Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. J. ir VĮ registrų centro Vilniaus filialo apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės M. J. ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovė M. J., patikslinusi ieškinio pareiškimą, kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po M. P. mirties 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini)., kaip palikimą priėmė M. P., faktiškai pradėdama jį valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P. mirties 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr(duomenys neskelbtini). ir 1/3 dalį ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. , (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), NR. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)., kaip palikimą priėmė M. J., faktiškai pradėdama jį valdyti; iš dalies panaikinti 2007-04-23 teisinę registraciją (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) į visą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr., (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr., (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., B. P. (B. P.) vardu, nustatant, kad B. P. (B. P.) yra 1/3 dalies minėtų pastatų savininkas.

Nurodė, kad ieškovės senelė M. P. (duomenys neskelbtini) kaime nuo 1945 metų asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir prie jo esančius ūkinius pastatus, ką patvirtina gyvenamojo namo inventorizacinė byla. Gyvenamasis namas ir pastatai buvo pastatyti senelės M. P., tačiau pastaroji šių pastatų teisinės registracijos savo vardu neatliko. Po jos mirties 1987-12-12 nurodytą turtą lygiomis dalimis paveldėjo M. P. likę gyvi vaikai: duktė M. P.–ieškovės motina, sūnus B. P. (B. P.), ir duktė G. J.. Gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kaip palikimas buvo priimtas, pradėjus jį faktiškai valdyti (1964 m. redakcijos 587 str. 2 d.). Įpėdinių sutarimu gyvenamajame name bei ūkiniuose pastatuose liko ir toliau gyventi B. P. (B. P.), o dukros M. P. bei G. J. palikimą priėmė, pasidalindamos namų apyvokos daiktus, likusius moteriškus drabužius (megztinius, paltus), patalinę. Esant geranoriškam susitarimui nė vienas iš senelės M. P. įpėdinių jiems tenkančios palikimo dalies teisiškai neįregistravo.

Nurodė, kad 2005-03-06 mirė ieškovės motina M. P.. Ieškovė kartu su seserimi J. K. ir toliau lankėsi namuose bei ūkiniuose pastatuose, taip pat padėjo prižiūrėti pastatus, dirbo namo sode bei darže, naudojosi gaunamu derliumi bei užaugintais vaisiais. Tokiais veiksmais ji aiškiai išreiškė savo valią, kad po M. P. mirties, jos motinai M. P. priklausančią turto dalį faktiškai pradėjo valdyti, tai reiškė, kad ieškovė priėmė palikimą.

Nurodė, kad 2007-02-21 mirė ieškovių dėdė B. P. (B. P.). Po jo mirties gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), liko tušti. Ieškovė namais rūpinosi, nes manė, kad jai priklauso 1/3 dalis iš nurodyto turto. Po dėdės mirties sužinojo, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai yra įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ tik vieno dėdės vardu, todėl ieškovė prarado teisę savo vardu įregistruoti nuosavybės teises į 1/3 dalį likusių pastatų. Kadangi turto dalis neįregistruota, vienintelė paveldėtoja pagal įstatymą yra ieškovės teta atsakovė G. J..

Nurodė, kad pastatų teisinė registracija yra atlikta remiantis 2007-04-04 (duomenys neskelbtini) pažymėjimo pagrindu, dokumentu kuris išduotas po dėdės mirties. Ieškovė mano, kad tokio dokumento pagrindu ginčo pastatų teisinė registracija negalėjo būti atlikta, nes jame nenurodyti visi ginčo pastatų savininkai.

Atsakovė G. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad po motinos M. P. mirties ji savo palikimo dalies neatsisakė, o sutiko, kad motinos name liktų gyventi brolis B. P..

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.

Nurodė, kad teisinė registracija atlikta teisėtai ir pagrįstai, galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir esant teisiniam pagrindui, (duomenys neskelbtini) 2007-04-04 pažymai Nr. (duomenys neskelbtini) kuri, kaip numato teisės aktai yra pakankamas ir tinkamas pagrindas registruojant daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.

