- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-10-20
- Bylos Nr.
- e1-2006-1111/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00146-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Kaltinamasis
- I. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Liudmilos Paulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. M. 2025-09-15 vakare, namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sudavė vieną smūgį ranka savo mažametei dukrai I. N. per galvą, o I. N. išėjus į lauką, tempė ją už rankos bei sudavė ranka jai per ranką bei pešė plaukus ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamoji I. M. ikiteisminio tyrimo metu 2025-10-08 ir 2025-10-10 parodė, kad įtarimą suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. 2025-09-15 į namus iš „(duomenys neskelbtini)“ – vaikų dienos centro I. su broliu E. S. grįžo prieš 17 val., tikslaus laiko nurodyti negali. Jie persirengė drabužius ir iš karto išbėgo į lauką. Ji dar jiems išbėgant paklausė ar jie pasidarė namų darbus, tai I. atsakė, kad pasidarė. Ji tuo metu gamino vakarienę. Jai kilo įtarimas, kad I. taip numetė kuprinę ir iš karto išbėgo į lauką. Paprastai, kai būna pasiruošusi namų darbus ji tvarkingai pasideda daiktus ir rūbus. Įtardama, kad ji nepasiruošė namų darbų, ji patikrino jos sąsiuvinius ir pamatė, kad ji namų darbų nepadariusi. Todėl išėjusi į balkoną ji jai liepė pareiti namo ir pasiruošti namų darbus. I. tiesiog nereagavo į jos raginimą pareiti, o nuėjo už namo. Ji iš karto išėjo į lauką, kad ją parsivesti į namus. Duktė pamačiusi ją ateinant, nubėgo link pirties į aikštelę. Bandė ją pasivyti, gražiuoju sakydama, kad eitų namo, sakė kad paruošus namų darbus, galės vėl išeiti į lauką. Bet ji nubėgo tolyn ir jos neklausė. E. buvo nepasiruošęs namų darbų tai jis, žaidęs kieme su draugais, iš karto į jos raginimą atsiliepė ir parėjo su ja namo. I. pasiliko lauke. Pro langą pamačiusi, kad dukra grįžo į kiemą, ji ją vėl pašaukė per langą, bet ji nereagavo. Praėjus kažkuriam laikui, tikslaus laiko negali nurodyti, gal buvo apie 18:30 val., ji išėjo į lauką, ketindama eiti į parduotuvę – didžiąją „(duomenys neskelbtini)“ nusiimti pinigų. Išėjusi į lauką ji pamatė I., o ši pamačiusi ją, pradėjo eiti nuo jos tolyn, neleisdama jai prie jos priartėti. Ji tiesiog ėjo link parduotuvės, dukrai tuo metu nieko nesakė. I. užėjusi už parduotuvės kampo stebėjo kur ji eis. Ji parduotuvėje nusiėmė pinigų ir ėjo namo. Eidama dairėsi ar nepamatys I.. I. vis dar buvo už parduotuvės kampo. Jai einant link namų sekė jai įkandin per atstumą. Tarp jų buvo panašiai apie 10-20 metrų atstumas. Prie žaidimų aikštelės I. pasiliko. Ji tą pastebėjo būdama prie mažosios „(duomenys neskelbtini)“. Ji parėjo namo, nieko jai nesakė. Dar patikrino E. pamokas. E. išėjo į lauką. Grįžo į namus E. tėtis, jos sugyventinis T. S.. Galėjo būti apie 21:00 val. Ji atsidarė šampano butelį ir išgėrė taurę šampano. Dar praėjo kažkiek laiko, bet I. vis neparėjo. Ji išėjo į balkoną parūkyti ir tada pamatė I. prie laiptinės. Jau buvo vėsu, o mergaitė vis dar buvo su maikute ir šortais. Ji, nežinodama kaip geriau pasielgti, kad I. parvesti namo, nusileido į apačią, I. sėdėjo ant laiptų. Pamačiusi ją ji niekur nebėgo. Ji ją gražiuoju pavadino, o I. nieko nesakė. Ji ją dešine ranka paėmė už kairės rankos ir patempė ją į save. O duktė norėjo atitraukti savo ranką. Ji jos rankos nepaleido ir jos įėjo į laiptinę, kartu palipo iki antro aukšto. Tada I. norėjo pabėgti, o ji kad ją tvirčiau laikyti, norėjo suimti ją už kitos rankos ir tiesiog užkliuvo pirštais už jos plaukų. Jos plaukai buvo supinti į kasą, bet dalis jų buvo palaidų, tai už tų palaidų plaukų ir užkliuvo pirštai. Tikrai jautė kad ji papešė dukters plaukus. Mergaitė tuo metu susiraukė ir ji jos akyse pamatė ašaras, suprato, kad jai suskaudo. Ir ją laikydama parsivedė į namus. Tikrai pripažįsta, kad I. tempė už rankų, bei papešė plaukus, suduoti per ranką galėjo, kai norėjo jai suimti už rankos. Bet dėl įtarime nurodyto smūgio sudavimo kumščiu I. į galvą tai tikrai to nebuvo iš viso. Dėl dukrai sukelto fizinio skausmo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. I. nuo pirmos klasės buvo skirta psichologo konsultacija, nes ji sunkiai bendravo su vaikais. Šiuo metu irgi lanko psichologo konsultacijas, nes jos buvo skirtos, kai ji atsisakė bendrauti su savo tėvu. I. yra linkusi meluoti, išsigalvoti nebūtus dalykus. Šiaip ji yra labai bendraujanti, draugiška, paslaugi, mėgsta viskam vadovauti ir, kad būtų taip kaip ji nori. Vaikų teisių tarnyba dukrą I. buvo perdavusios laikinai jos seseriai J. S., bet šiuo metu mergaitė gyvena su jais. Sutaria gerai. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 79-81; 82-83).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.
