Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Trakų raj., Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista;

kaltinama Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., 281¹ str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventiniui, o būtent:

2023-12-28, apie 1 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, svetainėje, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju – sugyventiniu M. V. metu, užšoko ant lovos, kurioje gulėjo nukentėjusysis, ir ten koja sudavė jam 1 smūgį į krūtinę, po ko nagais apdraskė jam veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. V. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais M. B. įvykdė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Be to, ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent:

2024-09-14, apie 15.45 val., Vilniuje, Mechanikų g. – Eišiškių pl. sankryžoje, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jos iškvėptame ore nustatė ne mažesnę kaip 1,73 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Tokiais savo veiksmais M. B. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

2024-01-02 ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji M. B. parodė, kad prisipažįsta iš dalies. M. V. pažįsta 5 metus. Kartu jie gyvena 4 metus. Šiuo metu su M. ir jos dukra J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuomos sutartis pasirašyta M. vardu. 2023-12-27, vakare, jie sėdėjo namie. Dukrą, apie 21-22 val., išprausė ir paguldė miegoti kitame kambaryje. Ji gurkšnojo vyną, M. gėrė alų, po to šis atsigulė į lovą ir ji pamatė, kad M. su kažko susirašinėja telefonu. Priėjo prie šio ir pabandė atimti telefoną, sužinoti su kuo šis susirašinėja. Ant lovos jie susigrūmė, ji gavo iš M. kažkiek smūgių, pati jo tyčia kaip ir nemušė, bent jau tikrai to neatsimena. Apdraskyti ji irgi galėjo tik netyčia, nes jos tikslas buvo atimti iš jo telefoną, o ne primušti. Besigrumiant M. nuo jos apsigynė, apsirengė ir nubėgo iki mašinos. Ji nubėgo jam iš paskos, atidarė mašinos dureles, atsisėdo į vairuotojo vietą. M. sėdėjo gale. Automobilyje ji rado peilį, juo sau tyčia įbrėžė į galvą, kažkur dešinėje pusėje. Jai stipriai pradėjo bėgti kraujas ir M. iš savo telefono iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ką tiksliai šis sakė medikams, nepamena. Iš pradžių į kiemą atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jie ją pasodino pas save į automobilį ir tvarstė jai galvą. Po kažkiek laiko į kiemą atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Jie jos ir M. paklausė, kas atsitiko, jie trumpai viską papasakojo. Ją medikai nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jai sutvarkė žaizdą (net nesiuvo), davė skiepą nuo stabligės ir paleido. Kas kvietė policiją, nežino. Nei ji, nei M. pareigūnų nekvietė. Kai grįžo iš ligoninės, policijos pareigūnai kieme dar bendravo su M. Vienas policijos pareigūnas liko su M. tarnybiniame automobilyje, o kitas atėjo su ja į namus ir dar kartą paklausė, kas atsitiko. Ji jam paaiškino, kad pamatė, jog M. „čatina“ (past., kalba netaisyta) su kažkuo telefonu, norėjo atimti telefoną ir jie susigrūmė. Jokios tyčios mušti M., smurtauti prieš jį, ar jam sukelti fizinį skausmą, ji neturėjo. Viskas įvyko afekto būsenoje. Po šio įvykio jos su M. ilgai bendravo, vienas kito atsiprašė ir susitaikė (el. b. t. 1, l. 94–97).

2024-02-22 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta įtariamoji M. B. parodė, kad prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad 2023 m. gruodžio pabaigoje, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tarp jos ir sugyventinio M. V. įvyko konfliktas dėl M. neištikimybės. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis, jie abu buvo miegamajame ir ji pamatė, kad M. telefonas „sumirksėjo“. Ji paėmė jo telefoną, atrakino ir pradėjo skaityti M. susirašinėjimą su bendradarbe. Jai sukilo emocijos, pasijuto išduota, pareiškė M., kad šis jai neištikimas. Tada M. pradėjo atiminėti iš jos telefoną, o ji traukė telefoną atgal, nes „ant karštųjų“ norėjo paskambinti tai merginai ir pasakyti jai viską, ką apie ją galvoja. Pradėjo grumtis dėl telefono. Pamena, kad grumtynių metu koja pataikė M. į krūtinę. Telefono atiminėjimas tęsėsi toliau, todėl neatmeta galimybės, kad galėjo M. nagais apdraskyti veidą. M. ją atstūmė, pareiškė, kad nakvos mašinoje, apsirengė ir išbėgo. Ji po keliolikos minučių atėjo pas jį į automobilį ir ten iš pykčio pati sau įdrėskė galvą peiliu, kurį rado pas M. automobilyje. M. labai išsigando ir iškvietė jai greitąją pagalbą. Atvažiavo medikai ir ją išvežė į ligoninę. Kai grįžo iš ligoninės, kieme stovėjo policijos pareigūnų ekipažas. Po šio įvykio su M. susitaikė, ji jo nuoširdžiai atsiprašė, šis jai atleido. Esant galimybei, norėtų su M. oficialiai susitaikyti (el. b. t. 1, l. 122–125).