Nurodė, kad ieškinio reikalavimas iš dalies panaikinti ginčo nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją B. P. vardu neturi savarankiško pagrindo, kadangi, teisinė registracija gali būti panaikinta tik nuginčijus dokumentus, kurių pagrindu ji atlikta.

Nurodė, kad Vilniaus filialas nėra tinkamas atsakovas civilinėje byloje ir pagal pareikštą ieškinį atsakyti negali.

Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad namų ūkio knygos yra papildomos pagal faktiškai namų ūkiuose gyvenančių asmenų skaičių ir jose įrašomi duomenys, kas gyvena kiekviename name. B. P. gyveno vienas, todėl ir buvo įrašytas kaip ūkio galva. 2007-04-04 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota pagrįstai, joje nurodyti duomenys teisingi, tačiau jos pavadinimas, kad ji yra dėl nuosavybės teisių, įformintas netinkamai. Ūkinėse knygose yra nurodomi ūkiui priklausantys pastatai, tačiau tai nereiškia, kad tie pastatai asmeninės nuosavybės teise priklauso B. P.. Nuosavybės teisė į daiktus atsiranda tik nuo daikto ir teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre.

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

Tretysis asmuo Šalčininkų rajono pirmas notarų biuras atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P. gim. 1905 m. mirties, 1987-12-12, palikimą-1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).,-priėmė M. P., faktiškai pradėdama jį valdyti; teismas atmetė kaip nenagrinėtiną teisme M. J. reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P. mirties palikimą -1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr, (duomenys neskelbtini),Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių . (duomenys neskelbtini),- priėmė ji faktiškai pradėdama valdyti; teismas iš dalies panaikino 2007-04-23 teisinę registraciją (registro Nr. ) (duomenys neskelbtini) į gyvenamąjį namą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. , (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), NR., (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius(duomenys neskelbtini)., B. P. (B. P.) vardu, o būtent panaikino teisinę registraciją 1/3 dalyje, nustatydamas, kad B. P. yra 2/3 dalių minėtų pastatų savininkas.

Teismas nustatęs, kad atsakovė ir jos atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą teismas konstatavo, kad paveldėjimo teisėje palikimo priėmimo ar paveldėjimo liudijimo nuginčijimui taikomas vienerių metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti jog palikimą priėmė kitas asmuo. K. M. P. nekilnojamojo turto teisinė registracija B. P. vardu buvo atlikta 2007-04-23, o pradinis ieškinys teismui paduotas 2007-08-22 teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Teismas nustatęs, kad 1987 metais mirus M. P., jos palikimą lygiomis dalimis paveldėjo likę gyvi vaikai: ieškovės M. J. motina M. P. ir G. J. bei sūnus B. P., kurie pastoviai atvažiuodavo į namą, jį tvarkė, padėdavo atlikti įvairiausius darbus, o B. P. atlikinėjo namų ūkio darbus, taip pat gyveno tėvų name iki pat savo mirties, sprendė, kad tiek M. P. mirties metu galiojusio CK 587 straipsnis, tiek šiuo metu galiojančio CK 5.51 straipsnis numato, kad palikimo priėmimas reiškia faktišką pradėjimą valdyti paveldimą turtą, t.y. bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkino, bei nustatė, kad ieškovės M. J. motina M. P. priėmė savo motinos M. P. palikimą. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, įpėdinis pradėjęs faktiškai valdyti bent dalį palikėjo turto, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl teismas nenustatė, kokį tiksliai turtą priėmė ieškovės motina M. P. po savo motinos M. P. mirties.

Teismas nustatęs, kad ieškovė jau yra įgijusi teisę į motinos palikimą (ji motinos turtą jau priėmė), sprendė, kad nėra būtinumo nagrinėti jos pakartotinį prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po motinos mirties ji priėmė jos palikimą.