Nukentėjusioji I. N. 2025-09-24 parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Gyvena kartu su mama, broliu ir tėčiu, kuris kažkur išvažiavęs. Brolis E., jam (duomenys neskelbtini) metai. Šeimoje labiausiai sutaria su mama, jos charakterio nežino, patinka leisti laiką kartu, jei kažkur nusiveža. Su mama buvo susipykusios, bet dabar yra susitaikiusios ir abi viena kitai atleido. Mama pasakė, kad ji ir jos brolis turi pasidaryti namų darbus ir viskas bus gerai. Jai namuose gyventi saugu. Jei namuose kažkas būtų negerai ji viską papasakotų savo mokytojai. Prieš atvykstant į policiją labai bijojo, nes jai mama pasakė, kad ją iš mamos gali atimti, todėl nieko nenori daugiau pasakoti (e. b. l. 13-16).
Liudytoja D. G. 2025-10-08 parodė, kad ji yra I. N. klasės auklėtoja. I. jos klasėje mokosi nuo pirmos klasės. I. yra labai atvira, drąsi mergaitė, tikrai prižiūrima. Mėgsta dėmesį ir siekia lyderiauti. Klasėje turi daug draugų. Ji labai sportiška, lanko tris sporto būrelius. Mokosi viską pagrindiniu lygiu, nors gebėjimų turi ir aukštesniam lygiui, bet namuose mažai dirba, tik tai kas užduota namuose, savarankiškai papildomai nesimoko. I. yra linkusi meluoti, rasti įvairių pasiteisinimų, besąlygiškai ginti save. Pavyzdžiui: paklausus kur jos namų darbai, ji atsako, kad neatsinešė, o paklausus: „ar galiu pažiūrėti tavo kuprinę?“ atsako – „ne“. Ir pati išima tuščią darbų sąsiuvinį. Pirmoje klasėje mergaitė buvo (duomenys neskelbtini). Dabar I. yra privaloma (duomenys neskelbtini). Ji tą pamoką lanko. Kad šeimoje kažkas būtų negerai nėra pastebėjus iki šio įvykio. Į varžybas mergaitę nuolat lydi jos mamos sugyventinis, jei neklysta T. S.. Į ekskursijas mergaitė visada išleidžiama, visada švariai aprengta, mokymosi priemones visada turi, visada valgo pietus mokykloje. Mama yra dirbanti, jei į tėvų susirinkimą negali ateiti, visada pasiskambina arba ateina individualiai pasikalbėti. 2025-09-16 I. mokinio padėjėjai L. S. prasitarė, kad ją mušė mama. Apie tai jai pasakė L. – ji naujai dirbanti darbuotoja ir L. jos paklausė, kad ar taip gali būti. Kadangi kaip tik ruošėsi fizinio pamokai, ji iš karto pradėjo stebėti mergaitę ar nematyti kokių nors mušimo žymių. Jokių sužalojimų ant mergaitės kūno nepastebėjo. Mergaitė visą dieną buvo smagi, linksma ir baigiantis pamokoms, norėdama išsiaiškinti kas vyksta, ji po pamokų mergaitės paklausė kaip ši jaučiasi, nes jai buvo neramu ją išleisti namo, o mergaitė jai atsakė, kad bijo eiti namo. Paklausė: „kodėl“, o ji atsakė: „tikriausiai mane mama muš“. Ji paklausė: „kodėl ji taip sako“, mergaitė atsakė: „nežinau. Galbūt kad vakar aš jos neklausiau“. Ji sakė, kad iš vakaro vyko konfliktas su mama, mama buvo girta ir ją mušė, trenkė jai kumščiu, tempė už plaukų ir ji tada paklausė: „ar dar kas nors tai matė“, nes jos broliukas