Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-09-10 · Civilinė byla Nr. 2A-672-524/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-10
Bylos Nr.
2A-672-524/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
D. V.
Trečiasis asmuo
B. V.
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-672-524/2009Teisėjas D. Kurpavičius Procesinio sprendimo kategorija(S)75.4.3; 77.4.2; 78.2.1; 75.8; 125.2; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei E. V., jos atstovei adv. Gražinai Mauručaitienei, atsakovui D. V., trečiajam asmeniui B. V., apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. V. ir atsakovo D. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo B. V., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti šalių nepilnametės dukters M. V., gim. 2001-03-01, gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę V. pavardę, padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant iš atsakovo už jai tenkančią santuokinio turto dalį 240 000 Lt, taip pat priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2006 metų spalio mėnesio. Santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės. Atsakovas vartojo alkoholį, mušdavo ieškovę, nesirūpino vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-12-12 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė dukters gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2008-06-06 iki dukters pilnametystės; santuokos metu įgytą turtą – dviejų kambarių butą, (duomenys neskelbtini), 0,1200 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), automobilį „Audi A6, Avant“, 1999 m. laidos, automobilį „Audi 80“, 1992 metų laidos, priteisė atsakovui; ieškovei priteisė 188 750 Lt kompensaciją iš atsakovo už atsakovui tenkančio turto dalį; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokos metu turėtą pavardę – V.; iš atsakovo priteisė ieškovei 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo priteisė valstybei 200,19 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dalydamas santuokoje įgytą turtą teismas nustatė, kad perkant butą buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ir ieškovei priteisė 25/100 buto dalis, kurių vertė yra 83 750 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-12 sprendimą ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo už ieškovei priklausančią santuokinio turto dalį 240 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, 25 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nesirūpino ieškove, neteikė išlaikymo, smurtavo, buvo neištikimas. Faktą, jog atsakovas nesirūpino ieškove, teisme patvirtino liudytojos D. K., L. G., V. P.. Atsakovas turi sūnų su kita moterimi, tačiau ji į teismą neatvyko, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas. Ieškovė gyvendama santuokoje patyrė emocinę įtampą, bemieges naktis, baimę ir nerimą bei nesaugumo jausmą. Teismas, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nors atsakovas ir nepateikė tokio reikalavimo, pripažino, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 57/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Buto pirkimui nebuvo gauta 36 000 Lt suma iš B. V. pagal 2000-01-14 pinigų dovanojimo sutartį. Atsakovas visada materialiai padėjo savo motinai B. V.. Pinigų dovanojimo sutartis sudaryta fiktyviai. Butas buvo įgytas už bendras santuokines lėšas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti didesnę atsakovui tenkančio turto dalį.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakovu; panaikinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį; priteisti atsakovui dviejų kambarių butą, (duomenys neskelbtini), 0,1200 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei 57 500 Lt kompensaciją iš atsakovo už ¼ dalį buto, t. y. už netenkamą turto dalį, automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti sprendimo dalį dėl 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo ir 200,19 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo. Nurodo, kad ieškovė buvo jam neištikima, atsakovas stengėsi išsaugoti santuoką. Nori, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Priteisdamas išlaikymą vaikui, teismas neįvertino materialinių atsakovo galimybių. Sutinka vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti 300 Lt dydžio išmoką. Atlikus nekilnojamojo turto vertinimą nustatyta santuokoje įgyto turto – buto ir žemės sklypo vertė – 340 000 Lt, automobilių vertė – „Audi A6, Avant“ – 4 000 Lt, „Audi 80“ – 1 000 Lt. Žemės sklypas įsigytas už B. V. skolintus pinigus, todėl negali būti pripažintas šeimos turtu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės E. V. apeliacinį skundą atsakovas prašo pripažinti trečiojo asmens B. V. paskolintus pinigus – 62 600 Lt- B. V. nuosavybe. Nurodo, kad ieškovė reikalauja per didelės piniginės kompensacijos.

Atsiliepimu į atsakovo D. V. apeliacinį skundą ieškovė prašo patenkinti ieškovės apeliacinį skundą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie netinkamą ieškovės elgesį ar neištikimybę. Pirmosios instancijos teismui atsakovas neteikė prašymo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo. Trečiasis asmuo B. V. nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl skolos grąžinimo. Butas, žemės sklypas ir automobiliai yra šeimos turtas, įgytas už bendras santuokines lėšas ir todėl turi būti dalijamas lygiomis dalimis.

Trečiasis asmuo B. V. prisidėdama prie atsakovo D. V. apeliacinio skundo nurodo, kad 62 600 Lt, kuriuos paskolino sūnui D. V., yra jos nuosavybė ir ji ketina šią sumą prisiteisti.

Lietuvos Respublikos CK 3.109, 3.116 -3.119 str. yra įtvirtintos nuostatos, kurių privalo laikytis teismas, dalydamas santuokoje įgytą turtą. Šias nuostatas savo nutartyse detalizavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką. Teismas, padalydamas santuokinį turtą, turi sudaryti jo balansą - nustatyti ir atskirti bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą pagal CK 3.118 str. nustatytas taisykles bei tiksliai nustatyti kreditinių reikalavimų dydį bei juos padalyti. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti priteisiamos iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių suma. CK 3.88 str. 2d. yra nustatyta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.119 str. nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tikrosios dalytino turto vertės nustatymas ypatingai svarbus momentas, nes CK 3.117 str. 3 d. įpareigoja teismą nepažeisti abiejų sutuoktinių interesų ir numato, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, kad šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė paminėtų įstatymo nuostatų, nes atsakovui priteisdamas žemės sklypą ir butą, jį įvertino 2008 m. vasario mėnesio rinkos kainomis (t.1, b.l. 11-12), taip pat pagal paminėtas nuostatas nesprendė trečiojo asmens B. V. kreditinio reikalavimo klausimo, nors ši kreditorė buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, tačiau jai nepasiūlyta išreikšti savo pozicijos procesiniame dokumente dėl skolos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiasis asmuo nurodė, kad jos valia yra prisiteisti skolą iš šalių. Pirmosios instancijos teismas nesant šalių procesiniams dokumentams savo iniciatyva analizavo trečiojo asmens paskolos dokumentus ir pripažino skolos nebuvimą, tačiau su tokia pozicija nesutinka trečiasis asmuo, todėl iš esmės paskolos klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas.

Šioje byloje susiklostė tokia faktinė padėtis, jog teismas iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatė civilinių teisių gynimo būdus, t. y. dalį buto pripažino atsakovo asmenine nuosavybe, nors tokio savarankiško prašymo atsakovas teismui nebuvo pateikęs ir savo iniciatyva nusprendė dėl trečiojo asmens paskolos, konstatuodamas jos nebuvimą, nepareikalavęs trečiojo asmens procesinio dokumento bei ieškovės atsikirtimo dėl šios paskolos, todėl iš esmės ne pagal šalių reikalavimus nustatė dalytino turto masę.

Remiantis CPK 376 str. teismo vaidmuo santuokos nutraukimo bylose yra aktyvus, tačiau tai nereiškia, kad teismas savo iniciatyva gali suformuluoti šalių reikalavimus dėl prezumpcijų nuginčijimo. Pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 str. 1d. 7 p. nurodyta sąlyga -aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kilus ginčui ir dalijant turtą, jei sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – rašytiniais įrodymais (CPK 3.89 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2004; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003; ir kt.). Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik šiuo atveju priešieškinyje, nes tai yra paminėtos prezumpcijos nuginčijimas. Šiuo atveju įvertinus atsakovo atsiliepimą (t.1, b.l.53-58) darytina išvada, kad jis prašė visai nedalyti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, nesutiko su ieškovės pateiktu įvertinimu, todėl teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo buto dalies pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, nes toks reikalavimas atsakovo suformuluotas nebuvo. Be to, esant šalių ginčui dėl turto vertės teismas privalo siūlyti šaliai, kuri ginčija kitos šalies pateiktą įvertinimą, teikti rašytinius įrodymus dėl savo įrodinėjamos turto vertės, be to, dalytino turto vertė turi būti maksimaliai priartinta prie santuokos nutraukimo datos, nes CK 3.119 str. nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog nekilnojamojo turto kainos rinkoje nuolat keičiasi.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, pažeidė procesines teisės normas ir dėl šio pažeidimo neteisingai buvo išnagrinėta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo ( CPK 326 str. 1d. 4p., 329 str. 1d.). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina pasiūlyti šalims suformuluoti aiškius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl paminėtų prezumpcijų į ginčo buto dalį bei žemės sklypą nuginčijimo bei pasiūlyti trečiajam asmeniui pateikti savarankišką reikalavimą dėl įrodinėjamos skolos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 301-333 str. teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjos Rimvida ZubernienėAlbina Pupeikienė