Teismas nustatęs, kad ieškovei M. J. po motinos mirties turėtų priklausyti 1/3 ginčijamo turto, o ji reikalavimą dėl teisinio registravimo panaikinimo reiškia 2/3 ginčijamo turto apimtimi, kartu įtraukdama ir atsakovei G. J. priklausančią 1/3 turto dalį, sprendė, kad neturėdama įgalinimų ieškovė bando iš dalies ginti ir atsakovės interesus, tokiu būdu pažeisdama CPK 5 straipsnyje įtvirtintą asmenų teisės kreiptis į teismą tik dėl savo pažeistos teisės gynimo, principą, todėl vadovaudamasis teisingumo sąžiningumo ir protingumo kriterijais padarė išvadą, kad ieškovė M. J. turi pagrindą reikalauti iš dalies panaikinti teisinę registraciją į 1/3 ginčo turto ir panaikino teisinę registraciją 1/3 ginčo turto dalyje į kuria ieškovė gali pretenduoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė G. J. (toliau-apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį kurioje patenkintas ieškovės M. J. ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio juridinio fakto nustatymo, kad po M. P. mirties palikimą priėmė M. P. faktiškai pradėdama jį valdyti; panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria panaikinta 2007-04-23 teisinė registracija (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatus (unikalūsNr (duomenys neskelbtini);; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) ir kuria nustatyta, kad B. P. yra 2/3 dalių minėtų pastatų savininkas; priimti naują sprendimą-ieškovės M. J. ieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei dalinės teisinės registracijos į gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus panaikinimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, kad 1987 metais mirus M. P., jos palikimą lygiomis dalimis paveldėjo likę gyvi vaikai: ieškovės M. J. motina M. P. ir G. J. bei sūnus B. P..

Nurodė, kad M. P. turėjo ne tris vaikus, o penkis t.y. be išvardintųjų vaikų, palikėjos mirties dieną buvo likę gyvi J. P. ir S. P., kurie dalyvavo laidotuvėse, daiktų pasidalinimo ir ūkio priežiūros procese. Teismas nesiaiškino aplinkybių susijusių su kitų dviejų vaikų palikimo priėmimu po motinos M. P. mirties. Iš J. P. bei S. P. paveldėjimo teisės atimtos nebuvo, jie savo paveldėjimo dalies atsisakę nebuvo, todėl teismo išvados, kad palikimą lygiomis dalimis priėmė B. P., G. J. ir M. P. lygiomis dalimis po 1/3, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir CK 592 straipsnio nuostatoms (1964 m. redakcija).

Teismo išvada, kad kiekvienas įpėdinis paveldėjo po 1/3 palikimo dalį ir taip palikimas tarp įpėdinių buvo pasidalintas, prieštarauja 1964 metų CK 600 straipsnio nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau-LAT) praktikai, nes LAT pasisakė, kad ,,nesant konkrečiai įvardintų paveldėtojų, neįmanoma tiksliai nustatyti paveldėtojams priklausančių pagal įstatymą paveldėjimo turto dalių, t.y. negalima tokiu atveju tinkamai taikyti 1964 metų CK 600 straipsnio, kuriame nustatyta, kad paveldėtas turtas pasidalijamas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu, sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis. Taigi iš 1964 metų CK 600 straipsnio matyti, kad susitarimas dėl paveldėto turto galimas tik nustačius palikimą priėmusiems įpėdiniams jiems priklausančias dalis“ (LAT CBS civilinė byla Nr. 3K-3-27/2007).

Nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovės motina M. P. po M. P. mirties, t.y. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią bei norą paveldėti turtą kuris liko po motinos mirties. Teismas savo išvadą grindžia liudytojų J. K., J. S., J. K. parodymais, tačiau pastarųjų liudytojų parodymų teismas visiškai nekonkretizuoja bei neanalizuoja. Teismas liudytojo V. J. parodymus duotus teismo posėdžio metu turėjo vertinti kritiškai, kadangi M. P. mirties dieną pastarasis buvo mažametis, be to liudytojas yra suinteresuotas asmuo, nes jo interesai tiesiogiai susiję su ieškovės M. J. interesais. Tačiau teismas dėl šio liudytojo parodymų teisėtumo sprendime nepasisakė.