eina į jų mokyklą. Mergaitė atsakė, kad niekas nematė, nes brolis buvo kitame kambaryje, o ją mama mušė virtuvėje. Su ja mergaitė kalbėjo ramiai, apgalvotai, nesigraudino. Mergaitė dar buvo mokykloje, o ji nuėjo pas socialinę pedagogę ir jai papasakojo šitą situaciją ir pasiūlė iškviesti I. mamytę, kad pasikalbėti apie tą situaciją. Buvo įsitikinusi, kad mama ateis, nes žinojo, kad ji nedarbingume. Socialinė pedagogė paskambino mamai, bet ši nesutiko ateiti. Sakė, kad negali ateiti dėl asmeninių priežasčių, priežasčių nenurodė, bet pažadėjo ateiti kitą dieną, t. y. 17 dieną. Jos paklausė ar gali mergaitę išleisti į namus, ar jai bus saugu, mama atsakė, kad galima, bet tegu ji eina į „(duomenys neskelbtini)“, o ji iš ten pati pasiims. Iš pradžių galvojo, kad mama yra girta, bet kai pasakė, kad ji pati pasiims mergaitę iš „(duomenys neskelbtini)“, suprato, kad ji blaivi, nes neblaiviems vaikų „(duomenys neskelbtini)“ neleidžia pasiimti. I. išėjo į „(duomenys neskelbtini)“, o jos informavo mokyklos administraciją apie įvykį, apie galimą smurtą šeimoje ir administracijos sprendimu buvo apie įvykį pranešta vaikų teisėms. Vaikų teisių tarnyba mergaitę paėmė iš „(duomenys neskelbtini)“ ir perdavė mamos seseriai J., kurios pavardės dabar neprisimena. Vaikų teisės siūlė mergaitei važiuoti pas jos tikrą tėvelį, bet I. nesutiko, ji pasirinko vykti pas tetą. Kitą dieną atėjo mama pokalbiui, jos paklausė apie tą situaciją ir mama papasakojo, kad pirmadienį I. grįžo iš „(duomenys neskelbtini)“ ir ji matė, kad mergaitė neparuošė namų darbų, todėl liepė jai ruošti namų darbus, bet I. numetė kuprinę ir išbėgo į lauką. Ji leido jai pabūti iki 18 val. lauke, po to kvietė į namus, bet I. namo nėjo. Po to sakė, kad 19:00 val. šaukė I. pro langą, bet ji ir vėl namo nėjo. Apie 19:30 ji išėjo į kiemą, tai I. pabėgo link mažosios „(duomenys neskelbtini)“. Ją gaudė, bet nepavyko pagauti. Mama grįžo į namus, o mergaitė liko lauke. Pradėjus temti, I. grįžo į kiemą ir mama, išėjusi į kiemą, sugriebė I. už rankos ir tempė ją į namus. I. priešinosi ir išsprūdo motinai iš rankų, todėl ji ją gaudydama sugriebė už kasos ir tokiu būdu ją sulaikė, kad ši nepabėgtų, ir parsivedė į namus. Apie sudavimą kumščiu nieko nesakė. Taip pat net joms nepaklausus, mama pati prisipažino, kad tą vakarą buvo išgėrusi. Mama joms kalbant buvo labai susijaudinusi, matėsi, kad pergyvena dėl šios situacijos. Paklausus kodėl ji vakar neatėjo, kai buvo kviečiama, ji atsakė, kad tuo metu buvo išvažiavusi su sugyventiniu į (duomenys neskelbtini), kad nupirkti vaikams kažkokį kompiuterinį žaidimą ir bijojo prisipažinti, nes būnant nedarbingume važiavo apsipirkti į (duomenys neskelbtini). Daugiau ji asmeniškai su kažkokiomis problemomis šioje šeimoje nesusidūrė, nieko iki šio įvykio neteko girdėti (e. b. l. 63-65).
