Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2018 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę R. G. įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2018 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. vasario 26 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. U., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. G. nuteistas už tai, kad jis ir V. U., veikdami kartu, 2018 m. balandžio 25 d. apie 13.59 val., iš PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius: akumuliatorinių įrankių komplektą „DEWALT (duomenys neskelbtini)“ – 219 eurų vertės ir akumuliatorinį smūginį suktuvą „DEWALT (duomenys neskelbtini)“ – 319 eurų vertės, iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 538 eurų.

3. Teismo posėdyje nuteistojo R. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Teisėjų kolegijos nuomone R. G. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta BPK nustatyta tvarka.

5.1. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė kaltinančius R. G. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė apelianto teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, nuteistojo V. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi nuteistojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, liudytojų A. S., S. M. parodymais, daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo medžiagos apžiūra, vaizdo įraše, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, kitais byloje esančiais rašytiniais ir teisme ištirtais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

5.1.1. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. G. paaiškino, kad su V. U. atėję į „(duomenys neskelbtini)“ staiga nusprendė pagrobti po ranka pasitaikiusius įrankius – akumuliatorinių įrankių komplektą ir akumuliatorinį smūginį suktuvą, kurie buvo supakuoti į kažkokias dėžes. Iš dėžių tuos įrankius išpakavo ir susidėjo sau į kuprinę. Kai pavogė minėtus įrankius, su V. U. išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pro kasas ir kartu autobusu grįžo į (duomenys neskelbtini). R. G. patvirtino, kad vaizdo įraše, nuotraukose jis matosi, jog vaizdo įraše matosi, kaip jis ranka rodo į prekes. Taigi nuteistasis R. G. patvirtino, kad buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kur išpakavęs iš dėžių pavogė akumuliatorinius įrankius, kuriuos sudėjęs į kuprinę išsinešė iš parduotuvės praeidamas pro kasas.

5.1.2. Šias R. G. nurodytas aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas, vaizdo įrašo apžiūra, byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad į parduotuvę įeina du vyriškiai, pasiėmę prekių vežimėlį nueina į elektros prekių skyrių, apžiūrinėja elektrinius grąžtus, suktukus, išeina iš skyriaus, po to į tą patį skyrių su prekių vežimėliu ateina V. U., susideda akumuliatorinių įrankių komplektą, akumuliatorinį smūginį suktuvą ir išvažiuoja iš skyriaus, su vežimėliu, kuriame yra prekės, nuvažiuoja į vietą, kur nefilmuoja vaizdo kamera, t. y. už kilimų ir kiliminių dangų, palieka vežimėlį ir nueina, abu vyriškiai atskirai pro kasas išeina iš parduotuvės, matosi ant jų nugarų kuprinės.

5.1.3. Teisme apklaustos liudytojos A. S. ir S. M. parodė, jog prekių vežimėlį su tuščiomis dėžėmis, kuriose turėjo būti įrankiai, rado kilimų skyriuje, suprato, jog įvykdyta vagystė ir apie tai pranešė vadovei.

5.2. Šių aptartų įrodymų visuma, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, patvirtina jo kaltę, kad jis veikdamas kartu su V. U. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius: akumuliatorinių įrankių komplektą „DEWALT (duomenys neskelbtini“ ir akumuliatorinį smūginį suktuvą „DEWALT (duomenys neskelbtini)“.

5.3. Kartu kolegija pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

6. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais melagingais parodymais. Su šiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

6.1. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, siekiant užtikrinti išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, BPK numatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus (BPK 242 straipsnis). Tiesioginio įrodymų ištyrimo taisyklė glaudžiai susijusi su BPK 301 straipsniu, reikalaujančiu, kad teismas nuosprendį pagrįstų tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad R. G. kaltė buvo grindžiama teismo tiesiogiai ir betarpiškai ištirtais įrodymais, o teisiamojo posėdžio metu paskelbti byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausto R. G. parodymai buvo tikrinami ir įvertinami R. G. teisme duotų parodymų kontekste ir taip buvo formuojamas teismo vidinis įsitikimas, t. y. taip kai tai numato BPK 276 straipsnio 4 dalis.

6.2. Teismas turėjo pagrindą remtis R. G. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, nes teisme jis parodymus pakeitė motyvuodamas, jog tyrimui naudingus parodymus jis davė todėl, kad tyrėja jam pagrasino, jei jis neduos tyrimui naudingų parodymų, tai skirs jam suėmimą, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog apklausiant R. G. buvo panaudoti neleistini tyrimo metodai ar, kad jo parodymus įtakojo būsimas sprendimas dėl suėmimo skyrimo.

7. Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl R. G. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo R. G. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paneigia apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kad nėra surinkta jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimus ir jį išteisinti arba baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. G. apeliacinį skundą.