Nurodė, kad vertindama liudytojų parodymus bei 2005-03-08 mirties metrikų knygoje atliktą įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė daro išvadą, kad M. P. neprieštaravo, jog palikimą po M. P. mirties paveldi B. P., tuo pačiu yra patvirtinami ir apeliantės parodymai susiję su tuo, kad M. P. per įstatymo nustatytą terminą neišreiškė valios paveldėti palikimą atsiradusį po motinos M. P. mirties bei faktiškai atsisakė savo palikimo dalies brolio B. P. naudai. Tokią apeliantės poziciją patvirtina ir LAT išaiškindamas, kad siekiant įrodyti palikimo priėmimo faktą, įpėdinis turi įrodyti, kad palikimą sudarantį turtą pradėjo valdyti kaip savo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001). Priimant palikimą taip pat svarbi asmens valios išraiška, ir ji turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis palikimą priėmė (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-450/2000, Teismų praktika Nr. 14).

Nurodė, kad teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kad M. P. neatsisakė motinos M. P. palikimo ir tai patvirtina netiesioginiai įrodymai. Remiantis VAVA 2004 metų sprendimu Nr. 2.8-85-9555 apeliantė daro išvadą, kad M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės ne į M. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o į seneliui J. A. priklausantį žemės sklypą. Jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad M. P. rūpintusi nuosavybės atkūrimo klausimais po J. A. mirties nėra, todėl pastaroji ir nepretendavo į J. A. nuosavybės atkūrimą. Todėl teismas padarė klaidingą išvadą, nurodydamas, kad M. P. savo teisių į motinos turtą neatsisakė, nes rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo klausimais.

Nurodė, kad teismas pažeidė CPK 176 str. 1 d., kadangi nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir jų neįvertino.

Nurodė, kad mirus B. P. vienkartinė išmoka mirus, buvo išmokėta M. J., o ne M. P.. 2007-03-07 Šalčininkų raj. PK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad M. J. pradėjo rūpintis namu tik po B. P. mirties. 2006-12-23 Lietuvos draudimo dokumentai patvirtina, kad gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus draudė B. P., kuris yra vienintelis ginčo objekto savininkas. 2007-07-23 draudimo mokėjimo kvitas patvirtina, kad už gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus draudimo įmoką M. J. sumokėjo tik po B. P. 2007-02-21 mirties.

Nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinta gyvenamojo namo bei ūkio pastatų teisinė registracija.

Nurodė, kad nekilnojamųjų daiktų teisinė registracija gali būti panaikinta tik nuginčijus dokumentus, kurių pagrindu ji yra atlikta. Ieškovė reikalavimo, pripažinti 2007-04-04 Poškonių seniūnijos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nekėlė, todėl teismas darydamas išvadą, kad seniūnijos pažymos turinys klaidingas ir tuo pačiu nepripažindamas pastarosios pažymos negaliojančia, nepagrįstai priėmė sprendimą iš dalies panaikinti gyvenamojo namo bei ūkio pastatų teisinę registraciją.

Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai asmeninės nuosavybės teise priklausė M. P., o iš 1987-03-03 B. P. vardu atliktos gyvenamo namo inventorizacijos, kuri buvo atlikta dar esant gyvai palikėjai M. P., seka, kad namo ir ūkinių pastatų savininku yra B. P., tuo teismas pažeidė CPK 192 str. 2 d. nustatančią, kad aplinkybės nurodytos oficialiose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad įgaliotos valstybinės institucijos neturi jokių duomenų apie tai, kad J. P. ir S. P., M. P. mirties dienai būtų gyvenę Lietuvos Respublikoje ir turėję jos pilietybę, tai patvirtina ir į bylą pateikti įrodymai. Kadangi valstybinių institucijų, neviršijant savo kompetencijos, išduoti dokumentai turi padidintą įrodomąją galią, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo pastatai buvo paveldėti trijų likusių gyvų asmenų: M. P., G. J. ir B. P..

Nurodė, kad teismas visapusiškai, objektyviai ir pilnutinai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog įrodymai patvirtina faktus, kad M. P. po savo motinos mirties aiškiai išreiškė savo valią paveldėti likusį nekilnojamąjį turtą ir jai tenkančią palikimo dalį priėmė faktiškai pradėdama ją valdyti.

Nurodė, kad nepagrįsti apeliantės argumentai apie byloje esančius netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius M. P. valios nebuvimą paveldėti po motinos mirties likusį nekilnojamąjį turtą. Apeliantės nurodyti rašytiniai įrodymai tik patvirtina teismo išvadą, kad savo veiksmais ieškovė tęsė faktinį ginčo pastatų valdymą po motinos M. P. mirties.