Liudytojas V. N. 2025-10-10 parodė, kad su I. M. buvo sugyventiniai prieš 10 metų, gyveno kartu neilgai, bendro ūkio nevedė. Kartu turi dukrą I. N.. Išsiskyrė kai I. net nebuvo gimusi. Su I. anksčiau bendraudavo dažniau, bet kai jos gyvenime atsirado kitas vyras, bendrauja retai. Su dukra I. bendrauja, bet pagal galimybes ir tas būna gana retai. Būna, kad susitinka per mėnesį kartą ar du, nes gyvena kaime, turi ūkį, kurį reikia prižiūrėti. Mergaitė gyvena su mama. I. jo paskutiniu laiku neįleidžia į savo namus, tai nieko negali pasakyti ar ji gerai rūpinasi vaikais. Niekada I. nesiskundė, kad mama su ja blogai elgtųsi. Mergaitė visada kai susitinka būna linksma, guvi. Tik panašiai prieš mėnesį, dienos tikrai negali nurodyti, kada tas buvo, I. buvo kažko nusiminusi, bet kodėl nusiminus, ji jam nieko nesakė. Daugiau, kad kas būtų negerai, nieko nėra pastebėjęs. Kad I. tampė I. už plaukų ir panašiai jis sužinojo iš vaiko teisių tarnybos. Dukrai paskambinęs paklausė, kas ten nutiko, ji patvirtino, kad mama ją tampė už plaukų, tempė už rankos. Kad daugiau būtų kaip nors ją mama skriaudus nieko neminėjo. Apie tą įvykį ji nelabai norėjo kalbėti, iš karto nukreipė kalbą „į šoną“ (e. b. l. 57-59).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-09-17 pranešime apie galimą fizinį smurtą nepilnamečio vaiko atžvilgiu nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) rajone nagrinėjamas 2025-09-16 gautas pranešimas dėl galimo vaiko I. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., teisių pažeidimo, t. y. galimo fizinio smurto naudojimo nepilnametės atžvilgiu iš motinos I. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 2025-09-16 gautas el. laiškas iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinės pedagogės, kuriame nurodoma, kad: „Informuoja, kad šiandien (duomenys neskelbtini)progimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje mokinė (I. N.) pasipasakojo savo klasės mokytojai, jog vakar susipyko su mama ir mama tampė ją už plaukų, trenkė per rankas, taip pat minėjo, kad mama buvo pavartojusi alkoholio.“ Tikslinantis pranešimo aplinkybes, nepilnametė I. N. nurodė, kad 2025-09-15 mama jai kumščiu trenkė į galvos sritį, jai skaudėjo, verkė dėl to. Tą patį vakarą mama ją tempė už rankos į namus, trenkė per rankas ir pešė už plaukų. Mergaitė taip pat nurodė, kad mama yra trenkusi jos broliui E. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., per užpakalį. 2025-09-17 išklausant nepilnamečio E. S. nuomonę, vaikas nurodė, kad kai suerzina mamą, mama jam yra trenkusi su tapke per užpakalį, kada tai buvo ir kiek kartų, vaikas negalėjo nurodyti. Prašo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų bei informuoti Skyrių apie priimtus sprendimus (e. b. l. 10).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025-09-19 Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa Nr. 9P-VSV – Vaiko anketa – I. N. – II skyrius – Vaiko situacijos aptarimas – 2025-09-16 14.46 val. su vaiku bendravo VTAS (duomenys neskelbtini) r. vyr. specialistės, bendrauta (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini). Su vaiku bendrauta individualiai, mergaitė bendravo noriai, drąsiai atsakinėjo į klausimus. Vaiko buvo paklausta ar ji žinanti, kodėl atvyko VTAS specialistės pabendrauti su ja ir išklausyti jos nuomonę, mergaitė atsakė, kad nežino kodėl. Vaikui buvo paaiškintos atvykimo priežastys. Mergaitė pasakojo, kad jai ir broliui E. grįžus namo iš (duomenys neskelbtini), mama iš karto pradėjo ant abiejų šaukti, ji, norėjusi eiti daryti namų darbų, prašė mamos pagalbos, tačiau mama pasakiusi, kad ji pati turinti pasidaryti namų darbus. Tada mama jai trenkė kumščiu per galvą vieną kartą, jai dėl to buvo liūdna, ji verkė, prašė mamos baigti ją mušti, jai skaudėjo. Vėliau mergaitė pasakojo, kad mama supyko ant jos už tai, kad neva išleido brolį į lauką, nors ji prašiusi brolio neiti į lauką. Po kurio laiko, I. teigimu, ji išbėgo į lauką, nes mama šaukė nuolat ant jos. O mamai išėjus į lauką paskui ją, mama tempė už rankos į namus, dukra prašė paleisti ją. Mamai nepavykus parsivesti dukros namo, I. liko lauke. Po kurio