2024-09-17 ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji M. B. parodė, kad pilnai prisipažįsta, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Ji pranešime apie įtarimą nurodytą nusikalstamą veiką padarė. Lietuvių kalbą supranta, skaityti bei rašyti moka, vertėjas jai nereikalingas. Įtariamosios teisės jai išaiškintos. Teisė turėti gynėją jai išaiškinta, gynėjo dalyvavimo pageidauja. Įtarimas jai pagarsintas, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama. Su įtarimu sutinka, prisipažįsta, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašyta, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydyta. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje. Prisipažįsta, kad 2024-09-14, apie 15.45 val., Vilniuje, Mechanikų g. ir Eišiškių pl. sankryžoje, vairavo savo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), girta. 2024-09-14, apie 5 val., suvartojo alkoholinius gėrimus su draugais Trakų raj. (tiksliai adresą nežinau) ir apie 15 val. išvažiavo į Vilnių tikslu aplankyti savo draugę. Apie 15.45 val., Vilniuje, Mechanikų g. ir Eišiškių pl. sankryžoje policijos pareigūnai sustabdė, patikrino ir nustatė, kad ji yra girta. Automobilį išvežė su tralu. Ji labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, arba pagreitinto proceso tvarka. Prašo, jai leisti atsiimti savo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes reikia mokėti už saugomą aikštelę. Pažada savo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugoti, kol teismas priims procesinį sprendimą (el. b. t. 2, l. 14–20).

2024-10-03 ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji M. B. parodė, kad su įtarimu, kuris jai šiandien (2024-10-03) įteiktas, sutinka bei pilnai prisipažįsta, kad padarė minėtus nusikaltimus. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų 2024-02-22 bei 2024-09-17 apklausų metu. Jai šiandien minėti parodymai pagarsinti. Ji prisipažįsta, kad 2023-12-28, nakties metu, apie 1 val., buto, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, svetainėje įvyko žodinis konfliktas su tuo metu sugyventiniu M. V. Ji minėto žodinio konflikto metu labai susipyko ir užšoko ant lovos, kurioje tuo metu gulėjo sugyventinis M. V., spyrė vieną kartą jam į krūtinę (ar su dešine koja, ar su kaire koja jam spyrė, dabar tiksliai neatsimena,), po ko nagais apdraskė jam veidą. Ji jau nuo 2024 m. liepos mėn. su M. V. negyvena, nes nusprendė gyventi atskirai ir nebendrauti. Taip pat prisipažįsta, kad 2024-09-14, apie 15.45 val., Vilniuje, Mechanikų g. ir Eišiškių pl. sankryžoje, vairavo savo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), girta. Ji labai gailisi, kad padarė minėtus nusikaltimus. Sutinka, kad ikiteismini tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, l. 161–167).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios M. B. prisipažinimo, jos kaltę ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2023-12-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo M. V. parodymai, kad 2023-12-27, vakare, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis sėdėjo svetainėje ir vartojo alkoholį, o būtent gėrė alų. Jo sugyventinė M. B., tuo metu sėdėjo virtuvėje, ką ten ji darė, nežino. Apie 22 val., jis paklojo lovą ir atsigulė miegoti svetainėje. Po kurio laiko jį pažadino M. ir pradėjo jam reikšti pretenzijas, kėlė konfliktą, rėkė ant jo. Iš šios pretenzijų ir pavydo scenų suprato, kad ši paskambino jo draugei, su kuria jis bendravo prieš kurį laiką. Tada ji užšoko ant lovos ir spyrė jam su koja į krūtinės sritį. Prasidėjo grumtynės, kurių metu M. apdraskė jam veidą, jis ją nustūmė nuo savęs, atsikėlė, greitai apsirengė ir nubėgo į lauką. Atsisėdo į automobilį. Nusprendė miegoti automobilyje, nes nenorėjo jokių konfliktų ir jam reikėjo anksti keltis į darbą. Po šio spyrio į krūtinę, kai M. apdraskė jam veidą, jautė fizinį skausmą. Netrukus atbėgo M. ir atsisėdo ant vairuotojo sėdynės. Automobilyje ji toliau reiškė jam pretenzijas dėl neva jo neištikimybės. Netrukus ji, paėmusi peilį, kuris buvo automobilyje, dūrė sau į galvą, į pakaušio sritį, po ko jai pradėjo kraujuoti. Jis bandė prispausti jai tą vietą ir tuo pačiu paskambino bendruoju pagalbos numeriu, iškvietė medikus. Neužilgo medikai atvyko ir išvežė M. į ligoninę. Taip pat nori parodyti, kad konflikto metu kitame kambaryje miegojo M. vaikas – J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri konflikto nematė. Atvykę VTAS specialistai vaiką perdavė atvažiavusiam vaiko tėvui G. B. (el. b. t. 1, l. 19–22).

2024-02-22 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausto nukentėjusiojo M. V. parodymai, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad su sugyventine M. B. jie susitaikė, ši jo nuoširdžiai atsiprašė, jis šiai atleido ir jokių pretenzijų neturi. Į gydymo įstaigas ar teismo medicinos ekspertus jis nesikreipė ir nesikreips, nes jų su M. konflikto ir grumtynių metu, jis patyrė tik fizinį skausmą, kurį bendrai vertintų 3 balais iš 10. Kaip ir sakė, jokių pretenzijų jis M. neturi, civilinio ieškinio nereikš ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius (el. b. t. 1, l. 127–129).

2024-10-02 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo O. G. parodymai, kad yra specialistas, dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje. 2024-09-14, nuo 6.30 val. iki 18.30 val., dirbo pagal planą „Priemonės blaivumo kontrolė“. Jo postas buvo Vilniuje, Mechanikų-Eišiškių g. sankryžoje. 2024-09-14, apie 15.45 val., Vilniuje, Mechanikų-Eišiškių g. sankryžoje, sustabdė automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje už vairo sėdėjo moteris, kaip vėliau nustatyta – M. B. Ji automobilyje buvo viena. Jis M. B. patikrino alkoholio detektoriumi ir nustatė alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. Nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas. 2024-09-14, 15.48.01 val., alkotesteriu Alcotest 7510 , pirmu pūtimu nustatė 1,88 promilių girtumą, o 16.07.19 val., 2 pūtimu – 1,77 promilių girtumą. M. B. prisipažino, kad visą naktį iki ryto gėrė alkoholinius gėrimus. Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo uždarytas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje (el. b. t. 2, l. 147–153).

2024-10-02 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota vaizdo įrašu apžiūra, t. y. apžiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (BODY CAM) dėl 2024-09-14, apie 15.45 val., Vilniuje, Eišiškių pl.-Mechanikų g. sankryžoje įvykio. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą (Failas:„PSS-20240914-165113UTC+0300.mp.4“) iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (BODY CAM Nr.) dėl 2024-09-14, apie 15.45 val., Vilniuje, Eišiškių pl.-Mechanikų g. sankryžoje įvykio, nustačiau, kad policijos pareigūnai užpildė procesinius dokumentus dėl įtariamosios M. B. nusikalstamos veikos padarymo bei padavė jai pasirašyti. Girdisi kaip ji kalba su policijos pareigūnais, t. y. klausia kaip galima atsiimti savo automobilį, jos pačios nesimato, tik girdisi jos balsas. Daugiau informacijos reikšmingos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-49454-23 nėra (el. b. t. 2, l. 144–146).

2024-09-14 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodoma, kad M. B. nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (el. b. t. 1, l. 164).

2024-09-14 alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARCK-0010 (patikros sertifikato Nr. 2068575) parodymai, iš kurių matyti, kad M. B., 15.48 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas; 16.07 val. – 1,77 promilių girtumas. (el. b. t. 1, l. 165–166)

AB „Regitra“ duomenys, iš kurios matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja yra M. B. (el. b. t. 1, l. 193–194).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. B. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. t. 3, l. 2–8).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio str. 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – kaltinamosios ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai – visiškai patvirtino M. B. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog ji 2023-12-28, apie 1 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, svetainėje, žodinio konflikto su M. V. metu, užšoko ant lovos, kurioje gulėjo nukentėjusysis, ir ten koja sudavė jam 1 smūgį į krūtinę, po to nagais apdraskė jam veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. V. sukėlė fizinį skausmą. Kaip nurodė kaltinamoji ir nukentėjusysis, iki veikos padarymo jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, todėl laikytini šeimos nariais (BK 248 str. 2 d.).

Be to, byloje surinkti ir ištirti įrodymai – pačios kaltinamosios ir liudytojo O. G. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2024-09-14 neblaivumo nustatymo aktas, matavimo alkotesteriu kvitai – iš esmės patvirtino M. B. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, kad ji 2024-09-14, apie 15.45 val., Vilniuje, Mechanikų g. ir Eišiškių pl. sankryžoje, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio.

Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 p. nustatyta, kad policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Taigi, vadovaujantis aptartomis Taisyklių 4 p. nuostatomis, teisiškai reikšmingas yra tik vienas neblaivumo patikrinimas, kuriuo nustatoma mažiausia transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju M. B. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jos iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 1,77 prom. Be to, iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARCK-0010 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 0,01 iki 1 prom. yra lygi 1,7 proc. (el. b. t. 1, l. 165–166). Ši matavimo paklaida vertintina M. B. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jos iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,73 prom. (1,77 prom.–1,7 proc. ? 1,73 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Be to, visi M. B. įvykdyto nusikaltimo požymiai yra numatyti BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytas kaip perteklines aplinkybes, susijusias su Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimu. Toks kaltinimų tikslinimas nekeičia M. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismui pateiktame prokuroro pareiškime kaltinamosios M. B. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos kaip BK 140 str. 1 d. ir 281¹ str. 1 d. numatyti nusikaltimai.

M. B. dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos 2024-02-22 buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 str. 4 d. numatytas nuostatas, t. y. M. B. ir M. V. susitaikius. Tačiau kaltinamoji per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Todėl kaltinamoji teistina ir dėl BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo.

Skirdamas kaltinamajai M. B. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. B. įvykdė du nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, gailisi ir ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją M. B. – neteista, per pastaruosius 3 metus 1 kartą bausta administracine tvarka už nešiurkštų administracinį nusižengimą, bauda sumokėta (el. b. t. 1, l. 191–192), dirbanti (el. b. t. 1, l. 188–190).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant M. B. už BK 140 str. 2 d. įvykdytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio terminas yra trumpesnis negu įstatyme numatytas vidutinis, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu nustatant BK 48 str. 4 d. 4 p. numatytą įpareigojimą – tęsti darbą arba be pažeidimų būti registruotai Užimtumo tarnyboje; už BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirti švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį artimą sankcijoje nustatytam šios bausmės minimumui, t. y. 60 MGL.

Kadangi, M. B. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jai paskirtos bausmės mažintinos 1/3 dalimi, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, nustatant aptartus įpareigojimus ir 40 MGL dydžio baudos.

Kaltinamosios įvykdyti nusikaltimai savo pavojingumu ženkliai nesiskiria, todėl už juos paskirtos bausmės subendrintinos taikant BK 63 str. 1, 3 d. nuostatas bei atsižvelgiant į BK 65 str. 2 d. numatytą bausmių bendrinimo taisyklę, t. y. visiško sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 6 mėnesių laisvės apribojimo ir 40 MGL dydžio baudos bausmę.

Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 6 str. 2 d., kaltinamajai nustatytinas 12 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 7 metų (už BK 281¹ str. numatyto nusikaltimo įvykdymą, BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

M. B. nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė. Visgi, padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. Todėl teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant kiek mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 1 metų 8 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini), t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuota transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajai (el. b. t. 1, l. 193–194). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 3 d., taikydamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę gali konfiskuoti kaltininkės vairuotą automobilį.

Vertinant ar nagrinėjamu atveju M. B. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog M. B. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 3 d. nuostatos ir konfiskuotinas kaltinamajai priklausantis automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Be to, atsižvelgus į tai, kad M. B. teisiama ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, įvykdytą prieš savo šeimos narį, įvykdymą, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str.), šį nurodymą įpareigojant vykdyti 3 mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajai M. B. vyr. tyrėjos (duomenys neskelbtini) nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikintinos; vyr. tyrėjos (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikintina; iš jos paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugojimui VĮ „Regitra“.

2024-05-22 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. B. priklausančiam automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), perduoto saugoti pačiai kaltinamajai, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis (el. b. t. 2, l. 85–88), paliktinas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai – paliktini saugoti byloje integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jai už tai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jai už tai 60 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., M. B. paskirtas laisvės apribojimo ir baudos bausmes sumažinti vienu trečdaliu, t. y iki 40 MGL (2 000 Eur) baudos ir 6 mėnesių laisvės apribojimo, šias bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 3 d., 65 str. 2 d., t. y. visiško sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą ir 6 mėnesių laisvės apribojimą, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 4 p., numatytą įpareigojimą – tęsti darbą arba būti be pažeidimų būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti M. B. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72² str. 1 d., 72 str. 2, 3 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir:

1) įpareigoti ją 3 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

2) 1 metams 8 mėnesiams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini);

3) konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

M. B. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Vaizdo įrašus palikti saugoti byloje integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.

1) jai paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistoji turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus;

2) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

3) bausmę vykdo nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistoji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, ji turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistoji, kuriai paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles. Bausmę vykdo nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135).

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.