Nurodė, kad teismas pagrįstai iš dalies panaikino teisinę pastatų registraciją, nes atsakovė G. J. niekada nebuvo ginčo pastatų savininkė visa apimtimi.

Nurodė, kad 2007-04-04 (duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu išimtines B. P. nuosavybės teises į ginčo pastatus.

Atsakovas VĮ ,,Registrų centras“ (toliau-apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl teisinės registracijos iš dalies panaikinimo ir ieškinį šioje dalyje atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus, kad pirmąją B. P. nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamuosius daiktus teisinę registraciją atliko ne Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, o, kaip numatė tuo metu galioję norminiai aktai, tuometinis apylinkės vykdomasis komitetas, padarydamas vedamose ūkinėse knygose atitinkamus įrašus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pateiktos pažymos pagrindu, vadovaudamasis norminių aktų nustatyta tvarka, tik perkėlė duomenis į Nekilnojamojo turto registrą. Teismas netinkamai įvertinęs jam pateiktus įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmoji ginčo nekilnojamojo turto teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta tik 2007-04-23.

Nurodė, kad iki LRV 1991-07-25 dienos nutarimu Nr. 297 patvirtintos pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, statiniai esantys kaimo vietovėje ir daiktinės teisės į juos buvo registruojami atitinkamo vykdomojo komiteto ūkinėse knygose pagal tuo metu galiojusių norminių teisės aktų nustatytą tvarką. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gavęs 2007-04-05 G. J. prašymą bei Šalčininkų rajono pirmojo notarų biuro notarės Č. B. 2007-04-02 dienos liudijimą apie tai, kad G. J. padavė prašymą apie palikimo priėmimą po brolio B. P. mirties, bei B. P. mirties liudijimą ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Poškonių seniūnijos 2007-04-04 pažymą Nr. P-86, dėl duomenų patvirtinančių nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kurie pagal Lietuvos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 1 d. 10 p. bei LRV 2003-03-03 nutarimą Nr. 278, patvirtinto dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25., sąrašo 2.1 punkto nuostatą, kad iki 1989-01-01 pastatyti seni statiniai, kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje, Nekilnojamojo turto registre registruojami pagal savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, bei 4 p. nuostata, kad senų statinių savininkų įpėdiniai privalo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius jų, kaip įpėdinių, teisinį statusą buvo pakankamas pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti B. P. nuosavybės teises į ginčo nekilnojamuosius daiktus, todėl ginčijama 2007-04-23 dienos registracija atlikta teisėtai.

Nurodė, kad pirmoji ginčo statinių ir teisių į juos teisinė registracija buvo atlikta atitinkamos apylinkės vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose, todėl išvestinis reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo galėjo būti keliamas tik jei būtų reikalaujama panaikinti kaip neteisėtą ginčo statinių registracijos pagrindą-išduotą seniūno pažymą. Teismas į pateiktus argumentus neatsižvelgė, o ieškovė tokio reikalavimo nepareiškė, ji reikalavo panaikinti pačią teisinę registraciją. Teismas spręsdamas dėl 2007-04-23 dienos teisinės registracijos iš dalies panaikinimo, turėjo tokį savarankiško juridinio pagrindo neturintį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi LAT yra išaiškinęs, kad pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pats pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais (LAT CBS nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 3K-3-1158/2003).

Nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 dalimi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą, už šių dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys.

Nurodė, kad teismo išvados dėl 2007-04-23 dienos atliktos teisinės registracijos neteisėtumo yra nemotyvuotos ir prieštaraujančios viena kitai. Teismas padarydamas išvadą dėl ginčo nekilnojamųjų daiktų teisinės registracijos neteisėtumo B. P. vardu, rėmėsi tik vieninteliu ieškovės argumentu, kad(duomenys neskelbtini) pažymos turinys yra neteisingas, o būtent, kad teisinė registracija negalėjo būti atlikta, nes pažymėjime nenurodyta, kad yra keli ginčo pastatų savininkai todėl nusprendė, iš dalies panaikinti ginčo pastatų teisinę registraciją.

