Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai A.A.J., jos atstovui J.S., atsakovo atstovei Aldonai Venckaitienei, 2007 m. birželio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A.A.J. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2006-09-21 įsakymo Nr.SP1-1157 panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjai, tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 100), į teismo posėdį neatvyko. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl komandiruotės (b.l. 96) netenkintinas, nes trečiojo suinteresuoto asmens neatvykimas į teismo posėdį nekliudo bylos išnagrinėjimui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr.SP1-1157, kuriuo jai nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. neskiriama išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacija bei priteisti iš atsakovo 150 litų turtinės žalos ir 20 000 litų neturinės žalos atlyginimo.

Dėl įsakymo panaikinimo

2006 m. gegužės 31 d.pareiškėja atsakovui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti – išlaidų karštam vandeniui, išlaidų šaltam vandeniui ir nuotekoms kompensacijai gauti, kurios 12-me punkte nurodė, kad įsiskolinimo neturi (b.l. 27-31).

Pagal šį prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2006 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.SP1-901 pareiškėjai buvo skirta būsto šildymo bei išlaidų karštam vandeniui kompensacija (b.l. 53, 54-55).

Tačiau ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr.SP1-1157 nustatyta pareiškėjai neskirti nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. išlaidų šaltam ir karštam vandeniui bei nuotekoms kompensacijos, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei atsižvelgiant į DNSB „Gvazdikas“ pateiktą informaciją (b.l. 38).

DNSB „Gvazdikas“ 2006 m. rugpjūčio 16 d. atsakovui pateiktoje pažymoje nurodyta, jog pareiškėja už karštą ir šaltą vandenį bei šildymą 2004 m. sausio mėn. – 2006 m. birželio mėn. turi 241,16 litų įsiskolinimą (b.l. 51).

Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr.IX-1675 redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu) paskirtis – įvertinus mažas pajamas gaunančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų) turtą ir pajamas, nustatyti joms (jiems) valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinus (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto ir šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotėkoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos. Pareiškėja pateikė prašymą dėl išlaidų karštam vandeniui, išlaidų šaltam vandeniui ir nuotekoms kompensacijai gauti. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad prašyme-paraiškoje surašytų duomenų teisingumą pareiškėjas patvirtina savo parašu. Pareiškėja pasirašė prašyme-paraiškoje (b.l. 31), tuo patvirtindama surašytų duomenų teisingumą. Įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio piniginės socialinės paramos teikimą, 5 dalis numato, jog nustačius, kad asmuo yra pateikęs neteisingus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, ji nuo kito mėnesio nebeskiriama. Įstatymo 19 straipsnyje apibrėžtos savivaldybės pareigos ir teisės administruojant piniginę socialinę paramą. Šio straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja savivaldybę neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiai už būsto šildymą, šaltą bei karštą vandenį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), kai jis atsisako sudaryti su paslaugų tiekėjais sutartį dėl dalies įsiskolinimo grąžinimo kas mėnesį.

Atsakovo atstovės paaiškinimu bei atsiliepimu į skundą (b.l. 40-41) nustatyta, jog ginčijamas įsakymas priimtas išaiškėjus, kad pareiškėja pateikė neteisingus duomenis (t.y. jog neturi įsiskolinimo už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį), reikalingus piniginei socialinei paramai gauti. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 patvirtinta prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti forma, kurią pildydamas asmuo turi pateikti duomenis apie socialinę padėtį, turtą, pajamas bei, kreipdamasis dėl būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijai – ar turi įsiskolinimų. Pareiškėja, 2006 m. gegužės 31 d. pateikdama prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti – išlaidų karštam vandeniui, išlaidų šaltam vandeniui ir nuotekoms kompensacijai gauti, 12-me punkte nurodė, kad įsiskolinimo neturi (b.l. 29).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Socialinės paramos skyrius 2006 m. rugpjūčio 16 d. gavo DNSB „Gvazdikas“ pažymą, kurioje nurodyta, jog A.A.J. yra įsiskolinusi DNSB „Gvazdikas“ už karštą ir šaltą vandenį bei šildymą nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2006 m. birželio mėn. 241,16 litų (b.l. 51). Advokatės G.Korobliovos kontoros 2006 m. birželio 20 d. prašymo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai turinys (b.l. 48) bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis (b.l. 56) patvirtina, kad pareiškėjai 2006 m. gegužės 31 d. pildant paraišką-prašymą piniginei socialinei paramai gauti, buvo žinoma apie įsiskolinimą, t.y. kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimu iš jos priteistas 4260,49 litų įsiskolinimas DNSB „Gvazdikas“. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovo – DNSB „Gvazdikas“ ieškinys dėl skolos priteisimo ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nutartyje nurodyta, kad teismas turi patikrinti pirminius skolų susidarymo duomenis už visą ginčo laikotarpį (b.l. 56). Pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, jog ginčas su DNSB „Gvazdikas“ dėl skolos priteisimo bendrosios kompetencijos teisme dar nebaigtas.

Tokiu būdu, nors pareiškėja prašyme-paraiškoje nurodė, kad įsiskolinimo neturi, tačiau aptarti įrodymai apie įsiskolinimą atsakovui leido daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėja pateikė neteisingus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, todėl, paaiškėjus šioms aplinkybėms, pagrįstai priėmė ginčijamą įsakymą nuo sekančio mėnesio kompensacijos neskirti.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

Prašymą dėl žalos atlyginimo pareiškėja kildina iš atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje reglamentuota, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Neturtinės žalos sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Be to, pareiškėja neįrodė patirtos žalos fakto. Pareiškėja prašo atlyginti 150 litų neturtinę žalą, kurią sudaro konsultacijos UAB „Liva“, skundo surašymas (b.l. 13), tačiau jos bei atstovo paaiškinimu teismo posėdyje (b.l. 103-104) nustatyta, kad prašomos priteisti 150 litų sumos UAB „Liva“ ji dar nesumokėjo, t.y. realiai šios žalos nepatyrė. Pareiškėja prašymą dėl neturtinės 20 000 litų žalos atlyginimo argumentuoja pablogėjusia sveikata, miego sutrikimu, tačiau šio teiginio nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n usprendė:

pareiškėjos A.A.J. skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.