laiko, I. teigimu, mama vėl atėjo jos parsivesti namo, kai jai mama vieną kartą trenkė per ranką ir pešė už plaukų. I. pasakojo, kad ji matė kaip tą dieną, pirmadienį, mama vartojo alkoholį, kai mama būna išgėrusi, mama būna pikta. Paklausus I. ar ankščiau mama yra trenkusi jai, I. atsakė teigiamai, bet negalėjo nurodyti nei kada ankščiau tai buvo, nei kiek kartų, pasidomėjus kodėl būtent dabar papasakojo apie tai mokytojai, mergaitė susigraudino ir atsakė, kad neturėjo kito pasirinkimo, nes mamos bijo ir nenori grįžti namo. I. pasakojo, kad mama kartais ranka ir broliui trenkia per šikną. Ji kalbėjosi su broliu apie tai, brolis sakė nebijoti mamos. Pasitikslinus vaiko dėl grįžimo namo, mergaitė atsakė, kad mamos bijo, nenorinti dabar grįžti pas ją. Ji taip pat nurodė, kad pas biologinį tėvą nenorinti važiuoti, nes mažai su juo bendrauja. Sakė, kad norėtų pas tetą, mamos sesę, J. važiuoti (e. b. l. 20-38).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025-09-19 Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa Nr. 9P-VSV – Vaiko anketa – E. S. – II skyrius – Vaiko situacijos aptarimas – 2025-09-17 14.16 val. su E. S. bendrauta VTAS skyriuje. E. bendravo noriai, jautėsi gerai, drąsiai, noriai atsakinėjo į klausimus. Vaikas pasakojo, kad jis eina į (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) klasę, mokykloje jam sekasi gerai, namų darbus padeda paruošti mama ir tėtis. Tėvai paprašo pirma pasidaryti namų darbus ir tik tada gali eiti j lauką. Sesei I. namų darbus padeda paruošti tėtis (pastebėjimas – mamos sugyventinis). E. pasakojo, kad I. ne visada daro namų darbus, bet kitais kartais daro. Būna, kad mama prašo padėti telefoną ir ruošti pamokas, bet ji nešaukia nei ant jo, nei ant l.. E. paminėjo, kad mama apskritai nešaukia nei ant vieno iš jų. Mamos ir I. santykiai pasak E. yra geri, bet kalbantis su vaiku, E. užsiminė, kad mama kartais šaukia, bet E. negalėjo įvardinti kaip būna, kai mama supyksta ant kažkurio ir jų. Kalbant su vaiku apie mamos ir I. santykius, jo paties, buvo klausta ar mama kaip nors skriaudžia kurį nors iš jų, vaikas galimai pasimetė, susikrimto, nežinojo ką atsakyti. Vaiko buvo paprašyta papasakoti apie pirmadienio vakarą. E. pasakojo, kad jie abu su sese buvo (duomenys neskelbtini), ten ruošė pamokas, bent taip sakė I., o ar ruošė, jis nematė. Grįžus namo, jiedu abu išbėgo į lauką, kai E. pavargo, jis grįžo namo, o I. namo grįžo, kai jau buvo tamsu. I. grįžus namo, ji išsivalė dantis ir nuėjo miegoti, daugiau nieko nebuvo. Vaiko pakartotinai buvo klausta apie mamos elgesį, kai jiedu neklauso mamos, ar nedaro namų darbų, kaip tada elgiasi mama, tai E. papasakojo, kad, kai jis ar I. suerzina mamą, mama trenkia per užpakalį jam ir sesei, jam sakė neskauda, namo grįžti nebijo, mamos nebijo. O I. būna pusiau verkia ir neverkia, galbūt, skauda jai. Vieną kartą tai matė tėtis, ir jis liepė mamai liautis ir eiti miegoti. Paklausus vaiko ar mama vartoja kokius nors alkoholinius gėrimus, E. negalėjo tiksliai papasakoti, bet sakė, kad mama geria kažkokį Utenos gėrimą, būna ir su tėčiu geria. Kokia mama būna, kai išgeria, vaikas negalėjo atsakyti (e. b. l. 20-38).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamoji I. M. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė apie tai parodymus. Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina liudytojų D. G. ir V. N. parodymai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025-09-19 Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa Nr. 9P-VSV, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas apie galimą fizinį smurtą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kiti rašytiniai bylos duomenys.
Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamoji I. M. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo mažametei dukrai I. N., bei taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteista, administracine tvarka nebausta, dirba. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas trumpesnis už vidurkį, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. M. sumažintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.