Nurodė, kad į viešą Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys negali būti teismine tvarka nuginčyti priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus priima administraciniai teismai (LAT CBS nutartis 3K-3-329/2007). Teismo padarytos, priešingos formuojamai praktikai išvados yra netinkamo materialinių teisės normų taikymo pasekmė ir sutinkamai su CPK 330 str. yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą skundžiamoje dalyje.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo VĮ ,,Registrų centras“ apeliacinį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad teismas visapusiškai, objektyviai ir pilnutinai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog įrodymai patvirtina faktus, kad M. P. po savo motinos mirties aiškiai išreiškė savo valią paveldėti likusį nekilnojamąjį turtą ir jai tenkančią turto dalį paveldėjo, faktiškai pradėdama ją valdyti.

Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai remiasi LAT formuojama praktika darydamas nuorodas į LAT nutartį Nr. 3K3-329/2007, kadangi ši nutartis nėra tapati iškilusiam ginčui.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Teismas privalo nagrinėti bylą pagal galiojančią teisę (CPK 3 str.), priimdamas sprendimą privalo įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir at ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bei įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, kuriais grindžiamas skundžiamojo teismo sprendimo neteisėtumas bei nepagrįstumas, ieškovės bei ginčo šalių atstovų paaiškinimus, konstatuoja, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo bei šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų netaikymo, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikintinas (CPK 329, 330 str.), o ieškinys atmestinas sekančiais argumentais:

Į bylą pateiktas ūkio žinių lapas Nr.88 (b.t. 1, b.l. 91) įrodo (CPK 178, 197 str.str.), kad P. M., gimusi 1905 m., gyvenanti (duomenys neskelbtini) buvo kolūkietė, ūkio visuomeninė grupė priskirta kolūkiečių. Sutinkamai su CK 133 str. (CK 1964 m. redakcija) kolūkiečių kiemo nuosavybę sudarė pagalbinis ūkis naudojamajame sodybiniame žemės sklype, gyvenamasis namas, produktyvūs gyvuliai bei smulkus ūkio inventorius.

Sutinkamai su CK 132 str. kolūkiečių kiemas – tai šeimos darbinis susivienijimas asmenų, kurių bent vienas kolūkio įstatų nustatytose ribose sodybiniame sklype bendrai tvarko pagalbinį ūkį.

Į bylą pateikti ūkio žinių lapai (b.t. 1, b.l. 79-92) įrodo, kad su šeimos galva P. M. kolūkio kieme gyveno jos sūnus P. B. (P. B.), gimęs 1936-12-12.

Iš pirminio ieškinio ir patikslinto ieškinio (b.t. 1, b.l. 70) pagrindo seka, kad B. P. ūkyje dirbo pastoviai, o ieškovė, M. P., G. J., kaip gyvenančios kitoje vietovėje epizodiškai padėdavo nudirbti žemės darbus.

Šios aplinkybės rodo, kad B. P., nepriklausomai nuo to, kad dirbo mokytoju, buvo kolūkio kiemo nariu (CPK 177 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant nurodytoms aplinkybėms, nors apie B. P. narystę kolūkiniame kieme nenurodė ieškovė savo ieškinio pareiškime, bei atsakovė savo atsiliepime į ieškinį, pirmos instancijos teismas ex officio privalėjo vertinti šiuos įrodymus ir spręsti klausimą ar aplamai atsirado palikimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaudamasi CK 601 str. (1964 m. redakcija) galiojusiu M. P. mirties momentu, teisėjų kolegija sprendžia, kad mirus M. P., kaip kolūkinio kiemo nariui, bei esant gyvam B. P. (B. P.) kaip kolūkinio kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsirado, todėl tiek M. P., tiek ir ieškovė paveldėjimo teisės į turtą, nurodytą ieškinio pareiškime, neįgijo (CK 4 str., 1964 m. CK redakcija).

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės M. J. ieškinys nepagrįstas, o pirmos instancijos teismo 2008-07-09 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikintinas, o ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Sutinkamai su CPK 93 str. iš ieškovės M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistinos 40,00 Lt, o atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 126,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės M. J. ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. J. 126,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų.