Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas), 50 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN turėjo miegoti antrame dviaukštės lovos aukšte, tokia miegamoji vieta sukėlė pareiškėjui, kurį vargino stuburo skausmai, diskomfortą, tačiau pataisos įstaigos administracija ignoravo jo prašymą dėl miegamosios vietos pakeitimo. Nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. dviaukštėje lovoje nebuvo įrengtos kopėtėlės, tai papildomai apsunkino galimybę pasiekti jo miegamąją vietą. Pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. jis buvo perkeltas iš Vilniaus PN sektoriaus, esančio Sniego g. 2, Vilniuje, į Vilniaus PN sektorių, esantį Rasų g. 8, Vilniuje. Pareigūnai, vykdantys asmenų perkėlimą, nurodė pareiškėjui, kad jam priklausantys daiktai bus grąžinti nedelsiant po perkėlimo, tačiau savo elektroninius prietaisus pareiškėjas atgavo tik 2017 m. rugpjūčio 8 d., ir atsižvelgiant į tai, kad tarp minėtų daiktų, be kita ko, buvo ir virdulys, 6 dienas negalėjo užsikaisti vandens, nusiprausti ar išsivalyti dantų. Kiti perkėlimo metu paimti asmeniniai daiktai buvo grąžinti tik 2017 m. rugpjūčio 14 d., todėl visą šį laikotarpį pareiškėjas neturėjo drabužių ir negalėjo persirengti.

3. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus PN sanitariniai mazgai yra netvarkingi, labai seni, dušuose ir prausyklos patalpoje dėl netinkamai įrengtos vandens nutekėjimo sistemos jaučiamas nemalonus kvapas. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išsiųsti laišką teismui, nes būrio viršininkas buvo išvykęs į komandiruotę ir į sektorių nebuvo atėjęs joks kitas Vilniaus PN atstovas, kuriam būtų galima perduoti laišką. Pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 18 d. grįžus į Vilniaus PN iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, jis buvo uždarytas laikino sulaikymo kameroje kartu su kitais nuteistaisiais, nepaisant to, kad pareiškėjas yra buvęs valstybės tarnautojas. Įstaigos pareigūnai neleido pareiškėjo tėvams, atvykusiems į pasimatymą, perduoti jam sprendimų, priimtų civilinėse bylose, kuriose jis buvo atsakovu, todėl pareiškėjas ir jo tėvai patyrė turtinę žalą dėl sunaudoto kuro ir automobilio nusidėvėjimo. Dėl visų šių aplinkybių pareiškėjas ne kartą teikė skundus Vilniaus PN administracijai, o gavęs įstaigos atsakymus – teisės aktų nustatyta tvarka skundė juos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas).

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas jo skundus išnagrinėjo šališkai, neišsamiai ir neobjektyviai, net ir po skundų pateikimo institucija nesiėmė priemonių skunduose nurodytiems pažeidimams pašalinti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė fizinių ir dvasinių kančių, nepatogumą, buvo pažemintas jo orumas.