojimais Klaipėdos miesto savivaldybei.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 11 d. nutartimi priimdamas Palangos miesto savivaldybės skundą dėl to paties Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo taikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 galiojimą toje dalyje, kiek tai susiję su įpareigojimais Palangos miesto savivaldybei. Pareiškėja pažymėjo, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu bei 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.
Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje jau buvo išnagrinėtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi prašymą atmetė (administracinė byla Nr. 1-1024-580/2009, b. 1. 1-2). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo Klaipėdos miesto savivaldybės atskirąjį skundą ir 2009 m. kovo 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. 1-1024-580/2009, b. 1. 76-79).
Teismas konstatavo, kad siekiant nenukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo praktikos, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, Vilniaus apygardos administracinis teismas negali to paties klausimo išspręsti kitaip ir privalo vadovautis aukštesniojo teismo nutartimi. Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo išnagrinėtas įvertinus byloje esančią medžiagą bei atsižvelgus į visas aplinkybes, reikšmingas prašymo išsprendimui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartyje detaliai išanalizuotos reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmės bei teismo sprendimo įvykdymo galimybės ir padaryta išvada, kad taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartyje, kuria remiasi pareiškėjas, buvo nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes. Minėta nutartis negali būti besąlygiškai taikoma kitose bylose.
Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartyje išdėstytais motyvais ir padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmestinas.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkinti ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 galiojimą toje dalyje, kiek tai susiję su įpareigojimais Klaipėdos miesto savivaldybei.
Atskirąjį skundą be jau minėtų analogiškų argumentų, kurie buvo pateikti ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009 m. balandžio 10 d. pateiktame prašyme, grindžia šiais papildomais argumentais:
Šalies argumentai
1. Palangos miesto savivaldybė analogišku skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti to paties Konkurencijos tarybos nutarimo dalį, susijusią su įpareigojimais Palangos miesto savivaldybei. Kartu su skundu pateikė analogišką prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 galiojimą toje dalyje, kiek tai susiję su įpareigojimais Palangos miesto savivaldybei. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 11 d. nutartimi Palangos miesto savivaldybės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi administracines bylas Nr. 1-1024/09 pagal Klaipėdos miesto savivaldybės skundą, Nr. 1-1012-224/09 pagal Palangos miesto savivaldybės skundą ir kitas sujungė į vieną administracinę bylą.
3. Pabrėžia, kad konkrečios abiejų bylų aplinkybės tiek pagal Klaipėdos miesto savivaldybės skundą, tiek pagal Palangos miesto savivaldybės skundą yra identiškos, identiški ir skundų, ir prašymų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, argumentai.
4. Dėl skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinio sprendimo iš esmės susiklostė tokia situacija, kad vienoje byloje vieno pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo to paties Konkurencijos Tarybos nutarimo dalies galiojimo atžvilgiu tenkintas, kito pareiškėjo identiškas prašymas to paties Konkurencijos Tarybos nutarimo dalies galiojimo atžvilgiu — atmestas.
Šalies argumentai
5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų argumentų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Prašyme Klaipėdos miesto savivaldybė nurodė, kad skundžiamu Konkurencijos Tarybos nutarimu nustatyti įpareigojimai iš esmės yra administracinės bylos ginčo dalykas, tai reiškia, kad įvykdžius nurodytus Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies įpareigojimus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas (tuo pačiu ir iki skundžiamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas) neabejotinai pasidarytų negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ši įstatyme įtvirtinta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėjui kelias kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo iki bus išnagrinėta administracinė byla neužkertamas.
Pareiškėjas 2009 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia teismo precedentu, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 11 d. nutartimi priimdamas Palangos miesto savivaldybės skundą dėl to paties Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo taikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 galiojimą toje dalyje, kiek tai susiję su įpareigojimais Palangos miesto savivaldybei.
Nagrinėjamame pareiškėjų naujai pateiktame prašyme dėl skundo reikalavimų užtikrinimo nėra nurodyta esminių naujų aplinkybių ar argumentų, todėl kitaip spręsti skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą nei tai buvo padaryta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartimi nėra pagrindo.
Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų. Analogišką praktiką yra nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylos, kuriose buvo sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas (pvz. 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. AS442 - 267/2009).
Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tapatinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos administracinės bylos ir šios administracinės bylos faktinių situacijų. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju pirminę precedentinę reikšmę turi toje pačioje byloje anksčiau priimtas teismo procesinis sprendimas, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartis.
Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.